Pamiršta.lt

Ar esate kada susimastę, kuo skiriasi Talino ir Vilniaus strateginė padėtis? Teisingai - Talino svarbia kaimynyste, bent jau carinės Rusijos imperijai, saugančiai strategiškai svarbią prieigą prie Sankt Peterburgo. Būtent dėl to, Talino prieigose ir bendrai, visoje šiaurinėje Estijos pakrantėje, 1913-1917 metais prasidėjo didelio ir strategiškai svarbaus objekto, dabar labiau žinomo kaip Petro Didžiojo jūrinė tvirtovė, statybos.

Tvirtovė, skirta įtvirtinti pakrantę ir palaikyti apsilpusį rusų laivyną karo su naujai iškilusiu oponentu - Vokietija, atveju, buvo vienas brangiausių ir ambicingiausių to laikotarpio Rusijos karinių projektų. Vien pajūrio įtvirtinimai kainavo virš 55 milijonų auksinių rublių - tuo metu didžiulė suma. Statybų metu visa dabartinės Estijos pakrantė buvo prifarširuota strateginės gynybos elementais - fortais, baterijomis, statytomis pagal naujausias tuo metu fortifikacijos madas - gelžbetoniniai blokai, elektrinis apšvietimas ir net elektrinės ginklų nutaikymo sistemos. Baterijų užnugarius saugojo didelis požeminių įtvirtinimų tinklas su kilometrinėmis tunelių sistemomis, skirtomis amunicijai ir maistui kareiviams sąndėliuoti, įgūloms pasislėpti nuo ugnies. Į vieną iš šių sistemų, esančią mažame Estijos miestelyje Viti, mes ir įlindome paskutinės kelionės į Estiją metu.

Tiesa, ilgai ruošta ir brangiai kainavusi sistema, karo metu visiškai nepasiteisino - į Talino prieigas vokiečių laivynas taip ir neįžengė. Baterijos, apginkluotos moderniausia įranga, buvo paimtos iš sausumos pusės, neiššovusios nei vieno šūvio. Ir nors kai kurie šios sistemos komponentai vėliau buvo naudoti kaip sandėliai ar civilinės gynybos slėptuvės, didžioji jų dalis ir tada, ir šiuo metu yra apleista ir palikta likimo valiai.

Prie tunelių sistemos atvažiavome prašvitus. Po trumpo ir neproduktyvaus miego leidomės į kelionę. Prie įėjimo pakabinta informacinė lentelė, įspėjanti apie šaltuose ir drėgnuose požemiuose gyvenančias retas šikšnosparnių rūšis, mūsų nubaidyti nesugebėjo.

Keliukas veda prie prie forto

Informacinė lentelė

Šis forto šonas - atkastas

Galima savo akimis įvertinti uolienų storį

Atsistojus greta galima įvertinti forto gabaritus

Viduje - kilometrai koridorių, vietomis apsemtų vandeniu

Brendant per purvą tamsiais koridoriais

Koridorių posūkiuose įrengtos šaudymo ambrazūros - jei į fortą netyčia patektų priešas.

Šaudymo angos

Vienas iš tunelių veda link kambario garnizonui

Garnizono patalpa ir laiptai link antro aukšto koridoriaus

Antro aukšto koridorius ir visos komandos nuotrauka

Iš čia galima išlipti į paviršių

Fortas, apaugęs sąmanomis

Ant forto viršaus - dar vieni laiptai

Tokių išėjimų sistemoje - ne vienas ir ne du

O kai kurie įėjimai - įšliaužiant per įgriuvą

Vienas iš praėjimų veda prie tunelio, dalinai užpilto vandeniu, labiau primenančio kasyklą ar natūralų urvą, nei žmogaus iškastą gynybinį įrengimą.

Tunelis kaip šachta

Primena šachtą, tiesa?

Dar kartą - mūsų kompanija

Tunelyje

O čia - vanduo siekia krūtinę

Kitu koridoriumi išeiname link kambario - urvo

Kuo ne speleologija?

Sieg Heil ir žaidimas su šviesa

Skęstančio Pranskės gelbėjimas

Tolesni tuneliai - nesiskiria nuo urvų, matomų filmuose. Galbūt iš tikrųjų caro inžinieriai fortifikacijai panaudojo dalį senos šachtos?

Bevaikštant tuneliais - urvais

Medinės atramos - kuo ne šachta?

Visur krūvos nuolaužų - tunelis matė ne vieną griūtį

Tolesnis tunelis - užpiltas vandeniu ir beveik nepraeinamas. Eidami palei sieną, besilaikydami už išsikišimų ir kojomis ieškodami mažesnio gylio, gailėjomės, kad nepasiėmėm pripučiamos valties. Vanduo tunelyje sparčiai gilėjo, kol pasiekė chimzos kraštus. Neliko nieko kito, kaip lėtai brendant per šaltą vandenį traukti atgal, link išėjimo, tiksliau - įgriuvos, per kurią buvo galima iššliaužti lauk.

Sunkiai praeinamas tunelis

Išėjimas ir ledo luitas

Belieka prašliaužti per tokį plyšį

Išlipa kolegos

Išlipus laukė ilgas kelias laukais iki stovyklavietės, drabužių valymas ir "chimzų" džiovinimas. Bet išsipurvinti vertėjo - vieta tikrai verta dėmesio.