Viešbutis „Britanika“


Kauno mieste viešbučiais buvo susirūpinta pakankamai vėlai. Ilgą laiką jam teko tenkintis kukliu, ankstyvu sovietmečiu statytu „Baltijos“ viešbučiu. Akivaizdu, kad antras pagal dydį Lietuvos respublikos miestas turėjo sulaukti įspūdingesnio statinio, todėl aštunto dešimtmečio pabaigoje šią problemą užsimota spręsti iš esmės – naujajame centrinės miesto dalies detalaus išplanavimo projekte (1977 m., vyr. architektas A. Steponavičius), be kitų centrinės Kauno dalies pertvarkymo darbų, buvo numatyta „tarp Gedimino ir Mickevičiaus gatvių, abipus Laisvės alėjos esančiuose kvartaluose, pastatyti du po penkis šimtus vietų turinčius viešbučius“. Buvo parengti monumentalūs vėlyvojo modernizmo formų projektai. Vienas iš jų, 14 aukštų, 500 vietų viešbutis „Britanika“ Kęstučio gatvėje stovi kaip pastatas – vaiduoklis iki šiol, simbolizuodamas sovietinį gigantizmą ir ambicijas.

„Britanikos“ viešbučio Kęstučio g. projektas buvo rengiamas Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale. Buvo pateikti keli projekto variantai – ekspresyvus bangos pavidalo monolitinis tūris ir technologiškai pažangus bei estetiškai išraiškingas kabamųjų konstrukcijų projektas, kuris būtų buvęs vienintelis tokios konstrukcijos objektas Lietuvoje. Kaip prisimena architektas, dėl techninio sudėtingumo ir vieno, ir antro buvo atsisakyta. Teko kurti dar vieną projektą, jau gerokai skurdesnį ir paprastesnį.

Kelios istorinės nuotraukos (A. Paulausko asmeninio archyvo nuotr.)

Pirmasis 1977 m. projekto variantas (autc.lt nuotr.)

Antrasis 1977 m. projekto variantas (autc.lt nuotr.)

Antrasis variantas

Galutinis projekto variantas

Galutinis variantas

Viešbutis kilti į viršų pradėjo 1986 metais, pagal architekto Alfredo Paulausko planą, tačiau netrukus, nepraėjus nei 5 metams, statybos buvo sustabdytos. Tuo pačiu metu buvo paliktas likimo valiai ir greta, dabartiniame Karaliaus Mindaugo prospekte statomas viešbutis „Respublika“.

Tolesnė šio pastato istorija – apipinta teisminių bylų, utopinių projektų ir korupcijos. Nors Kauno miesto savivaldybė, stengdamasi projektą užbaigti, 1998 metais sudarė sutartį su įmone UAB „Britanika“, kuri įsipareigojo per pora metų pabaigti įrenginėti sovietinį monstrą, bet įmonė savo įsipareigojimų neįvykdė, sukeldama tolesnes teismų virtines, kurios nesibaigia iki šiol.

Projektų šiam statiniui būta ir daugiau – nuo prabangaus daugiabučio iki studentų namų. Kai kurie projektai reikalavo kapitalinio pastato perstatymo, kai kurie – kelių aukštų nugriovimo, aukštų dastatymo ir netgi visiško pastato nugriovimo ir statymo iš naujo. Tačiau visi planai taip ir lieka planais – jau daug metų „Britanika“ išlieka vienu žymiausiu Kauno apleistu pastatu, nuo kurio stogo atsiveria viena geriausių panoramų į Kauno centrą.

Vaizdas iš laiptinės

Vaizdas iš laiptinės

Į centro pusę

Vaizdas į centro pusę

Balkonai, paskutiniame aukšte

Balkonas

Į Soboro pusę

Į Soboro pusę

Gatvės menas

Gatvės menas

Arba taip

Gatvės menas

Nuo stogo atsiveria puiki panorama į Kauno centrą ir jo apylinkes.

Stogas

Stogas

Kauno centro panorama

Panorama

Laisvės alėja

Laisvės alėja

Kęstučio ir Mickevičiaus gatvės

Kęstučio ir Mickevičiaus gatvės

Laisvės alėja ir Mickevičiaus gatvė

Sankryža

Į „Respublikos“ pusę

Respublika

„Respublika“ iš arčiau

Respublika

Kauno soboras

Soboras

Soboras ir Parodos gatvė

Soboras

Kristaus Prisikėlimo bažnyčia

Prisikėlimo bažnyčia

M. Žilinsko dailės galerija

Dailės galerija

Karo muziejus

Karo muziejus

Į senamiesčio pusę

Į senamiesčio pusę

Kauno centro stogai

Kauno stogai

Straipsnyje panaudota medžiaga ir istorinės nuotraukos iš Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro puslapio (http://autc.lt).

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *