Vilniaus mieste slypi daug įdomybių. Įdomu ir tai, kad kiekvienas miesto rajonas turi savo specifiką, išskiriantį jį iš bendro paveikslo. Antakalnio rajono specifika - sveikatai skirtų objektų visuma. Sapiegos ir Antakalnio ligoninės, Antakalnio poliklinika, Kraujo centras, kelios privačios klinikos ir stomatologijos kabinetai. O apie garsiąją Klinikų stotelę ir gerą tuziną vaistinių jos kaimynystėje, galima net neužsiminti - tą žino kiekvienas vilnietis. Tačiau, šiandien atėjo laikas įvardinti - nuo šiol tokių vietų turėsime viena mažiau.

Šią visiems antakalniečiams gerai pažįstamą polikliniką pirmą kartą užmačiau prieš pora metų. Jau tada žinojau, kad ji yra apleista, nors vizualiai to dar nesimatė. Tiesa, ji nebuvo visiškai apleista - visas trečias aukštas buvo užimtas Vaikų linijos atstovybės, kituose aukštuose - budėjo sargas. Bet laikas, matomai, padarė savo.

Nuo paskutinio reportažo, parašyto Polububijaus prieš pusantrų metų, poliklinika buvo trumpam pradingusi iš mano akiračio. Nors pro ją gana dažnai pravažiuodavau Antakalnio gatve, nuo jos ji atrodo dar visai padoriai - tik vienas kitas graffiti (o tiksliau - tag'as) išduodavo, kad reikalai poliklinikoje negerėja. Tačiau, užėjus prie poliklinikos iš šono atsiveria visas siaubo filmas - išdaužyti langai, užkalti grotomis bei lentomis. Kaip poliklinika pasikeitė per paskutinius metus ir pabandysiu apžvelgti šiame straipsnyje.

Istorija

Antakalnio poliklinikos vaikų skyrius, kaip papildomas kompleksas prie Antakalnio poliklinikos, buvo pabaigtas statyti 1984 metais. Komplekse buvo gydomi vaikų infekciniai, alerginiai iki kiti susirgimai. 2010 metais prasidėjo viešos kalbos apie vaikų skyriaus iškėlimą į modernesnias patalpas Antakalnio poliklinikos 9-ame aukšte. O prasidėjo jos ne be priežasties.

Pirmiausiai, giliu sovietmečiu projektuotas kompleksas nebeatitiko šiuolaikinių higienos ir pacientų laikymo reikalavimų. Taip pat, per 26 metus eksploatacijos pastatas ir jo apdaila jau spėjo gerokai aptriušti. Nebuvo apsieita ir be sovietams būdingo broko - pasak tuometinio Vilniaus miesto vicemero, sovietai, statydami pamatus, neatsižvelgė į toje vietoje po žeme besislepenčius gruntinius vandenis, pamažu žalojančius poliklinikos fundamentą. Paskutinius vinis į poliklinikos karstą įkalė gimstamumo Lietuvoje sumažėjimas ir medicinos progresas - sumažėjusį pacientų kiekį laikyti didžiulėse patalpose finansiškai neapsimokėjo.

2011 metais iš pastato išsikraustė paskutinis medikas. Dalis patalpų buvo atiduotos visuomeninėms organizacijoms, bet neilgam. Po metų pastatas galutinai ištuštėjo

Dabar jis atrodo taip

O nuo Antakalnio gatvės atsiveria visas siaubo filmas

Sudegęs autobusiukas, besislepiantis už poliklinikos pastato

Pirmas aukštas - labiausiai nukentėjęs

Visur suversti baldai

Kažkokie stiklai

Užkaltas pagrindinis įėjimas

Visur viskas išgriauta

Panašu į rūbinę

Laiptai į antrą aukštą

Antrame aukšte - tuščios darbo vietos

Viskas išnešta

Liko tik ant žemės besivoliojantys plakatai

Dar vienas

Procedūrinis kabinetas

Visur viskas - išvartyta, išspardyta

Nors kartais pasitaiko beveik tvarkingų patalpų

Kažkokie baldai

Procedūrinis?

Nieko per daug įdomaus nėra

Tokia liūdna administracija

Man panašu į traukos spintą

Dar vienas kabinetas

Trečiame aukšte anksčiau gyventa benamių - pridergta ant kiekvieno kampo, paliktas elektrinis šildytuvas bei kiti daiktai. Taip, benamiai šildosi mokesčių mokėtojų sąskaita.

Koridorius

Čia jau spėjo apsilankyti gatvės menininkai

Čia - dar daugiau kabinetų

Juose - visokios šiukšlės

Plakatas prieš patyčias

Pro langą matosi Antakalnis

Čia - gyventa žmonių

Iš trečio aukšto galima užlipti ant stogo

O čia - baseino stogas

Į baseiną, beje, galima patekti per rūsį

Viduje viskas išgriauta

Baseinas kitu kampu

Sūkurinė vonia, šalia

Nusileiskime į rūsį

Šoninės patalpos - prikrautos daiktų

Dar daugiau

Galima pasitikrinti akis

Atskirame kambaryje - pacientų bylos

Suversti į krūvą vaistai

Čia galima surasti invalido vežimėlių

Šiluminį mazgą

Visokius dujų balionus

Ventiliacijos įrangą

Dar tokia

Bei šiluminių vamzdžių labirintus

Išvados

Sunku patikėti, kad vieta vos per pusantrus metus galėjo taip pasikeisti. Belieka tik tikėtis, kad savivaldybė pagaliau imsis priemonių ir izoliuos pastatą nuo dar didesnio niokojimo. Net ir su skylėtu jos biudžetu tą padaryti neturi būti labai sunku.