Mane, mėgstantį pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, visada stebino, iš kur jame tiek apleistų pastatų. Ir čia kalbu ne apie nutriušusius Užupio kiemus, kur net kanalizacijos nebuvimas nieko nebestebina, o apie pačias prestižiškiausias Vilniaus centro vietas - Gedimino prospektą, turistų lankomas senamiesčio gatves. Sunku patikėti, kad tokiose vietose esantys pastatai gali būti niekam nereikalingi, ypač kai žemės kaina Vilniaus centre tokia, kad ohoho. Tačiau, metai bėga, o tie pastatai savininko taip ir nesuranda - galbūt dėl biurokratinių problemų, galbūt dėl teisinių, o gal dėl paprasčiausio žmogiško apsileidimo.
Šiandien pakalbėkime apie vieną iš tokių pastatų, mano akį traukusį jau nuo seno - gražų trijų aukštų namą Savičiaus gatvėje, įspaustą tarp baro "Balzac" ir kito gyvenamojo namo Rotušės aikštėje, su uždaru kiemeliu ir puikiu vaizdu į Rotušės aikštės fontaną. Kadaise čia buvo visai prabangus gyvenamasis namas, statytas ankstyvuoju sovietmečiu - erdvios laiptinės, aukštos lubos - galėtų būti prestižinė vieta. Dabar jis patapo smirdančiu šiukšlynu, "puošiančiu" Vilniaus centrą, kuriame gyvena nebent laukinės katės, maitinamos gretimų namų gyventojų, per užrakintus vidinio kiemo grotuotus vartelius.
Vieną neramų ir karštą vakarą, kol vilniečiai poilsiavo senamiesčio kavinėse ir miesto parkuose, nutarėme pasivaikščioti viduje. Iš užversto šiuklėmis kiemo nesunku patekti į visas namo patalpas. Užbėgant už akių - tą daryti nėra verta. Pirmame aukšte dar matosi remonto likučiai - plastikiniai langai, žaliuzės ir naujoviška buvusio ofiso apdaila.
Įėjus - laiptinė
Per ją patenkame į tuščias gyvenamąsias patalpas
Krosnis - ko gero, įdomiausias pastato akcentas
Krosnis ir kastuvėlis iš arčiau
Visa kita - tuštuma ir nykuma
Vieniša taburetė - iš nedaugelio likusių baldų
Virtuvėje - viryklės liekanos ir sukabinti darbininko rūbai
Spintelė ir neaiškaus turinio "butelizmas"
Prie šios atmosferos puikiai tinka kažkur surastas agurkų stiklainis
Virtuvė yra, agurkėliai - taip pat. Belieka tik suvaidinti žiaurų sovietinį alkorealizmą. Tą su mūsų kompanija padaryti buvo visai nesunku.
Pikti buitinių alkoholikų snukiai
Depresijos momentas - "prie ruso buvo geriau..."
Susimąstymo akimirka
Ir daug žadantis finalas prie šikinyko
Bet mes keliaukime toliau
Antrame aukšte
Iš kur ta durna sovietinė mada visur statyti kriaukles?
Fortočkė ir lempos plafonas
Kairysis pastato fligelis - rekonstruojamas. Tiksliau - kažkada buvo rekonstruojamas, dabar per paliktas skyles matosi palėpė.
Rekonstrukcija
Baro "Balzac" kiemelis
Balkonas į vidinį kiemą - galima pakvėpuoti grynu oru
Galima pažvelgti į Savičiaus gatvę ir ją stebinčias kameras
O čia - prisėsti prie lango ir pasigrožėti vaizdu į Rotušės gatvės fontaną
Fontanas, visame gražume
Tai tiek.
kazkas naujo, nutare neslepti objekto vieta
Tai, kad nera nieko vertingo ar unikalaus ka butu galima sugadinti, suniokoti. Gi slepiama ne todel, kad gaila, o del paprasciausio vandalizmo.
Sovietinio realizmo nuotraukoms duodu 10 balų!
Geras reportazas, n kartu pro saviciaus gatve praeinu/pravaziuoju, bet niekad nesusimasciau ir nepastebejau, kad tas namas visai apleistas 🙂
Ten ne balsac o blusyne 😉
Ten ne kastuvas, o vadinama "šiūpėlė" pelenams semti 🙂
Sveiki, galima jums rekomenduoti įdomų objektą? Tai - Irbenės radioteleskopas (-ai) Latvijoje. Ten viskas atitinka jūsų tematiką: viduje sovietinė technika, galimybė užlipti ant "lėkštės" viršūnės, pusantro kilometro ilgio požeminis tunelis iš teleskopo pastato, apleistas inžinierių-kareivių miestelis,kuriame, iš kai kurių pastatų galima ilįsti į kilometrinius tunelius, jungiančius teleskopus su inžineriniais pastatais... Beję, ten nebebus galima patekti jau po pustrečio mėnesio dėl pradedamos rekonstrukcijos.
Pagarbiai, Baltramiejus.
Žinau tą vietą, bet specialiai važiuoti nesiruošiu - miestelis beveik sugriautas, teleskopas dabar naudojamas ir tvarkomas.
Buvau siandien. Viduje gyvena zmogelis, kuris saugo sita pastata. Sake jis jau nupirktas ir menesio begyje bus restauruojamas.