Vilniaus mieste slypi daug įdomybių. Įdomu ir tai, kad kiekvienas miesto rajonas turi savo specifiką, išskiriantį jį iš bendro paveikslo. Antakalnio rajono specifika - sveikatai skirtų objektų visuma. Sapiegos ir Antakalnio ligoninės, Antakalnio poliklinika, Kraujo centras, kelios privačios klinikos ir stomatologijos kabinetai. O apie garsiąją Klinikų stotelę ir gerą tuziną vaistinių jos kaimynystėje, galima net neužsiminti - tą žino kiekvienas vilnietis. Tačiau, šiandien atėjo laikas įvardinti - nuo šiol tokių vietų turėsime viena mažiau.
Šią visiems antakalniečiams gerai pažįstamą polikliniką pirmą kartą užmačiau prieš pora metų. Jau tada žinojau, kad ji yra apleista, nors vizualiai to dar nesimatė. Tiesa, ji nebuvo visiškai apleista - visas trečias aukštas buvo užimtas Vaikų linijos atstovybės, kituose aukštuose - budėjo sargas. Bet laikas, matomai, padarė savo.
Nuo paskutinio reportažo, parašyto Polububijaus prieš pusantrų metų, poliklinika buvo trumpam pradingusi iš mano akiračio. Nors pro ją gana dažnai pravažiuodavau Antakalnio gatve, nuo jos ji atrodo dar visai padoriai - tik vienas kitas graffiti (o tiksliau - tag'as) išduodavo, kad reikalai poliklinikoje negerėja. Tačiau, užėjus prie poliklinikos iš šono atsiveria visas siaubo filmas - išdaužyti langai, užkalti grotomis bei lentomis. Kaip poliklinika pasikeitė per paskutinius metus ir pabandysiu apžvelgti šiame straipsnyje.
Istorija
Antakalnio poliklinikos vaikų skyrius, kaip papildomas kompleksas prie Antakalnio poliklinikos, buvo pabaigtas statyti 1984 metais. Komplekse buvo gydomi vaikų infekciniai, alerginiai iki kiti susirgimai. 2010 metais prasidėjo viešos kalbos apie vaikų skyriaus iškėlimą į modernesnias patalpas Antakalnio poliklinikos 9-ame aukšte. O prasidėjo jos ne be priežasties.
Pirmiausiai, giliu sovietmečiu projektuotas kompleksas nebeatitiko šiuolaikinių higienos ir pacientų laikymo reikalavimų. Taip pat, per 26 metus eksploatacijos pastatas ir jo apdaila jau spėjo gerokai aptriušti. Nebuvo apsieita ir be sovietams būdingo broko - pasak tuometinio Vilniaus miesto vicemero, sovietai, statydami pamatus, neatsižvelgė į toje vietoje po žeme besislepenčius gruntinius vandenis, pamažu žalojančius poliklinikos fundamentą. Paskutinius vinis į poliklinikos karstą įkalė gimstamumo Lietuvoje sumažėjimas ir medicinos progresas - sumažėjusį pacientų kiekį laikyti didžiulėse patalpose finansiškai neapsimokėjo.
2011 metais iš pastato išsikraustė paskutinis medikas. Dalis patalpų buvo atiduotos visuomeninėms organizacijoms, bet neilgam. Po metų pastatas galutinai ištuštėjo
Dabar jis atrodo taip
O nuo Antakalnio gatvės atsiveria visas siaubo filmas
Sudegęs autobusiukas, besislepiantis už poliklinikos pastato
Pirmas aukštas - labiausiai nukentėjęs
Visur suversti baldai
Kažkokie stiklai
Užkaltas pagrindinis įėjimas
Visur viskas išgriauta
Panašu į rūbinę
Laiptai į antrą aukštą
Antrame aukšte - tuščios darbo vietos
Viskas išnešta
Liko tik ant žemės besivoliojantys plakatai
Dar vienas
Procedūrinis kabinetas
Visur viskas - išvartyta, išspardyta
Nors kartais pasitaiko beveik tvarkingų patalpų
Kažkokie baldai
Procedūrinis?
Nieko per daug įdomaus nėra
Tokia liūdna administracija
Man panašu į traukos spintą
Dar vienas kabinetas
Trečiame aukšte anksčiau gyventa benamių - pridergta ant kiekvieno kampo, paliktas elektrinis šildytuvas bei kiti daiktai. Taip, benamiai šildosi mokesčių mokėtojų sąskaita.
Koridorius
Čia jau spėjo apsilankyti gatvės menininkai
Čia - dar daugiau kabinetų
Juose - visokios šiukšlės
Plakatas prieš patyčias
Pro langą matosi Antakalnis
Čia - gyventa žmonių
Iš trečio aukšto galima užlipti ant stogo
O čia - baseino stogas
Į baseiną, beje, galima patekti per rūsį
Viduje viskas išgriauta
Baseinas kitu kampu
Sūkurinė vonia, šalia
Nusileiskime į rūsį
Šoninės patalpos - prikrautos daiktų
Dar daugiau
Galima pasitikrinti akis
Atskirame kambaryje - pacientų bylos
Suversti į krūvą vaistai
Čia galima surasti invalido vežimėlių
Šiluminį mazgą
Visokius dujų balionus
Ventiliacijos įrangą
Dar tokia
Bei šiluminių vamzdžių labirintus
Išvados
Sunku patikėti, kad vieta vos per pusantrus metus galėjo taip pasikeisti. Belieka tik tikėtis, kad savivaldybė pagaliau imsis priemonių ir izoliuos pastatą nuo dar didesnio niokojimo. Net ir su skylėtu jos biudžetu tą padaryti neturi būti labai sunku.
Parašykite komentarą