Pamiršta.lt

Šią dvarvietę pirmieji šaltiniai mini dar XVI a. pabaigoje. Vieni žymesnių dvaro istorijos momentų siejami su daug dvarų Lietuvoje turėjusia Masalskių gimine. XVIII a. pab. po vyskupo I. Masalskio mirties, imperatorienė Jekaterina II padovanojo dvarą pulkininkui I.Parčevskiui. Vėliau dvaras perėjo į dukters Rozos ir sūnų Aleksandro bei Konstantino Pačevskių rankas. Pastarieji dvaro prieigose įsteigė alaus daryklą, išsamiai aprašytą štai čia, sėkmingai plėtė verslą ne tik Vilniaus rajone, bet ir kituose šalies miestuose.

Dvaras stipriai plėtėsi. XVIII a. jam jau priklausė ne tik alaus darykla, bet ir kelios karčemos, 2 vandens malūnai, kalkių deginimo krosnis ir lentpjūvė. Dvaras klestėjo, savo ekonomine galia tapęs vienu iš produktyviausiai veikiančių pramonės kompleksų XX a. pradžios rytų Lietuvoje. Gaudami nemenką pelną iš aludarystės, XIX a. antroje pusėje Parčevskiai pasistatydino įspūdingus neoklasicistinių bruožų (su neorenesanso interpretacijomis) rūmus bei juos supančius ūkinius pastatus.

Pirmas pasaulinis karas nutraukė našią dvaro veiklą - gamyba vis smuko ir smuko, kol 1939 metais dvaras buvo nacionalizuotas ir perduotas "Vilniaus Tauro" alaus gamyklai.

Dvaras 1931 metais

Dvaro fasadas dabar

Išdaužyti langai

Rytinėje dvaro pusėje - terasa, su arkomis ir grakščiomis kolonomis

Kitu kampu

Arkos

Kolonos, viršuje

Iš šono

Užkalti pirmo aukšto langai

Foje

Gipsiniai papuošimai

Foje langai nuo laiptų

Antrame aukšte - įgriuvęs stogas

Pagrindinis koridorius ir arka

Koridorius veda tarp sugriuvusių patalpų

Įgriuvusi patalpa

Kiauras stogas

Dvaro langai iš antro aukšto

Buvusių laiptų vieta

Išėjimas į sugriuvusią terasą

Dar keli langai

Šiam kartui tiek.