Po ilgos pertraukos imuosi straipsnio, kurį atidėlioju nuo vasaros pradžios - apie apleistus pramoninius gigantus Belgijoje, kuriuos pirmą kartą pačiupinėjome prieš pusantrų metų, su kolegomis iš Maskvos. Šįkart keliavome trise, tarptautine kompanija - aš su Egle iš Lietuvos, plius, Varšuvoje prie mūsų prisijungė draugas iš Kijevo. Iš pusantros savaitės kelionės, kurios metu dar lankėme liniją Mažino, Antverpeno, Briuselio požemius, Čekijos ir Lenkijos apleistas bažnyčias bei dvarus, Belgijos gamykloms liko dvi dienos, iš kurių pasistengėme išspausti maksimumą. Šis straipsnis bus skirtas toms vietoms, kurias pavyko aplankyti.

Kokso gamykla

Pirmoji diena prasidėjo nuo poros nesėkmių - vieno didžiulio kombinato jau nebebuvo (visai neseniai sulygintas su žeme), kitame mus pastebėjo teritorijoje zujantys darbininkai. Į trečiąjį gi objektą pavyko prasibrauti sėkmingai, tačiau, ne be laipiojimo per tvoras ir brovimosi per prakeiktus krūmus su spygliais, kuriuos prisimenu dar nuo praeitos kelionės į liniją Mažino. Ši gamykla gamino koksą - plačiai metalurgijoje naudojamą medžiagą, gaunamą didelėje temperatūroje, beorėje aplinkoje kaitinant akmens anglį. Tokia medžiaga po to kaip priemaiša yra plačiai naudojama ketaus bei kitų metalo lydinių gamyboje.

Verta pasakyti ir apie patį priėjimą prie gamyklos - norint prieiti prie tvoros reikėjo pereiti per vietinį Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalo analogą - gatvelę, kurios namų languose stovi prostitutės. Tik tuo panašumas su glamūriniu Amsterdamu ir pasibaigdavo - vietinės prostitutės buvo baisios kaip atominis karas, publika - labiau priminė sutinkamą prie taboro, o visa aplinka tiesiog skendėjo šiukšlėse. Per gatvę lėtai važiavo nesibaigianti kolona automobilių, gatvės pabaigoje apsisukančių ir grįžtančių atgal, mechaniškai, lyg gamyklos konvejeris. Retas turistas pamato tokią neparadinę Belgijos pusę.

O mūsų patekimas prasideda nuo geležinkelio

Kirtus daugelį tvorų bei krūmų patekome į teritoriją

Jos pradžioje - didžiulė cisterna

Ant jos galima užlipti

Kolegos ant viršaus

Tolumoje - didžiausias ir aukščiausias cechas, mūsų pagrindinis tikslas

Atsargiai patraukėme prie jo

Kadangi neturėjome jokios informacijos apie apsaugą, ėjome atsargiai, besislapstydami

Cechas jau matosi

Konstrukcijomis galima užlipti į viršų

Nesitikėjau, kad prie cecho, kelių metrų nuo žemės aukštyje, surasti geležinkelio liniją

Juo važinėjo toks lokomotyvas

Nuo viršaus - tokie vaizdai

O čia - žemesnė pagrindinio cecho dalis

Čia važinėjo štai toks didžiulis kranas

Krano valdymo pultas- visiškai sveikas

Per techninių tunelių bei kopėčių labirintą išlipome į patį gamyklos viršų

Tokie atsiveria vaizdai

Įdomu, kad visi cechai ir statiniai - sujungti tarpusavyje

Priėjome kondensavimo įrangą

Taip ji atrodo

Daugiau visokių konstrukcijų

Paskutinis žvilgsnis į gamyklą, prieš pasišalinant

Atokus cechas, pakraštyje

Lankytas metalurgijos kombinatas

Iš gamyklos išėjome supjaustytomis rankomis bei juodais nuo anglies veidais. Dar kartą praėjus pro proletariato raudonųjų žibintų kvartalą patraukėme link kitos gamyklos, esančios netoli pirmosios - tos pačios, kurią jau buvome lankę prieš pusantrų metų.

Gamykla pasitinka su visa savo didybe

Pabandėme apeiti tą dalį, kurios nespėjome apžiūrėti anąkart

Kadangi jau buvau nusikalęs, fotkinau mažai

Šiuose konteineriuose būdavo laikoma rūda

Čia jų apie dešimt

Iš karto už jų - kanalas

Kolega žvelgia į tolumą

Vėliau dar pakartotinai užsukome į didįjį cechą, su krosnimi

Akylūs įžiūrės Eglę kažkur nuotraukos centre

Konstrukcijos

Kolega prie ardomo cecho

Jo vidus - beveik nepasikeitė

Tuo tarpu kolegos sulaipiojo į gamyklos viršų

Krovininis liftas

Kolegė

Žmogus - voras

Konstrukcijos

Prie konvejerio

Ardoma metalo gamykla

Tą patį vakarą šturmavome dar vieną ardomą metalo gamyklą, kuri už šitą buvo išsilaikiusi kiek prasčiau. Ji buvo įdomi tuo, kad norint prie jos prieiti reikėjo įveikti tris (!!!) perimetrus. Pirma tvora buvo aptraukta spygliuota viela viršuje, antra - viršuje ir apačioje, o trečiajame perimetre tvora spygliuota viela buvo apipinta dar ir per vidurį. Be visa ko, teritorijoje buvo kelios gerai užmaskuotos kameros, dėl ko, judėjimas pro ją kažkuo priminė vaikščiojimą po Zoną Strugackių Пикник на обочине, betrūko tik varžtų mėtymo.

Gamykla

Paskutinės tvoros įveikimas

Artėjant prie įėjimo

Va jis, įėjimas

Gamyklos viduje

Kolegė

Suradome valdymo pultą

Ardoma

Befotkinant paskutinę nuotrauką kolega pastebėjo apačioje tris žmones, panašius į darbininkus, dėl ko, teko tyliai susipakuoti ir greitai išsinešdinti. Taip ir nesupratome, ar mus pastebėjo sargas jau būnant viduje (ceche tolumoje matėme kažką panašaus į būdelę su šviesa), ar užsirovėme ant vienos iš kamerų. Nors tai ir nėra taip svarbu.

Didžiulė apleista elektrinė

Paskutinę didesnę industrinę vietą - apleistą elektrinę - šturmavome sekančios dienos ryte. Elektrinė buvo įdomi tuo, kad ji, nepaisant to, kad buvo iš dalies išardyta, buvo GIGANTIŠKA - gal 8 aukštų aukščio.

Elektrinėje - štai tokios didžiulės erdvės

Kranas

Eglė pozuoja prie katilų

Vamzdžių labirintas

Gaila, kad nuotraukos neperteikia visų gabaritų

Atrodo taip

Arba taip

Turbinų salė

Kai kur konstrukcijos jau pradėtos pjauti

Kolega

Pabaigai

Užbaigiant - dar kelios smulkesnės industrinės vietos, kurias aplankėme - tuščia apleista elektrinė, griaunamas kasyklos pastatas (kurio nespėjome aplankyti) bei apleistas geležinkelio tunelis.

Elektrinė atrodo taip

O čia - griaunamas kasyklos pastatas

Apleistas geležinkelio tunelis, pabaigai

Ačiū už dėmesį.