Lietuvos Aido būstinė – bokštelio šturmas


Ar esate pastebėję, kad pastate prie Sereikiškių parko, prie įrengto baro „Pas Erlicką“, didelė dalis patalpų yra, švelniai tariant, nelabai naudojamos? Aš šitą vietą žinau ir stebiu jau seniai, tiksliau, seku ne kiek patį pastatą, kiek aukštai virš palėpės iškilusį jo balkoną – bokštelį. Ir kartais, man pačiam nėra aišku, kodėl jis mane taip traukia – nei ta vieta yra labai įdomi, nei vaizdas iš jos kažkoks ypatingas atsiveria. Bet širdžiai neįsakysi.

Vieną vakarą nutarėme ten nukeliauti. Išankstinė žvalgyba patvirtino – į pastatą patekti net tik įmanoma, bet ir nesunku, belieka tik prisiderinti prie apačioje dirbančio baro darbo laiko, ypač jei nesinori dar kartą praleisti visą naktį apleistame pastate, kalenant dantimis ir susivyniojus į laikraščius. O jau viduje paaiškėjo, kad patekome į istoriškai svarbią ir žinomą vietą – buvusios Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) leidyklos patalpas, kadaise priglaudusias po nepriklausomybės atkurto „Lietuvos Aido“ laikraščio redakciją.

Trumpa istorija

Maironio ir B. Radvilaitės gatvių kampe, prie pat pagrindinio įėjimo į Sereikiškių parką, stovintis pastatas vizualiai niekuo neišsiskiria iš aplinkinių pastatų – jis nėra įtrauktas į architektūrinio ar kultūrinio paveldo sąrašus, nėra net žinoma kada jis buvo tiksliai pastatytas. Istorijoje šis pastatas yra pirmą kartą paminėtas 1947 metais, kai tais pačiais metais jame įsikūrė jau minėta LKP CK leidykla. LKP CK leidyklai tuo metu priklausė beveik visas kvartalas tarp dabartinių Maironio, B. Radvilaitės, Šiltadaržio ir Bernardinų gatvių; jame be leidyklos buvo LKP CK spaustuvė (Maironio g. 3), „Vakarinių naujienų“ redakcija (Bernardinų g. 8, dabar „Šekspyro“ viešbutis) ir kitos institucijos.

Maironio g. 3, 1950 metai

Maironio g. 3, 1950

Pačiame pastate iki pat 1985 metų, kai daugelis leidybos organizacijų iš pasenusio ir poreikius nebeatitinkančio pastatų komplekso persikėlė į naują laikraščių ir žurnalų gamybos kompleksą Viršuliškėse, pavadintą Spaudos rūmais, buvo įsikūrusi Lietuvos TSR žurnalistų sąjunga, dirbo laikraščių „Tiesa“, „Sovetskaja Litva“, „Kurjer Vilenskij“, „Komunistas“, „Valstiečių laikraštis“, „Tarybinė moteris“, „Švyturys“, „Žvaigždutė“, „Šluota“ ir kitų sovietinių laikraščių ir žurnalų redakcijos. Po išsikraustymo į Spaudos rūmus, Maironio gatvės pastate pasiliko tik Lietuvos TSR žurnalistų sąjunga, laikraščio „Tiesa“ ir dar kelių laikraščių redakcijos. Vėliau, 1990 m. gegužę, pusiau tuščiame pastate įsikūrė valstybės laikraštis „Lietuvos aidas“, oficialiai remiamas Seimo ir finansuojamas vyriausybės. 1992 m. šio laikraščio tiražas viršijo 100 000 egzempliorių. Vėliau, tiek „Lietuvos Aidas“, tiek visas pastatas buvo privatizuotas – akcininkais tapo tuometinis kultūros ministras konservatorius Saulius Šaltenis ir kiti konservatorių partijos nariai.

Ilgainiui laikraščio leidyba pasidarė nuostolinga. Padėtį ėmėsi gelbėti ultrapatriotas Algirdas Pilvelis, 2000 m. balandį iš S. Šaltenio už beveik 1,5 mln. litų įsigijęs 40 proc. UAB „Lietuvos Aidas“ akcijų ir tapęs laikraščio bei patalpų savininku. 2006 m. bendrovei „Lietuvos aidas“ buvo iškelta bankroto byla, įmonė liko skolinga daugiau nei 4 mln. litų. Didžiulį 1835,36 kv. m pastatą A. Pilvelis bandė kelis kartus parduoti, tačiau pirkėjų iki šiol neatsiranda.

Pastatas dabar

Pastatas

Betraukiant į bokštelį

Ir štai, praėjus daug metų, traukiame į bokštelį. Patalpose – pakankamai naujo, bet nebaigto, remonto žymės, kai kur voliojasi statybiniai įrankiai ir medžiagos. Pamažu pereiname per pagrindinį koridorių ir randame laiptinę, vedančią į viršų. Gražiais spiraliniais laiptais, kurių dar niekur Lietuvoje neteko matyti, pakylame į paskutinį aukštą.

Spiraliniai laiptai

Spiraliniai laiptai

Paskutinis pastato aukštas – pusiau demontuotas. Patalpose palikti baldai suversti kartu su balkiais ir lentomis, nurinktomis nuo lubų. Matyt, savininkai taip ir neįstengė užbaigti iki galo pradėtų palėpės ir stogo tvarkymo darbų..

Paskutinis aukštas

Paskutinis aukštas

Remonto darbai

Remontas

O čia – liko šiek tiek baldų

Baldai

Šiame kambaryje – šiek tiek įdomiau. Pasieškojus dėžėse galima surasti visai įdomių dalykų – laikraščių, kanceliarijos ir net senų nuotraukų.

Dėžės su įranga

Dėžės

1990 m. kovo 11 nepriklausomybės paskelbimas ir Sovietų herbo nukabinimas

Herbo nukabinimas

„Lietuvos aidas“, 1998 metų numeris

Lietuvos Aidas

Čia pat voliojasi keletas senų nuotraukų

Nuotrauka

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai

Nepriklausomybės gynėjai

Vyskupai prie stalo ir „Советское шампанское“

Audrius Butkevičius su šauliais

Butkevičius ir šauliai

Iš šio kambario galima išeiti į balkoną. Iš jo gerai matyti tiek Sereikiškių parkas, tiek visa Maironio gatvė.

Sereikiškių parkas

Sereikiškių parkas

Maironio gatvė ir Vilniaus dailės akademijos pastatai

Maironio gatvė

Namo stogo papuošimai

Stogo papuošimai

Iš trečio aukšto galima pakilti į tvarkomą (o jei tiksliau – išardytą ir paliktą) palėpę, o iš jos – į bokštelį. Vaizdas iš bokštelio nėra kažkuom ypatingas, bet ką padarysi – bent jau pliusą sau galima užsidėti.

Iš bokštelio – į Sereikiškių parko pusę

Sereikiškių parkas

Maironio gatvė

Maironio gatvė

Sankryža ir jau lankytas Skvotas „Barbora“

Skvotas Barbora

Bokštelis aplankytas, kelionės tikslas – pasiektas. Prieš pasišalinant pasivaikščiojome likusiose patalpose, padarėme keletą papildomų nuotraukų. Deja, nieko įdomaus čia nėra.

Koridorius, supantis vidinį kiemą

Koridorius

Graži laiptinė, iš trečio aukšto

Laiptinė

Turėklas ir laiptinė iš šono

Graži laiptinė

Patalpos – visiškai tuščios

Patalpos

Šviežiai nutinkuotos sienos

Šviežiai nutinkuotos sienos

Balkonas – bokštelis, trečiame aukšte

Trečiame aukšte

Arkiniai praėjimai ir darbininkų paliktos kopėčios

Praėjimai

Dar vienas koridorius

Koridorius

Vienas iš nedaugelio netuščių kambarių

Kambarys

Kompaktinė plokštelė – Lietuvos karių žygio dainos

CD

Lengva erotika – pabaigai

Lengva erotika

Tai tiek šiam kartui. Bendros išvados: į pastatą eiti neverta, nebent dėl savęs ir bendro išprusimo – viduje autentikos praktiškai nėra, iš gražios senovinės architektūros beliko tik spiralinės kopėčios ir vienas kitas gipsinis lipdinys. Bet man jis vis tiek patiko – ypač nuotykiai iš jo pasišalinant. Iki kitų kartų!

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *