Apleista meno mokykla ir partizanų slėptuvė


Mažai kas vaikščiodamas senamiestyje susimąsto, pro kokius pastatus jam tenka nuolat praeiti. Štai, pažiūrėkime – Žemaitijos gatvė, paprastas apleistas pastatas – niūrus fasadas, užkalti langai. Pro čia kasdien praeina, neatkreipdami dėmesio, šimtai žmonių, nežinodami, kad po juo kadaise veikusi žydų slėptuvė yra daug autentiškesnė už tą, kurią už pinigus Žydų muziejuje mato turistai.

Kalbėsime apie apleistą meno mokyklą – paprastą ir nelabai išvaizdų dviejų aukštų pastatą Žemaitijos g. 4. Vilniaus kolegijos menų fakulteto mokiniai iš čia pasitraukė gal 2010-taisiais, palikę vieną pastato dalį benamiams ir skvoteriams, vienu metu ten užsukantiems pakankamai dažnai. Susižavėjęs Bulotos „Vilniaus požemių“ knyga, 2011 metais čia buvau apsilankęs ir aš, apsiginklavęs pigiu kinietišku prožektoriumi ir kompaktišku fotoaparatu, šliaužiodamas po rūsį, kur, sprendžiant iš voratinklių, žmogaus koja nebuvo įžengusi ne vieną dešimtmetį, fotografuodamas per miglą ir voratinklius viską iš eilės. Išlipęs į paviršių jaučiausi pakylėtas ir nuveikęs kažką reikšmingo ir svarbaus, nors tuo metu, mano žinių bagažas, žydų partizanų klausimu, dar buvo pakankamai skurdus.

Pastatas Žemaitijos gatvėje

Meno mokykla

Šios slėptuvės istorija prasideda nuo dąsaus ir ryžtingo žmogaus – Iciko Vitenbergo, 1942 metų sausio 21 dieną įkūrusio vieną iš dviejų didžiąjame gete veikusių partizanų organizacijų – pasipriešinimo organizaciją FPO (Fareynegte Partizaner Organizatsyje – Jungtinė partizanų organizacija). Ši organizacija, turėjusi apie 300 narių, agitavo gyventojus organizuotis ir priešintis nacistams, „neiti kaip avys į skerdyklą“ – taip buvo kalbama tuomet. FPO bendradarbiavo ne tik su lietuvių partizanais, bet ir su kita žydų partizanų organizacija – Jochelio Šeinboimo grupe „Dror“ (Kova), turėjusia 200 karių, siekusia ne kiek sukilti, kiek pabėgti iš Vilniaus, prisijungiant prie raudonųjų partizanų, besislapstančių miške. Abi šios grupės ruošė savo kovotojus, po visą Vilnių ieškojo ginklų ir sprogmenų, besidalindamos tarpusavyje informacija ir patirtimi.

Minėta apleista mokykla, šiems žydų partizanams buvo žinoma gerai – tada ten buvo įsikūręs vienas iš svarbiausių žydų bendruomenės centrų. Nuo 1910 iki 1943 m. vasaros pabaigos ten veikė viešoji Meficei Haskala (hebr. Švietimo skleidėjų) biblioteka su 45 tūkst. knygų fondu, gyventoju vadinta tiesiog Kultūros namais. Vidiniame bibliotekos kieme buvo įrengta sporto aikštelė, kur vykdavo krepšinio, tinklinio, bokso ir lengvosios atletikos varžybos, dalyje dabartinės menų mokyklos patalpų – pirtis. Pirties vadovu dirbęs Vitenbergas pastato rūsyje įrengė maliną (žydų slėptuvė, nuo hebr. malion – viešbutis), kurioje jo vadovaujami kovotojai mokėsi šaudyti ir sprogdinti. Būtent šioje slėptuvėje buvo sukonstruota pirmoji bomba, 1942 m. liepos 8-tąją nuvertusi nuo bėgių vokiečių kariuomenės ešeloną netoli Naujosios Vilnios.

1943 metų liepą Vitenbergas buvo išduodas, vieno iš policijos sugautų komunistų partijos pogrindžio tarybos narių. Netrukus, vokiečiai gyventojams davė ultimatumą, grasindami išnaikinti visą getą, jei iki 1943 m. liepos 16 d. 10 val. Vitenbergas nepasiduos. Ir nors didžioji kovotojų dalis siūlė vado neišduoti ir gete pradėti sukilimą, Vitenbergas jį atmetė, argumentuodamas, kad geto kovotojai dar nėra pakankamai pasirengę. Nepaisant to, kad Vitenbergas pasidavė laiku, 1943 m. rugsėjo 1 d. gestapas ir jo pagalbininkai įėjo į getą ir žydus išvarė į koncentracijos stovyklas Estijoje. 1943 m. rugsėjo 23-24 d. Vilniaus getas buvo galutinai likviduotas. Pasipriešinti sugebėjo tik vienas iš Šeinboimo „Dror“ būrių, kurio dalis žuvo iš karto, dalis – paspruko į mišką ir ten prisijungė prie sovietų partizanų.

Dabar, apie senus geto laikus mena tik vietomis gete išlikę hebrajiški užrašai, senos nuotraukos ir istorinės knygos, tarp jų ir kadaise mane inspiravusi J. Bulotos „Vilniaus požemiai“, kur Vitenbergo slėptuvė buvo aprašyta taip:

Partizanų junginio vadas Vitenbergas, dirbęs geto pirties vedėju, įrengė po pirties pastatu (dabar čia technikumas), didžiulę slėptuvę su gerai užmaskuotu įėjimu. Sujungus keletą rūsių praėjimais, geto partizanai čia mokėsi valdyti ginklą, patys gamino rankines granatas su bikfordo virvelėmis. Šis požemis beveik nepasikeitęs išliko po technikumu iki šių dienų. Nedideliame sienos įdubime, kur įtaisytos durys, vedančios iš koridoriaus į kambarį, ant gražiai dažytų grindų guli metilinis kojoms valyti tinklelis. Užkišus ploną metalinį daiktą į plyšį prie slenksčio ir stipriai patraukus už tinklelio, lentos truputį pajuda ir nusiima nedidelis skydas. Po juo – paprastas betono pagrindas, toks, kokį kartais kloja po grindimis. Bet stipriai pastūmus, betono plokštė pajuda ant specialių pabėgių ir nurieda po grindimis. Siaura anga veda gilyn… Čia Vitenbergo vyrai buvo įsivedę elektrą, vandentiekį. Sako, čia buvę gultai, kur miegodavo partizanai. Kurį laiką čia slėpėsi ir pats Vitenbergas.

Internete galima surasti istorinių nuotraukų, kaip tas liukas atrodė 1950-tais. Vėliau jis buvo perstatytas – paslinktas į šoną, užmūrytas kambario praėjimas.

Štai kaip atrodė liukas 1950-tais

Liukas 1950-tieji

O taip, truputį perstatytas, jis atrodo dabar

Liukas dabar

Palindus po liuku matosi kažkas panašaus į senus bėgius. Tiesa, tai gali būti ir panašios formos sovietinė armatūra.

Panašu į bėgius

Bėgiai

Ir pats nusileidimas iš vidaus

Nusileidimas

Rūsys susideda iš trijų patalpų ir jas jungiančio koridoriaus, kurį Vitenbergo partizanai naudojo kaip šaudyklą. Viskas gerai matosi plane, kuriame praeinamas patalpas dėl aiškumo patamsinau pilka spalva. Pirmos dvi patalpos pasiekiamos nesunkiai, likusi – kiek sunkiau. Sovietmečiu čia pravestos šiluminės trąsos, einant koridorium tolyn, užima kuo toliau, tuo daugiau vietos, į tunelio vidurį priverčiančios atsistoti ant kelių, į pabaigą – atsigulti ant pilvo, remiantis nugara į lubas.

Slėptuvės planas

Planas

Štai čia – pirmoji patalpa, gerai išniokota sovietmečiu

Pirmoji patalpa

Matosi senovinio skliauto likučiai

Skliautas

Šuliminiai vamzdžiai, patalpos kampe

Vamzdžiai

Už jų – perėjimas į antrąją patalpą

Perėjimas į antrąją patalpą

Su kolega

Antroji patalpa

Antroji patalpa – panašaus dydžio

Antroji patalpa

Koridorius, kuriame kažkada šaudydavo partizanai, sovietmečiu buvo panaudotas pravesti šiluminėms trasoms.

Koridorius ir vamzdžiai

Koridorius ir vamzdžiai

Antroji patalpa iš vidaus

Antroji patalpa

Kolega Darius, tunelyje

Kolega

Žvilgsnis tolyn

Žvilgsnis

Vėliau – tunelis siaurėja

Siauras tunelis

Užsibaigia taip

Koridoriaus pabaiga

Naujų plytų mūras

Naujas mūras

Žvilgsnis atgal

Žvilgsnis atgal

Šonuose – išlikusios senų įėjimų arkos

Arka

Ir paskutinis kambarys

Paskutinis kambarys

Kambaryje – du įėjimai, abudu užgriozdinti vamzdžiais, iki viršaus

Du įėjimai

Įėjimas Nr.1

Įėjimas Nr.1

Įėjimas Nr.2

Įėjimas Nr.2

Vienoje iš kambario pusių – išgriautas senas mūras

Išgriautas mūras

Tiesiai

Senas mūras

Ar gali būti autentiško šviestuvo liekanos?

Šviestuvas

Elektros instaliacija, viršuje

InstaliacijaIšlipus į paviršių galima pasivaikščioti ir po mokyklos patalpas, tuščias ir pažeistas drėgmės. Per šiuos penkis metus pasikeitė nemažai – net spėjo įgriūti pastato stogas, anksčiau buvęs sveikas ir tvarkingas. Štai čia – technikumo kiemas, kuriame geto laikas buvo įrengta sporto aikštelė.

Technikumo kiemas

Technikumo kiemas

Namas, šalia

Kiemas

Taip jis atrodė geto laikais

Kiemas geto laikais

Mokykla ir stovėjimo aikštelė

Technikumas

Tamsūs langai

Technikumas

Lenta užremtas praėjimas prie užverstos laiptinės

Praėjimas

Langai į Žemaitijos gatvę, antrame aukšte

Kambarys

Baldų likučiai

Baldai

Įgriautas stogas laiptinėje

Įgriuvęs stogas

Praėjimas

Praėjimas

Dar viena klasė

Klasė

Daugiau baldų likučių

Baldų likučiai

Įskilusi pastato siena

Siena

Spintelė

Spintelė

Dobužinsko albumai

Albumas

Studentų palikti darbai

Studentų darbai

Intriguojantis pavadinimas

Pavadinimas

Baldai prie langų

Baldai

Pirmame aukšte – dar viena klasė

Klasė

Šioje dalyje kažkada gyveno benamiai. Dabar čia – išvalytos patalpos ir skvoterių palikti piešiniai.

Skvoto piešiniai

Skvotas

Linkėjimai nuo fufaikino

Fufaikinas

Laisvi namai

Laisvi namai

Dabar meno mokykla – grąžinta Žydų muziejui. Ateityje, suradus lėšų, jis čia įsikurs, sutvarkytame rūsyje įsikurs bus atstatyta tikra, autentiška malina. Dar viena Vilniaus požemių dalis bus prieinama kiekvienam.

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *