Pamiršta.lt

Po didelės pertraukos ir straipsnio apie RWL, sugrįžkime prie tarpukario Europos fortifikacijos. Kalbėsime apie vieną žymiausių gynybinių linijų Europoje, įspūdingą visomis prasmėmis - prancūzų liniją Mažino, kurią neseniai aplankėme. Kadangi kelionės metu jai skyrėme daug laiko - net kelias dienas - visko į vieną straipsnį sutalpinti nepavyks. Dėl to, nusprendžiau visą medžiagą suskaldyti į kelias dalis - įžanginę dalį ir dar kelias dalis atskiriems šios linijos elementams.

Gynybinių linijų priešistorė paprasta - Pirmojo pasaulinio karo metu, visos didžiosios valstybės įvertino ilgalaikių fortifikacijų naudą kovojant poziciškai. Nepakankamai išsivysčiusi motorinė technika, silpna aviacija bei mobilios artilerijos trūkumas bet kokio įtvirtinimo ataką darydavo sudėtingu ir dar aukų reikalaujančiu iššūkiu. Dėl to, tarpukariu, beveik visos Europos šalys pradėjo svarstyti apie ilgalaikes gynybines linijas. Vokiečių Zygfrido linija, belgų linija K-W, Stalino linija, Molotovo linija buvo žymiausios iš jų, mažesnes linijas buvo įsirengę čekai, olandai ir netgi suomiai.

Prancūzai, smarkiai nukentėję Pirmojo pasaulinio karo metu, buvo ne išimtis - po karo metu patirtų nuostolių jos vyriausybėje vyravo stipri paranoja. Dėl to, netrukus, 1929-tais, prasidėjo prancūziškos gynybos linijos statybos, tapusios to meto inžineriniu šedevru. Linijos, pavadintos prie jos labai daug prisidėjusio gynybos ministro Andre Maginot (liet. Mažino) vardu, statybos darbai vėliau buvo ne kartą peržiūrėti ir išplėsti, ypač po Hitlerio atėjimo į valdžią 1933-tais, kada pradėjo aiškėti agresyvūs Vokietijos ketinimai. Pagal idėją, linija turėjo apsaugoti daugiau nei per 400 kilometrų ilgio sieną su Vokietija - nuo Belgijos ir Liuksemburgo iki prancūzų miesto Belfort - patį pažeidžiamiausią pasienio ruožą.

Mažino linija

Liniją sudarė 142 didesnių ir mažesnių fortų, 352 kazematai ir dar daugiau mažesnių įtvirtinimų. Fortifikacija buvo įvairi, ginkluota kulkosvaidžiais, 81 mm minosvaidžiais, 75 ar net 135 mm pabūklais, įrengtais 30 cm storio plieniniuose bokšteliuose, dalis kurių galėjo būti iškeliami į viršų prieš pat šūvį specialiais keltuvais, taip apsaugant pabūklą nuo atsakomosios ugnies. Dalis šių fortų buvo sujungti į gynybines grandis/įtvirtinimus požeminiais koridoriais, kuriuose, 30-60 metrų gylyje, buvo įrengtos ne tik amunicijos saugyklos, bet ir kareivinės, ligoninės, poilsio kambariai, generatoriai bei panaši karo infrastruktūra. Kai kurie iš jų tapo panašūs į nedidelius požeminius miestus, kuriuose tilpdavo tūkstančiai žmonių, galinčių be kontakto su išore ten išgyventi kelias savaites.

Modern Mechanix, 1931 kovo mėn., http://blog.modernmechanix.com nuotr.

Ši linija buvo nuolat plečiama - 1936-tais pradėta statyti nauja atšaka iki Lamanšo, po to, kai Belgija paskelbė neutralitetą, griovusį Prancūzijos planus. Dar kiek anksčiau ji buvo išplėsta nuo Šveicarijos iki Viduržemio jūros, uždengiant taip vadinamą Alpių koridorių, už kurio vis labiau kėlė galvą vokiečių sąjungininkė fašistinė Italija. Statybos vyko iki pat 1940-tųjų - nauji fortai, tuneliai, apkasai bei prieštankiniai grioviai, kuriuos kasdien kasė tūkstančiai kareivių. Tai buvo moderniausia ir grandioziškiausia to meto gynybinė linija, stipriausia kurios grandis buvo palei Vokietijos sieną - nuo Šveicarijos iki Liuksemburgo. Taip buvo tikėtasi ne tik apsaugoti svarbius Prancūzijos pramoninius rajonus, bet ir primesti vokiečiams jau patikrintą scenarijų, nukreipiant jų galimą puolimą per Belgiją - kaip Pirmojo pasaulinio karo metu.

Mažino linija - akimirkos

Tačiau, net ir faktiškai pavykę planai (vokiečių kariuomenė vėl puolė per Belgiją, kaip ir buvo tikėtasi), prancūzams neatnešė naudos - dėl taktinės klaidos ir netikėto vokiečių smūgio per Ardėnus, nemaža prancūzų kariuomenės dalis atsidūrė atkirtime. Prie to prisidėjo ir aukštesnė vokiečių kariuomenės moralė, ir didesnė jų kovinė patirtis ir tai, kad Prancūzijos generalinis štabas taip ir nesugebėjo perprasti naujos Vokietijos kariuomenės taktikos - greitų ir netikėtų mechanizuotų kariuomenės dalinių smūgių, pačiose netikėčiausiose vietose. Šturmuojant Belgiją, kurios kanalai bei upės dar visai neseniai, Pirmojo pasaulinio karo metu, buvo puiki natūrali kliūtis, vokiečių specialūs daliniai parodė savo puikų paruošimą - beveik be pasipriešinimo užimdavo tiltus bei kitą infrastruktūrą, persikeldavo per upes netikėčiausiose vietose tokiu greičiu, kad paskui juos vos spėdavo aprūpinimo daliniai. Vien ko buvo verta istorija apie Belgijos Eben-Emaelio fortą, tuo metu laikomą neįveikiamu, kurį išvedė iš rikiuotės ir privertė pasiduoti netikėtai išsilaipinę 85 vokiečių desantininkai, specialiais sprogmenimis išvedę iš rikiuotės visus forto pabūklus.

1940-tų metų kovą prancūzų situacija buvo nepavydėtina - jų patys kovingiausi daliniai kartu su belgų kariuomene jau buvo atkirsti Belgijos šiaurinėje dalyje, Nyderlandų kariuomenė jau buvo kapituliavusi, žemyne likęs britų ekspedicinis korpusas sėkmingai evakavosi per Diunkerką. Praradusi Belgijoje likusius dalinius, Prancūzija turėjo ginti 600 km ilgio frontą su likusiomis 65 divizijomis, iš kurių ant greičio suformuota gynybinė grandis buvo žemos moralės, beveik neturėjo rezervų. 1936-tais statyta Mažino linijos dalis prie Belgijos buvo neparuošta - pelkėtoje vietovėje įtvirtinimus statyti buvo itin sudėtinga. Netrukus jos gynyba buvo pralaužta, be mūšio buvo paliktas Paryžius ir viskas pabiro - daugiau nei 3 mlrd frankų kainavusi gynybinė linija negalėjo pasipriešinti vokiečiams, atėjusiems iš užnugario.

Vokiečių kariuomenė šturmuojant Mažino linijos bunkerį ir po šturmo

Dabar didžioji dalis Mažino linijos - niekam nereikalingi griuvėsiai, turizmui pritaikyta tik nedidelė jos dalis. Visa rytinė Prancūzijos siena liko prikaišiota skirtingos fortifikacijos, dalis kurios išsilaikiusi geriau, dalis - prasčiau. Šimtai ugnies taškų ir įtvirtinimų grupės, labiau primenančios požeminius miestus, buvo susprogdintos vokiečių, užverstos žemėmis, uždarytos betono blokais pokariu, Prancūzijos kariškių, kuriems jie teoriškai priklauso ir iki šiol. Dabar apie čia kažkada įrengtą grandiozinę gynybinę sistemą mena tik vietomis iš po žemių kyšantys fortai bei šarvuoti bokšteliai.

Bokšteliai - štai tokie

Vietomis - susprogdintais vamzdžiais

O tokie bokšteliai pasikeldavo prieš pat šūvį, kad pabūklo neapgadintų priešo ugnis

Priešpėstininkinė tvora

Fortų viduje - keli aukštai patalpų

Arba taip

Čia iš viso maža patalpa, pagalbinė

Išliko kareivių gultai

Vandens cisternos

Ventiliacija bei pagalbiniai mechanizmai

Vietomis - bokštelių iškėlimo mechanizmų liekanos

Kitose dalyse apžiūrėsime jų daugiau - kur kas geriau išsilaikiusių

Detalė

Čia buvo pabūklai

O čia - iškeliamas apžvalgos bokštelis

Kiekviename forte - ventiliacijos filtrai

Taipogi, nusileidimas žemyn, į fortus jungiančią tunelių sistemą

Leistis reikia daug, vietomis - 50-100 metrų

Kai kur dar yra išlikusių lifto šachtų

Taip jos atrodo iš apačios

Kai kur - laiptinėse pasitaiko spiralių, skirtų žemyn nuleisti pabūklų gilzes

Visi fortai tarpusavyje sujungti požeminiais tuneliais, kuriais amuniciją ir maistą vežiojo elektriniai traukiniai. Čia, po žeme, taipogi buvo įrengti amunicijos, maisto sandėliai, ligoninės, kareivinės, dyzeliniai generatoriai bei kita infrastruktūra.

Elektros skydinė - tokia

Dar ne iki galo išplėšta spinta

Vietomis pasitaiko dideli dyzelinių generatorių kambariai

O čia - viskas pamažu jau ardoma

Vienoje iš generatorinių ant sienos suradome dalinio ženklą

Štai jis, iš arčiau

O šiaip, visokių užrašų čia tikrai netrūksta

Yra ir tokių

Viena iš traukinių stočių

Atrodo ji, beje, štai taip

Už jos - toliau veda geležinkelis

Vietomis lubos sutvirtintos balkiais, kaip čia

Vietomis - šonuose lieka visokie sandėliai, pagalbinės patalpos

Vietomis - vandens cisternos

Būna dar tokios

Surašyta talpa

Dar viena

Ar galima patikėti, kad viskam čia daugiau nei 80 metų?

Per kiek laiko visa tai ištuštėtų pas mus?

Aišku, čia irgi pasitaiko išvandalintų atšakų

Kažkas jau degino laidus

Jau nebėra lifto

Iš šio generatoriaus taipogi ne per daugiausiai liko

Tačiau, bendra įtvirtinimų būklė dar tikrai labai nebloga

Įdomus sekcijos atskyrimas, su ventiliacija

Kareivinės

Tualetai

Panašu į vandens gręžinį

Vietomis tunelis šakojasi į fortus

Kai kurie mažesni tuneliai - tušti

Kai kuriuose jų pasitaiko suoliukai ir staliukai kareiviams

Kas pora šimtų metrų - dėžės su smėliu, gaisro gesinimui

Į fortus įėjimus saugo tokios dvipusės durys

Nepaliesta ventiliacijos sistema

Papildyta 2021.10.07 - dar vienas Mažino linijos fortas

Šis vadinasi petit Ouvrage Welschhof

Išliko dyzeliniai generatoriai

Arba taip

Išliko pilnai elektrifikuota virtuvė - didelė naujovė tuo metu

Išliko bokšteliai koviniuose blokuose

Antras aukštas

Filtrai

Daugiau įrangos

Hermetinės išėjimo durys, pabaigai

Tai tokia nedidelė įžanga. Tikiuosi, su tuo, kas yra linija Mažino, bent iš dalies supažindinau. Kituose straipsniuose apžvelgsime dar dvi šios linijos dalis - tarp jų ir didžiausią apleistą Mažino linijos fortą. Stay tuned!