Po rudenį lankytų objektų, tokių kaip nacių požeminė gamykla prie Paryžiaus, gamyklos B5 Richard ir Rabštein, pastebėjau, kad tokie požeminiai objektai mane pradėjo vis labiau ir labiau traukti. Iš vienos pusės - tai neišžvalgyta ir įdomu, plius, tokiose vietose kokybiškų nuotraukų gali padaryti nedaug žmonių. Kitas aspektas - globalumas, dažnai juose galima vaikščioti ištisomis dienomis - tai jums ne mūsų kolektoriai, pereinami per keliasdešimt minučių. Dar vienas aspektas - galimybė fotografuojant pasižaisti su šviesa, nors kartais, ypač kelionės pabaigoje, nelieka nei laiko, nei jėgų eksperimentams.

Šiandieną mūsų akiratyje - visiems gerai žinoma vieta, iš kurios pastaruoju metu pop žiniasklaida padarė kažkokį kultą. Legendų apie ją ir taip buvo prirašyta nemažai, dabar gi jas papildomai platina už triženkles sumas vežiojantys ten ekskursijas verslininkai, kurie jums papasakos apie šimtą kilometrų tunelių, apie čia gamintas lėktuvų dalis, apie plaukiojančią salą ežere, sunkų patekimą bei didžiulį pavojų ten pasiklysti. Realybėje viskas yra kur kas paprasčiau, nors kažkokia dalis gandų turėjo pagrindų atsiradimui.

Istorija

Pirmiausiai, apžvelkime komplekso istoriją bei pavadinimo kilmę. Regenwurmlager, arba, kaip jį vadina lenkai, MRU (Międzyrzecki Rejon Umocniony) - vieno iš dviejų, XX a. 4 dešimtmetyje statytų vokiečių įtvirtintų rajonų, neoficialus pavadinimas. Esminis jo tikslas - saugoti Vokietiją nuo rytų, nuo tuo metu sustiprėjusios Lenkijos, puolimo. Vieta kompleksui buvo išrinkta pelkėtoje Międzyrzecz rajono dalyje, taip apsaugant patį pažeidžiamiausią ruožą - 65-ties kilometrų ilgio tarpą tarp upių Warta ir Oder - natūralių kliūčių puolimui. Iš ten ir atsirado Festungsfront Oder-Warthe-Bogen - oficialus gynybinės linijos pavadinimas.

Komplekso statybas galima skirstyti į kelis etapus. Pirmasis etapas prasidėjo dar 1928-tais metais, tačiau, Vokietija, susaistyta po Pirmojo pasaulinio karo pasirašyta Versalio taikos sutartimi, statybas vykdė vangiai, plius, galėjo turėti tik riboto galingumo fortus, be sunkios ginkluotės. Antrasis statybų etapas, prasidėjęs nuo Hitlerio atėjimo į valdžią, 1933-iais, nors ginkluotės ir nesustiprino, ryškiai paspartino komplekso statybas. Trečiasis, trumpiausias statybų etapas prasidėjo 1938-tais, kada Hitleris atsisakė vykdyti Versalio taikos sutartį ir netikėtai aplankė statomą kompleksą. Įsibėgėjusios statybos buvo sustabdytos netrukus, vokiečiams supratus, kad karas namuose mažai tikėtinas.

Per tą laiką, 1928-1938, kompleksas buvo užbaigtas maždaug ant 30%. Jame buvo pastatyti 34 bunkeriai-fortai, suskirstyti į 6 fortų grupes (Werkgruppe), 27 iš kurių buvo sujungti tarpusavyje 31 kilometro ilgio požemine geležinkelio linija. Šiuo geležinkeliu važinėjo elektriniai traukiniai, gabenę tarp bunkerių personalą bei amuniciją. Požeminėje dalyje buvo įrengta ne tik geležinkelis, pakrovimo stotys bei amunicijos sandėliai, bet ir dyzeliniai generatoriai, ligoninė bei kareivių kareivinės. Palei visą kompleksą, poros šimtų metrų nuo fortų atstumu, vingiavo 16-os kilometrų ilgio prieštankinė linija "drakono dantys", susidedanti iš griovio bei betoninių luitų, skirtų sumažinti tankų pravažumą. RWL tapo svarbiausiu Vokietijos rytų fronto gynybiniu objektu, apsaugančiu strategiškai svarbią prieigą prie Berlyno.

Regenwurmlager 1944-tais ir dabar

Yra žinoma, kad Hitleris kompleksą lankė du kartus, iš jų pirmas kartas buvo vos pradėjus komplekso statybas. Tada, karinei vadovybei išdėsčius Hitleriui objekto planus, jis su dideliu entuziazmu skyrė komplekso statyboms beveik 600 mln. reichsmarkių. Per antrą vizitą, 1938-tais, pamatęs nemažą dalį komplekso pabaigtą jis nejuokais įsiuto, pareiškęs, kad linija turi rimtų trūkumų ir daug pinigų buvo išmesta į balą. Pirmiausiai, fortai, neturintys sunkiųjų ginklų, negalėjo pakankamai efektyviai stabdyti tankų atakų. Antra - išėjimų iš komplekso buvo per mažai - sunkieji sovietų pabūklai galėjo be didelių problemų, apšaudę gynybinę liniją iš toli, uždaryti gynėjus viduje, užversdami visus garnizonui skirtus išėjimus. Atsižvelgiant į Hitlerio pastabas kompleksas buvo perplanuotas iš naujo, suprojektuojant naujus išėjimus, prijungiant prie jo dar 20 papildomų fortų. Naujieji bunkeriai turėjo sunkiuosius ginklus, dėl ko, galėjo kur kas efektyviau laikytis prieš masyvias tankų atakas.

Tuomet statyto "B" tipo forto schema bei po juo esanti tunelių sistema

Tačiau visi planai liko planais - 1938-tais metais vokiečiai jau žygiavo per Austriją, dėl ko, netrukus po Hitlerio vizito, komplekso statybos buvo užkonservuotos ir prikeltos tik 1944-taisiais, sovietų daliniams sparčiai stumiant vokiečius iš Lenkijos teritorijos. Kompleksas, turėjęs būti nepaimamas, grandioziškumu dažnai lygintas su prancūzų linija Mažino, buvo sovietų kariuomenės pralaužtas vos per tris dienas, 1945-tų metų pradžioje. Prie to nemažai prisidėjo tiek nepatyręs, nemotyvuotas, neturintis kovinės patirties garnizonas fortuose, tiek rimta vokiečių taktinė klaida, leidusi į užnugarį įsiveržti sovietų tankų daliniui.

Dabar didžioji dalis tunelių ir fortų - palikti, nors komplekso pietinė dalis, maždaug nuo 765-to forto, naudojama kaip muziejus. Muziejus (o jei tiksliau - du muziejai, atskiri) - visai įdomūs, turint laiko visiems rekomenduoju apsilankyti. Bet mus domina ne tai kur parduoda bilietus, o kur galime pereiti savarankiškai, įdėję pastangų ir laiko. Tam ir bus skirtas šis straipsnis - nelegaliam pasivaikščiojimui po apleistą ir neprižiūrimą Regenwurmlager dalį.

Kelionė į RWL

Mes į kompleksą atvažiavome kelioms dienoms, nusiteikę bent pora naktų čia pernakvoti. Gal iš šalies skamba ekstremaliai, bet tai iš tiesų labai paprasta - kelių dešimčių metrų gylyje, žiemą - vasarą laikosi pastovi, teigiama temperatūra, todėl, apsirūpinus miegmaišiais, primusu bei maistu, nusprendėme čia išbūti kelias dienas ir viską detaliai apžiūrėti. Po kelionės liko skaudantys pečiai - atstumai viduje nemaži, vaikščioti reikia daug, viską nešant kuprinėje (įskaitant maistą bei vandenį) - bet įspūdžiai atpirko visas įdėtas pastangas.

Kelionės metu kolega susuko nedidelį video

Patekti į kompleksą nėra sudėtinga - Wikimapia pažymėti ne tik fortai, bet ir praeinamas drenažo tunelis. Tiesa, būna žmonių, kurie į vidų leidžiasi per fortus, su alpinistine įranga, bet tai daroma dėl šou ir nėra būtina. Nereikia tikėti ir pasakojimais, kad viduje labai painu - nors tuneliai ir ilgi, išsišakojimų nėra daug o ir pati komplekso struktūra paprasta - 9km ilgio pagrindinis tunelis (5.5km iki muziejaus dalies), su smulkesnėmis atšakomis, kurių kiekviena sužymėta vietinių digerių - paprasto žemėlapio iš Wikipedia turėtų užtekti.

Nusukus nuo kelio ir kelis šimtus metrų paėjus seniai neveikiančia geležinkelio linija, patenkame prie iš po pylimo išlendančio drenažo tunelio. Paėjus juo, susilenkus ir velkant sunkias kuprines pažeme, patenkame į atšaką, netoli šiauriausios fortų grupės "Lützow".

Štai toks įėjimas į drenažą

Kompanija pirmame užpiltame tunelyje

Už jo - prasideda kelionė

Tunelių čia - daugybė

Vienas iš daugelio išsišakojimų

Visur čia važinėjo elektriniai traukiniai

Vietomis tuneliai išplatėja, palikdami vietos vagonų prasilenkimui. Čia buvo įkurtos traukinių stotys, kurių RWL turėjo daug. Bahnhof Ludwig, Nortdpol, Cezar, Emma, Friedrich - puošia sienas stočių pavadinimai, dažnai paryškinami juos prižiūrinčių digerių, purškiamais dažais.

Čia - bahnhof (stotis) Cezar

Atšakoje - autentiška ventiliacijos sistema

Neįtikėtina, kaip ji dar neišnešta vandalų

Bėgių mechanizmo perjungimo vieta

Besišakojantys tuneliai veda prie fortų, kurių komplekse daugiau nei pora dešimčių. Dalis jų taip ir nebuvo pabaigti, dėl ko, akligatviais ir nepraeinamomis šachtomis užsibaigia nemažai RWL atšakų. Po kiekvienu iš pabaigtų fortų buvo įrengta didžiulė, daug aukštesnių nei įprasti tuneliai tunelių sistema, kuriuoje buvo kareivinės bei amunicijos sandėliai.

Tuneliai į fortus - su kulkosvaidžių ambrazūromis

Šaudymo angos iš vidaus

Po fortais - tokios didžiulės erdvės

Viskas tiesiog GIGANTIŠKA

Vienas iš akligatvių, saugoti amunicijai

Laiptai ir lifto šachta, link forto

Atkreipkite dėmesį į laiptinę - betonas, ne metalas

Viena iš atramų

Sunku žodžiais perteikti didžiulius gabaritus

Iš viršaus, nebaigto statyti forto, skverbiasi saulės šviesa

Štai taip jis atrodo išlipus

60-ties metrų gylio šachta žemyn

Užbaigtuose fortuose šios šachtos būdavo dengiamos tokiomis betono plokštėmis

Kiekviename iš fortų (mes kalbame apie naujus B-Werk tipo fortus, pradėtus statyti nuo 1936-tųjų) buvo po du aukštus, pirmasis iš kurių buvo techninis, su lifto šachta į tunelių sistemą, generatoriais bei ventiliacija, parako dūmams išsiurbti. Tarp fortų ginkluotės nebuvo sunkiųjų ginklų, tik 5 kulkosvaidžiai, (vienas iš kurių dengė forto nugarinę dalį ir įėjimus), ugniasvaidis bei automatinis minosvaidis, šaudantis iki 620-ties metrų. Kulkosvaidžiai šaudė iš 25 cm. storio šarvuotų bokštelių, iškeltų virš forto, išlietų iš geležies, galinčių atlaikyti 220 mm pabūklo pataikymą arba 500 kg aviacinę bombą. Tokio tipo fortą turėjo ginti ne mažiau 50-ties žmonių, tačiau, dėl kareivių trūkumo, RWL šturmuojant sovietams, kai kuriuose fortuose jų nebuvo nei pusės.

Techniniame forto aukšte

Laiptai į antrą, kovinį bunkerio aukštą

Hermetinių durų vieta

Čia - ambrazūra, apšaudyti įsiveržusį į vidų priešą

Sklendė

Apžvalgos bokštelio periskopo sukimo mechanizmas

Per vieną iš kulkosvaidžio ambrazūrų - matosi forto prieiga

Štai čia - liepsnosvaidžio vamzdžio liekanos

Laiptai link kuro saugyklos, žemyn

Čia - automatinio minosvaidžio Maschinengranatwerf M-19 liekanos, viename iš fortų

LABAI netikėtas radinys

Išliko beveik visi mechanizmai

Valdymo svirtys

Išliko net skalė minosvaidžio nutaikymui

Čia - dar viena skalė, kampui nustatyti

Jis buvo nustatomas šia rankenėle

Žinoma, viskas čia baigia subirti nuo korozijos

Ant sienos - minosvaidžio įrengimo data

Bet mes grįžkime į tunelių sistemą

Dalis atšakų juose - užmūrytos

Kai kur - pilna šiukšlių, vandens, visokių metalinių detalių

Kai kur galima trumpam sustoti ir pasidaryti valgyti

Su vandeniu maistui problemų nėra - sistemoje pilna fortų, per kur galima nesunkiai išlipti į paviršių. Kadangi lauke karaliauja žiema, prisitirpinti sniego ant laužo ar primuso - juokų darbas. Besinaudodami proga, kol tirpsta sniegas, apžiūrėkime fortą iš viršaus.

Išlipimas į paviršių, per griuvėsius

Visur - betono luitai

Viršuje - karaliauja žiema ir šalna

Čia galima išsitirpinti sniego, papildant vandens atsargas

Štai taip tas fortas atrodo iš šalies

Ventiliacijos šachtos, sienoje

Prieigas sauganti kulkosvaidžio anga

Forto viršuje - šarvuoti bokšteliai stebėjimui, kulkosvaidžiams bei ventiliacijai. Tie patys, kuriuos prieš akimirką apžiūrinėjome iš vidaus. Didžioji dalis jų - iš labai storo ir kokybiško plieno. Jų nepramuštų nei skeveldra, nei tiesiogiai pataikęs artilerijos sviedinys.

Tokie bokšteliai

Matosi šaudymo anga

Šio bokštelio viršuje buvo įrengtas periskopas

Ugniasvaidžio anga

Už poros šimtų metrų į rytus - prieštankinė linija "drakono dantys"

Prieš ją - didelis prieštankinis griovys

Pirmieji dantys - išlieti vientisai su pamatu

Tankas, peršokęs per griovį ant greičio, pasimauna ant jų dugnu

Bet grįžkime į vidų, pakeliaukime tuneliais

Dalis iš jų - perskirti plytinėmis sienomis

Kai kur dar išliko senos, dviejų dalių šarvuotos durys

Kai kur būna patalpos iš dviejų aukštų

Laipteliai į viršų

Iš viršaus

Dalis tunelių - išpiešti įvairiausiais graffiti

Dalis - apaugę nuosėdomis, nuo bėgančio vandens

Čia - tunelis, vedantis prie dar vieno, nebaigto statyti forto

Nebaigto forto lifto šachta

Šachtos apačioje - nukritęs liftas

Į viršų - daug metrų lipimo

Čia - prieštaringa vieta, šaltiniai teigia, kad čia buvo viso komplekso štabas

Nors man labiau primena techninę dalį ar kažką panašaus

Viršuje - koridorius ir tokie nedideli kambariukai

Koridorius, vedantis prie buvusio pagrindinio įėjimo, plane - vakariausia atšaka

Štai toks išplatėjimas ir mūsų kompanija

Kas slepiasi už užmūrytos sienos?

Slepiasi - iš viršaus uždaryta ventiliacijos šachta

Pagrindinis įėjimas - uždarytas metalinėmis grotomis

Vaizdas per grotas, į lauką

Žodžiu, šiam kartui tiek. Komplekse praleidome tris dienas, su dviem nakvynėm. Per tą laiką RWL apžiūrėjome tik iš dalies - pritrūko ir laiko, ir jėgų perėjimui visko, ką ten galima atrasti. Visiems ačiū už dėmesį ir gražaus savaitgalio!

Daugiau apie Regenwurmlager