Visi Rygos exploreriai anksčiau ar vėliau patenka čia, į vieną didžiausių Rygos gamyklų - VEF Radiotechnika RRR. Šiame didžiuliame pastatų komplekse viskas taip sparčiai keičiasi, kad net man, Rygą aplankančiam bent kartą į mėnesį, būna sunku žinoti aktualią situaciją. Atrodo, dar visai neseniai pagrindinis korpusas stovėjo tuščias ir niekam nerūpėjo, o jau po pusmečio jo visą pirmą aukštą okupavo naujutėlaitė Prizmos parduotuvė. Dar žiemą teko pernakvoti vienoje iš apleisto antro aukšto patalpų, dabar ten dieną naktį zuja statybininkų gauja - šiuolaikinės parduotuvės vis po gabaliuką "atsikanda" kažką iš buvusios gamyklos. Bet kovodamos už būvį apleistumo jėgos pasiduoti neketina, plėsdamos savo teritoriją į kitą pusę nuo glamūrinių parduotuvių. Tarp paskutinių užkariavimų - dar neseniai naudotas, didžiulis administracinis pastatas, aukštai iškilęs virš viso rajono.
Trumpa istorija
Akcinė bendrovė "VEF Radiotehnika RRR (išsišifruoja kaip Rīgas Radio Rūpnīca, Rygos radio gamykla) buvo įkurta 1927 metais verslininko A. Leibovic. Naujai susikūrusios Latvijos šalies vyriausybė stengėsi padėti vietiniams technikos gamintojams priėmusi įstatymą, darantį tiesioginį vakarietiškos technikos importą nepelningu. A. Leibovic nutarė pasinaudoti šia spraga, pradėjęs pirkti surinktą Lumophon, Kramolin, Loewe-Optha įmonių įrangą, dar užsienyje ją ardyti į sudedamąsias dalis ir importuoti į Latviją kaip radiodetales, kurias surinkus vietoje, produktas būdavo pristatomas kaip nuosavas gaminys.
Atėjus sovietams gamykla patyrė daug pertvarkymų - 1940-tais ji buvo nacionalizuota ir sujungta su įmone Kolifox, taip pat gaminusia radiotechniką, junginį pavadinus "Radiopionieris". Vokiečių okupacijos metu įmonė buvo dar kartą sujungta su įmone "A. Apsītīs un F. Žukovskis", taip gaudama iki dabar išlikusį ir visiems žinomą pavadinimą - "Radiotechnika". Artėjant II-ojo pasaulinio karo pabaigai, vokiečiai suprato, kad ilgai išsilaikyti Baltijos regione jiems nepavyks, todėl davė nurodymus visas gamykloje naudotas stakles supakuoti ir išvežti į Vokietiją. Darbuotojai, norėdami išsaugoti įmonės turtą, rizikuodami savo gyvybe į vokiečių dėžes krovė visokias šiukšles - akmenis, metalo laužą, stakles tuo metu saugodami rūsiuose.
Į modernius cechus, apie kuriuos dabar ir pakalbėsime, įmonė persikraustė 7 dešimtmetyje, tuo metu, kai Sovietų Sąjungos elektronika pradėjo pamažu atsilikinėti nuo vakarietiškos. Nepaisant to, įmonės produkcija, žymima logotipu RRR, tiek Sąjungoje, tiek vakaruose, vis labiau ir labiau plito. 7 dešimtmečio pabaigoje Radiotehnika RRR tapo didžiausiu radio priemonių gamintoju visoje Sovietų Sąjungoje, kurios klestėjimo metu, įmonės teritorijoje (156 000 kv. m.) dirbo beveik 16 tūkst. darbuotojų. Įmonė sėkmingai gamino radiolas, automagnetolas bei radio imtuvus. Per metus gamybos linijos pagamindavo daugiau nei 1 mln. akustinių sistemų. Pagal tų metų statistiką, daugiausia radio technikos vienam gyventojui pasaulyje tais metais būdavo pagaminama būtent čia - Radiotechnikoje.
1990 metais sugriuvus Sąjungai, įmonę ištiko krizė - nutrūko ekonominiai ryšiai, smarkiai sumažėjo pirkėjų, dėl ko, prasidėjo masiniai darbuotojų atleidimai. Norėdama išvengti bankroto įmonė atsisakė radio technikos gamybos ir perėjo vien prie akustinių sistemų, kurias pradėjo eksportuoti į Angliją, Vokietiją, Italiją ir rytų Europos šalis. 2006 metais Radiotechnika paėme 2 mln. latų kreditą, norėdama modernizuoti įrengimus ir pasidaryti kapitalinį remontą. Deja, iki ateinant 2008 metų krizei modernizuota gamyba įsibėgėti nespėjo ir dėl finansinių įsiskolinimų 2010 metais jai teko atsisakyti savo pagrindinio gamybos cecho. Šio didžiulio pastato pirmame aukšte dabar yra įsikūręs prekybos centras Prizma. Tolesnis įmonės likimas - nedaug žadantis. Nors įmonė iki šiol gamina akustines sistemas, pripažintas tiek Latvijoje, tiek kitose valstybėse, Latvijos parduotuvių lentynose jos prodkcijos nėra.
Didžiulis Radiotechnikos administracinis pastatas aukštai iškyla virš Imanta gyvenamojo rajono. Tai - tebėra ir įspūdingiausias šio rajono statinys. Sunku patikėti, kad jis taip greitai ir netikėtai ištuštėjo - dar visai neseniai čia dirbo dešimtys organizacijų - nuo medicinos, biochemijos laboratorijų iki įrašų studijų.
Radiotechnikos administracinis pastatas
Pirmo aukšto foje - apsaugos postas
Už jo - koridorius, užkrautas paliktais daiktais
Tarp jų - išardytas patefonas
Senukas televizorius, ant palangės
Magnetofonas Вега РМ-235С
Patefonas Вега ЭП-110 стерео
Senos reklaminės iškabos liekana
Langai į vidinį kiemą
Visa pastato struktūra yra labai paprasta. Kiekviename aukšte, per visą pastato ilgį - koridorius. Koridoriaus galuose - foje liftams ir laiptinė į kitus pastato aukštus.
Standartinis koridorius atrodo taip
Arba taip - papuoštas gamyklos produkcijos elementais
Foje su liftais, ta pati tematika
Patalpos - taip pat labai skirtingos. Vienose visai nėra ką žiūrėti, kitose - priešingai, viskas labai gražu ir įdomu. Štai čia - visiškai tuščia.
Tuščia patalpa
Kai kur - nebaigto remonto žymės
Viskas išmėtyta ir išvartyta
Buvusi biochemijos laboratorija
Čia - buvęs biuras, sprendžiant iš kopijavimo prietaisų ir kitos ofisinės įrangos
Iš pirmo žvilgsnio sveikas lazerinis spausdintuvas
Klaviatūra ir išlupinėtas ofisinis kompiuteris
Viename iš aukštų buvo įrengtas duomenų centras. Kaip pasakojo vietiniai digeriai, metalo vagys serverių spintas iš čia nuleidinėjo su virvėm per išdaužytą langą. Dabar iš duomenų centro liko tik tuščios patalpos ir didelis priešgaisrinis balionas.
Duomenų centro aukštas
Priešgaisrinis balionas iš arčiau
Aukštu aukščiau - apleista įrašų studija
Šiek tiek primena studiją iš Dying Light
Per išdaužytus studijos langus matosi Imanta kvartalas
Į kitą pusę - elektrinės kaminai
Studijos aukšte - dar daugiau priešgaisrinių balionų
Greta - graži ventiliacijos sistema
Vienuoliktame aukšte yra maži dekoratyviniai balkoniukai
Į juos galima išlipti, nors, stovėti ten nėra labai jauku
Viename iš kambarių - nedidelis kompiuterinių dalių sandėliukas. Didžioji dalis jau išplėšta, tačiau CDROM, diskelių skaitytuvų ir kitokios smulkios įrangos čia pilna.
Kambariukas
Išardytų kompiuterių korpusai, lentynoje
Dėžė su CDROM ir diskelių skaitytuvais
Sulaužyto LCD monitoriaus matrica
Klaviatūra Logitech - tokios klaviatūros čia visur
Bekylant ant stogo - liftų patalpa
Ant stogo - geras vaizdas į apylinkes, ypač nuo šonuose įrengtų bokštelių su antenomis. Antenos veikiančios ir todėl tryliktame aukšte dar yra užrakintų patalpų.
Stogas nuo bokštelio
Bokštelio konstrukcija
Radiotechnikos gamyklos stogai
Ant šio Radiotechnikos stogo vieną gražų vakarą padarėme tusofkę. Visos Latvijos UE pažibos susirinko - daugybė pažįstamų, daugiau nei 30 žmonių. Į tokį svarbų renginį atvykę privalėjom pasipuošti - kelionės metu po €2 nupirkti kostiumai tam kuo puikiausiai tiko.
Tūsas ant stogo
Bendra kompanijos nuotrauka
Mūsų kostiumai, iš karto tapę vakaro pažiba, nusipelno atskiros fotosesijos. Ypač jos nusipelno Pranskės feikiniai marškiniai, užsivelkantys kaip maža prijuostė ant bet kokio kito rūbo, imituojantys normalius marškinius su kaklaraiščiu.
Kolega Pranskė
Pranskė ir Rūta - pasipuošę
Bendra mūsų kompanija - visi svečiai iš Lietuvos
Sutemus užsikūrė laužas, suspirgo šašlykai ant žarijų. Puikios dienos puiki pabaiga visiems, bet tik ne mums - mūsų laukė dar daug rimtų vietų.
Kepa šašlykai
Naktiniai gamyklos stogai
Radiotechnika - raidės
Tokie Imanta rajono vaizdai
Nesumeluosiu sakydamas, kad ši vieta, o ir bendrai, visa šita kelionė, buvo viena įspūdingiausių per visą šį sezoną. Deja, didžiausių nuotykių kol kas pasakoti negaliu - tos vietos dar sulauks mūsų pakartotinio vizito. Šiam kartui tiek, iki kitų kartų!
1983 metais teko atlikti praktika "Radiotehnikoje". Buitines technikos, akustikos cechai atliko priedangos funkcija, apie 80% cechai buvo uzdari, karines paskirties. Net vietiniai latviai, tarpusavyje privalejo kalbet rusiskai, o ka jie gamino tikriausiai patys nezinojo.
Man ir patiko lubos iš grotelių 🙂 Tokios grotelės buvo ant Radiotehnika S90 ir S70 kolonėlių. Sovietmečiu, kiek žinau, tokios kolonėlės buvo ,,labai kieta".
Kurgi nebus kieta, kai viena S-90 kolonėle kainavo visą darbininko algą 😀
Eina sau... net širdis virpa... nostalgija apėmė 🙁
Labai gaila tokio išskirtinio fabriko šitiek laiko gyvavo ir va, pabaiga