Religinės vietos urbanistikoje mane traukė nuo seno. Ypač jomis susidomėjau po savo pirmo vizito į Vilniaus Šv. Jėzaus Širdies bažnyčią, pakerėjusią mane iškiliomis formomis ir nepakartojama architektūra. Nuo to momento religinėms vietoms skyriau ypatingą dėmesį, tam negailėdamas nei laiko, nei jėgų. O ši vieta, gerai pasislėpusi Tirzos apylinkės miškuose, mane sudomino iš karto, pamačius nuotraukas kolegų iš Grauzti.lv fotoalbume.
Surasti šią cerkvę neturint užuominų praktiškai neįmanoma. Dėl savo istorijos ir vietos specifikos jos nesimato nei Google maps, nei kituose žemėlapiuose, internete koordinačių taip pat niekas neskelbia. Ir net keliuku privažiavus prie pat jos nesunku ją praleisti pro akis - apaugęs medžiais bažnyčios fasadas gerai pasislėpęs nuo pašalinių.
Galgauskas miestelio dvarvietė, kuriai ši cerkvė kadaise priklausė, susiformavo XIX amžiuje viduryje. Dvarvietės savininkai - turtinga baronų von Mengden'ų šeima, būdami stačiatikiai, savo įtaka nemažą valsčiaus dalį atvertė į stačiatikybę. Naujai bendruomenei reikėjo cerkvės, kurios mūrai pradėjo kilti 1850 metais. Per dešimtmetį ji buvo pilnai pastatyta ir įrengta.
Tolesnę istoriją istorija nutyli. Žinia, kad sovietmečiu, priešingai nei didžioji dauguma religinių statinių, ši cerkvė suniokota nebuvo - galbūt dėl savo nuošalios vietos, o gal dėl to, kad čia bėgant laikui ir taip kasmet keliaudavo vis mažiau ir mažiau tikinčiųjų. Galiausiai, XX a. 9-ame dešimtmetyje, sugriuvus apleistam tiltui per Tirzos upelį, cerkvė iš viso liko atskirta nuo žmonių ir buvo galutinai palikta likimo valiai.
Cerkvės fasadas
Medžiai užstoja vaizdą
Šventorių supa tvora su akmeniniais stulpais
Baronų von Mengdenų kapai
Įėjimas į cerkvę, iš kitos pusės
Sulaužytos durys paliktos praviros
Niūrokas pagrindinės salės vaizdas
Per išdaužytus langus gražiai krenta saulės šviesa
Presbiterijoje - dar neišlaužyti turėklai ir sakykla
Kitas kampas
Turėklai
Ant sakyklos - skulptūrėlės, paliktos čia kartais užsukančio jaunimo
Apsidė, išdaužytomis grindimis
Šoninė patalpa
Grįžkime į prieangį, iš kurio mediniais laipteliais galima pakilti į antrą aukštą. Iš jo sulūžusios medinės kopėčios veda į didįjį kupolą ir ant cerkvės stogo.
Graži medinė laiptinė
Iš kupolo galima išlipti ant skardinio stogo
Stogas - navinis, išgaubtomis konstrukcijomis
Mūsų autobusiukas, paliktas ant kelio
Stogas ir abu kupolai
Didysis kupolas
Šiandienai tiek.
Kaip begalo įdomu žiūrėti Jūsų reportažus! Žiūri ir galvoji - ta Lietuvėlė tokia nedidukė, o tiek joje yra įdomybių. Ačiū Jums labai!!!
Čia Latvija.
Gal kas paaiskintu kaip nusigauti iki sios vietos?
Kaune labai panasi cerkvė yra, irgi su kapais, tik prastesnės būklės.