Vilniaus „Tauro“ alaus bravoras


Šio bravoro istorija prasideda nuo netoliese esančio Raudondvario dvaro – gražaus, neoklasicistinio, dabar apleisto statinio. Būtent čia, XVIII a. pabaigoje įsikūrę Parčevskiai, pradėjo verslą ir įsteigė alaus daryklą. Anot šaltinių, I. Parčerskis gavo dvarą, kaip dovaną nuo pačios Rusijos imperatorienės Jekaterinos II-sios. Vėliau jo palikuonys – Roza, Aleksandras bei Konstantinas Parčerskiai – dvaro prieigose įsteigė alaus daryklą, sėkmingai plėtė verslą ne tik Vilniaus mieste, bet ir kitose gubernijose.

Nepaisant tuo metu vykusios rimtos konkurencijos su V. Šopeno ir E. Lipskio alaus daryklomis, bravoras plėtėsi – 1902-1906 metais vyko rimti pertvarkymo darbai – statomi nauji pastatai, intensyviai modernizuojamos gamybos linijos. Po pirmo pasaulinio karo jis tapo vienu iš produktyviausiai veikiančių pramonės kompleksų XX a. pradžios rytų Lietuvoje. 1939 metais, dešimtyje Vilniaus gubernijos miestelių veikė Parčevskio įkurtos alaus krautuvės, smuklės ir alaus pilstyklos. Prie gamyklos komplekso buvo pristatyta spirito valykla, produkcijos saugyklos, alaus statinių dirbtuvės, alaus brandinimo rūsiai ir kiti gamybiniai statiniai. Alaus gamyba didėjo iki pat sovietų valdžios atėjimo.

1939 metais, atėjus sovietų valdžiai, bravoras buvo nacionalizuotas ir sujungtas su buvusiu konkurentu – alaus gamykla „Šopen“ ir keliomis kitomis mažomis įmonėmis, gaminusiomis limonadą ir nealkoholinius gėrimus. Naujoji gamykla buvo įkudinta dideliame buvusios Parčevskių bravoro gamyklos komplekse ir pavadinta alaus ir mineralinių vandenų kombinatu „Tauras“. Sovietmečiu „Tauro“ gamykla ne kartą plėtėsi ir modernizavosi – didino apyvartą, plėtė siūlomo alaus rūšis. Privatizaciją darykla išgyveno be didesnių problemų – tik nežymiai pakito daryklos pavadinimas, pasivadinęs trumpai ir paprastai – „Vilniaus Tauras“. 2006 metais, dėl ribotos gamybos plėtros galimybės, darykla iškėlė „Tauro“ alaus gamybą į koncernui priklausančią „Kalnapilio“ alaus daryklą Panevėžyje. Nuo to laiko gigantiškos senovinės patalpos Raudondvario miestelyje buvo paliktos likimo valiai. Nors iš pradžių patalpas dar saugojo apsauga, vėliau pasišalino ir ji, palikdama kompleksą vagių ir vandalų niokojimui.

Dabar nemažoje teritorijoje – daugybė senovinių pastatų. Sargo namelis, sandėliai, prie kelio buvusi nedidelė alaus parduotuvėlė, brandinimo rūsiai ir įspūdingas bravoras – viskas stebina savo architektūra ir architektūrine branda.

Įspūdingas kompleksas iš šono

Kompleksas

Iš kitos pusės

Kompleksas

Kairysis pastato sparnas

Kairysis sparnas

Senovinės durys ir įėjimas

Įėjimas

Prie įėjimo – svarstyklės krovininiams automobiliams

Svarstyklės

Svarstyklių operatoriaus kambaryje

Svarstyklių operatoriaus kambarys

Tiesiai už svarstyklių – alaus statinių dirbtuvės

Alaus statinių dirbtuvės

Fasadas

Fasadas

Dirbtuvėse sukrauti daiktai

Dirbtuvės

Dirbkime saugiai

Plakatas

Plytos

Plytos

O čia – senoviniai alaus brandinimo rūsiai

Rūsiai

Taip sako užrašas, virš įėjimo

Įėjimas

Viduje – didelės ir šaltos patalpos

Rūsys

Siluetas

Siluetas

Viena iš brandinimo patalpų

Brandinimo patalpa

Praėjimas į gretimą rūsio patalpą

Praėjimas

Durelės

Durys

Gretima patalpa

Rūsys

Pagrindiniame komplekse – tuštokos ir daug kartų perstatinėtos gamybinės patalpos. Autentikos čia beveik nėra, nebent tik matosi vietomis į sieną įmūryti seni akmenys.

Įėjimas ir senos medinės durys

Įėjimas

Bravoro viduje

Viduje

Čia – laiptai į antrą aukštą

Laiptai

Administracinės patalpos, antrame aukšte

Administracinė patalpa

Ant žemės besimėtantys dokumentai

Dokumentai

Nedidelis sandėlys

Lentynos

Lentyna

Lentyna

Čia – išgriauta senovinė siena, prie foje

Senovinė siena

O čia – akmenys, gražiai įkomponuoti į sieną

Akmenys

Tekstūra

Tekstūra

Nusileidimas į rūsį, išpjauta laiptinė

Nusileidimas į rūsį

Rūsys

Rūsys

Laiptai

Laiptai

Kažkokios dėžės

Visur, kur pažiūrėsi – betoniniai cisternų pamatai ir grindyse išpjautos skylės. Čia buvusių įrengimų jau seniai nėra.

Pamatai

Pamatai

Buvusių įrengimų skylės grindyse

Įrengimų vieta

Skylė

Skylė

Ir dar daugiau tuščių gamybinių patalpų

Patalpa

Laiptai link maišytuvo

Laiptai

Miežių daiginimo patalpa

Miežių daiginimo patalpa

Čia buvo kraunama produkcija

Pakrovimo vieta

Daugiau laiptų

Laiptai

Rūbinė

Rūbinė

Pirmo aukšto langai

Langai

Išplėšta sena aparatūra

Aparatūra

Atvirukas

Atvirukas

Viena geriausių lankytų vietų. Verta atvažiuoti ir pamatyti savo akimis.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Įrašo “Vilniaus „Tauro“ alaus bravoras” komentarų : 1

  1. Aldona parašė:

    Spaudai neturi rūpėti svetimos įmonės. Žurnalistai pirmieji užsišoka ir sugadina ūkinius objektus. Baisus tas pasibjaurėjimas, nieko nesukūrus, nieko nepagaminus. Taip ir tiesiasi rankos visus apmulkinti. Atrodo, kad laikraštininkai pirmieji paveldėtojai. Rodos šis straipsnis kvepia kriminalais. Tokie projektai niekam nereikalingi, kaip ir statybų biznis. Vagia visų pinigus, paskui ištaško ir sugadina vaizdą, užteršia požeminius vandenis, žaliąsis zonas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *