Pamiršta.lt

Paskutinės kelionės į Rygą metu trumpam užsukome į Panevėžio "Ekraną" - vieną žymiausių ne tik Panevėžio, bet ir Lietuvos gamyklų, kadaise tiekusią produkciją į visas Sąjungos bei komunistinio bloko šalis. Ir nors pagal planą "Ekranui" turėjome skirti ne daugiau valandos (Rygoje laukė daug įdomesnės vietos), užtrukome bent kelis kartus ilgiau - gerose apleistose vietose laikas kartais bėga labai greitai.

Nors "Ekranas" yra laikomas viena žymiausių Lietuvos gamyklų, informacijos internete apie ją kaip niekada mažai. Praleidęs kelias valandas internete apie sovietinį gamyklos laikotarpį nesuradau praktiškai nieko - nei informacijos, nei nuotraukų, tik kažkokius gandus. Rusiškoji interneto dalis, dažnai daug informatyvesnė, nei lietuviška, šį kartą taip pat nieko konkretaus pasakyti negalėjo, išskyrus kai kuriuos gamyklos sovietmečiu registruotus patentus, iš kurių dabar jokios naudos. Žodžiu, bus tik istorijos nuotrupos.

Atnaujinta 2024.05.08 - pavaikščiojęs po bibliotekas radau keletą Panevėžio Ekrano nuotraukų, kuriomis skubu su jumis pasidalinti. Čia bus iš žurnalo "Švyturys" 1970-tų metų, numeris 6-tas bei 1985-tų metų numeris 2-tras.

Kelios nuotraukos

Taigi, scenarijus čia klasikinis. Gamykla buvo įkurta 1962 metais, per Sovietų Sąjungos industrializacijos bumą. Po gero dešimtmečio, 1978 joje buvo pradėti gaminti spalvoto vaizdo kineskopai - pagrindinė "Ekrano" produkcija. Nuo to laiko kineskopai buvo sparčiai eksportuojami į užsienį, todėl dabar jų galima surasti praktiškai visose buvusio komunistų bloko šalyse iki kol 2004 metais "Ekraną" pradėjo iš rinkos stumti pigesni ir efektyvesni skystųjų kristalų ekranai. Techniškai atsilikę kineskopai nebegalėjo išlaikyti konkurencijos su naujomis technologijomis. 2006 metais "Ekranui" buvo paskelbta bankroto byla.

Dabar gamyklos viduje vaikšto visi, kas netingi. Dalis cechų jau sulyginta su žeme, kita dalis - ištuštėjusi ir pamažu ruošiama griovimui. Nemaža įmonės dalis - išnuomuota įvairiausiom įmonėms: gamybai, sandėliams, autoservisams. Pradėsime pasivaikščiojimą nuo didelio apleisto cecho, greičiausiai, stiklo detalių gamybos.

Cecho administracinėje dalyje - kabinetai

Juose - ant žemės išmėtyti brėžiniai

Patvirtina 2000-jų metų spalio 25-tą dieną

Iš koridoriaus galima išeiti į cechą. Jis visiškai tuščias, bet gabaritai ir krentanti šviesa padaro jį visai fotogenišku. Cechas pamažu ardomas - nežiūrint po kojomis galima nukristi žemyn ir rimtai susižaloti.

Tuščias cechas

Cechas iš kitos pusės

Nuardytos grindys

Įdomiai atrodo - kolonos

Nusileidus žemiau

Čia - didžiulis pirmo aukšto cechas

Cecho pabaigoje - įdomiai atrodančios plytinės kolonos. Dalį jų jau matėme iš antro aukšto, per nuardytas grindis. Tikriausiai, čia buvo krosnys, naudojamos gamyboje. Nors tą patvirtinti arba paneigti galėtų nebent gamykloje dirbęs žmogus.

Krosnies vieta

Labai gražios lubų konstrukcijos

Paėjus kairiau - dar daugiau patalpų

Išdaužyti operatoriaus kambario langai

Greta - gražiai krentanti šviesa

Vienoje iš šoninių patalpų - sandėlys. Dabar jau sunku pasakyti, kas buvo paduodama per tą mažą kasos langelį.

Prieiga prie sandėlio

O čia - įėjimas

Sandėlio langelis ir kolegė

Nedidelė kartoteka - viduje

Nors patalpų pastate yra daug, visos jos labai panašios

Vienoje iš patalpų - maisto produktų šaldytuvas

Kabanti lentelė, greta

Krovininis liftas

Didelė kaitiminė lempa

Dar viename kambaryje - kažkas panašaus į laboratoriją. Visur pilna kolbų, mėgintuvėlių, visokių menzūrų bei panašios cheminės įrangos.

Kolbos ir mėgintuvėliai

Cheminiai reagentai, ant lentynos

O čia - dar vienas sandėlys

"Dėkojame, kad nerūkote" - visiems rūkoriams dedikuota

Visi stelažai čia - su pavadinimais

Lentynos pavadinimas, iš arčiau

Laiptai į antrą aukštą

Arba taip

Link kamino veda plytinė tunelių sistema. Tiesa, į patį kaminą praėjimas uždarytas, bet tuneliai, primenantys Vilniaus senamiesčio kolektorių, įspūdį paliko teigiamą.

Plytinis tunelis

Už metalinių durelių - kaminas

Viena didžiausių cecho sekcijų skirta darbuotojų spintelėms, kurių čia begalės. Bevaikštant labirintuose tarp jų, mačiau spinteles su numeriukais virš 700 - galima įsivaizduoti, kiek darbininkų čia dirbdavo anksčiau.

Spintelės čia - ant kiekvieno kampo

Viskas išlupinėta

Numeriukas 439 - tikrai ne pats didžiausias skaičius

Kolega prie spintelių

Nuotraukų albumas, vienoje iš jų

Kambarys su baldais, netoli

Pagrindinis cecho įėjimas yra išpuoštas gražiai sudėtomis plytelėmis, klasikiniais sovietmečio motyvais. O gal čia buvo rekonstruota nepriklausomoje Lietuvoje?

Įėjimas į cechą

Žiūrint į lauko pusę

Gražus ornamentas ant sienos

Išėjus iš cecho patraukėme prie didžiulių betono (o gal ir ne betono) maišytuvų. Ant maišytuvų viršaus įrengtos platformos galima patekti dvejopai - kopetėlėmis, arba liftu. Dar niekada nebuvau matęs lifto tokiose vietose. Nejaugi kažkas buvo susimąstęs apie darbininkų patogumą?

Maišytuvų viduje

Liftas - kaip gyvenamuosiuose namuose

Liftas pakyla iki pačio platformos viršaus

Iš arčiau

Platforma - pagriuvusi, bet dar tinkama vaikščioti

Nuo jos atsiveria nebloga panorama į gamyklos teritoriją. Iš karto matosi, kokia gamyklos dalis yra naudojama, o kuri - apleista.

Naudojami cechai

Į kitą pusę

Šiek tiek pasibuvę viršuje išbandėme ten paliktą sovietų pramoninį gesintuvą. Jis, pasirodo, veikia dar visai gerai - srovė rovė iš rankų gesintuvo žarną.

Gesintuvas

Nusileidę žemyn patraukėme prie paskutinio "Ekrano" objekto - nedidelio cecho, pilnai paruošto griovimui. Viduje - visiškai tuščia, beliko tik darbuotojų spintelės ir nuobodūs kabinetai.

Katilinės kaminas, pakeliui

Cecho viduje

Viena pusė - jau nugriauta

Moterų drabužinė

Data ant vienos iš spintelių

Matosi naudojama dalis

Kituose cecho aukštuose - taip pat nieko įdomaus

Dujokaukės ir dokumentai, ant žemės

Nuotrauka iš darbuotojų laisvalaikio

Darbuotojos kortelė

Tunelis link naudojamų patalpų

Tai tiek iš pasivaikščiojimo po "Ekraną". Atvirai pasakius, specialiai dėl jo važiuoti į Panevėžį nelabai verta - liko tik tuščios patalpos ir šiukšlių pilnos darbuotojų spintelės. Nebent užsukti pakeliui, kaip kad darėme mes. O mūsų laukė dvi dienos Rygoje - Radiotechnika ir daug kitų įdomybių. Iki kitų kartų!