Baltarusija – Varšuvos sutarties valstybių vadavietė


Objektas, apie kurį šiandien bandysiu papasakoti, tarptautinei Urban explorerių bendruomenei yra gerai pažįstamas – nuo pat 2011 metų, kada dėl pinigų stygiaus nuo jo buvo patraukta apsauga, į jį masiškai traukdavo keliautojai iš viso post-sovietinio bloko. Internetas ir informacijos sklaida padarė savo – dabar kiekvienas labiau patyręs digeris žino apie slaptą Baltarusijos bunkerį, netoli Lietuvos ir Lenkijos sienos – nebaigtą statyti jungtinę Varšuvos sutarties valstybių kariuomenės vadavietę.

Pradėkime nuo trumpos istorijos. Varšuvos sutarties organizacija buvo įkurta 1955 metais TSRS iniciatyva, kaip atsvara 1949 metais susikūrusiam vakariečių NATO blokui, nukreiptam prieš TSRS ir jos satelitus, vis labiau ir labiau keliančius balsą tarptautinėje erdvėje. Tada tam naujam blokui priklausė TSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, VDR ir Albanija.

XX a. 9-tojo dešimtmečio pradžioje Sovietų vadovybė pasiūlė didelį projektą, pagal kurį kiekvienoje Varšuvos sutarties šalyje turėjo būti pastatyta po vadavietę, galinčią veikti pilnai autonomiškai, kur pavojaus atveju, galėtų pasislėpti visa tų šalių karinė vadovybė. Šių bunkerių gausa turėjo klaidinti potencialų priešą – niekas nežinojo, kuriame iš jų karo metu tie vadai būtų apsistoję. Tačiau dėl didelės projekto kainos (vien vieno bunkerio statybos, be įrengimo darbų, kainavo ~25 mln. rublių; palyginimui – standartinio sovietinio penkiaaukščio daugiabučio kaina – 1mln. rublių) pirmu etapu buvo pradėtos tik trijų bunkerių statybos – Baltarusijoje, Moldovoje ir Azerbaidžane. Ir visos trys iki galo užbaigtos taip ir nebuvo – 1991 metais, griuvus Sovietų Sąjungai, Varšuvos paktas buvo oficialiai nutrauktas.

Baltarusijos bunkerio statybai buvo pasirinkta smėlinga teritorija, netoli nuo Lietuvos sienos. Statybos prasidėjo 1985 metais, išvalius teritoriją ir pastačius didžiulį maskuojantį angarą, skirtą paslėpti statybas nuo NATO žvalgybinių palydovų. Nors vykdant darbus buvo laikomasi visiško slaptumo, vietiniai gyventojai greitai suprato, kad ten buvo statoma kažkas labai svarbaus – prie didelio maskuojančio angaro be paliovos keliavo kolonos krovininių automobilių. Statybų darbai buvo organizuojami taip, kad darbuotojai apie objektą sužinotų kuo mažiau – statybininkų pamainos keitėsi vos ne kiekvieną savaitę, iš Sąjungos atsivežant vis naujų darbininkų. Dažnai net aukštesnio rango darbų vadovai nežinojo, kokio objekto statyboms jie vadovauja – visi matė tik mažą viso paveikslo dalį.

1991 metais, vadavietės statybą ir įrengimą jau beveik užbaigus, griuvo Sovietų sąjunga ir visas Varšuvos blokas. Bunkerio statybos buvo iš karto sustabdytos, jau pradėta montuoti slapta įranga – išmontuota ir išvežta. Visa kita – angaras, statybinė technika ir pats bunkeris, buvo palikta likimo valiai.

Vadavietės struktūra

Vadavietės schema, perdaryta http://www.kp.by/ schema

Vadavietės schema

Pagrindinė ir įdomiausia vadavietės dalis yra sudaryta iš dviejų didžiulių požeminių šulinių, kuriuos paprastumo dėlei vadinsiu „blokais“. Kiekvieno iš šių blokų dydis palieka įspūdį – 32 metrai pločio ir 62 metrų gylio – daugiau nei 10 požeminių aukštų. Šiauriniame šulinyje turėjo būti įrengti vadavietės gyvybės palaikymo įrengimai – ventiliacijos ir oro filtravimo sistemos, elektros pastotė, generatoriai, kuro cisternos ir visa kita. Pietinis šulinys buvo skiriamas vadavietės patalpoms. Jame turėjo būti įrengtos operatyvaus stebėjimo salės, darbo kabinetai ir net gyvenamosios patalpos. Pasak šaltinių, ant vieno iš kabinetų -3 aukšte, durų, kadaise net lentelę „Gorbačiovas“ buvo galima surasti. Vadavietės sekcija su technine sekcija turėjo jungtis dviejose vietose – -2 ir -8 aukštuose. Tiesa, šie praėjimai taip ir nebuvo iki galo užbaigti. Nebuvo užbaigti ir kiti mažiau svarbūs vadavietės komponentai – didžiulės šachtos iškeliamosioms antenoms, antenų laukas ir dideli avariniai išėjimo tuneliai, skirti personalui pasišalinti iškilus pavojui.

Kiekvienas iš 10-ties požeminių aukštų buvo apsaugotas masyviomis hermetinėmis durimis, leidžiančiomis pilnai izoliuoti aukštą nuo išorinio pavojaus. Elektrinė, įrengta paskutiniame bunkerio aukšte, galėjo užtikrinti ilgalaikę vadavietės izoliaciją. Visi šie šuliniai statyboms pasibaigus turėjo būti uždengti storomis kelių metrų skersmens gelžbetoninėmis plokštėmis, galinčiomis išlaikyti sunkios aviacinės bombos sprogimą be didesnės žalos bunkerio įrengimams ir personalui. Ir nors tiesioginio branduolinės raketos sprogimo bunkerio „stogas“ atlaikyti negalėjo, tokios apsaugos buvo daugiau nei gana – tuo metu, dar neegzistuojant GPS sistemoms, raketos tiesiogiai į bunkerį nutaikyti būdavo praktiškai neįmanoma.

Bunkerio statybas dengė 160×40 metrų ploto ir 24 metrų aukščio maskuojantis angaras, skirtas paslėpti statybas nuo priešo žvalgybinių palydovų. Didžiulio angaro viduje įrengtais bėgiais važinėjo statybinis kranas, kraunantis į bunkerio vidų statybines priemones, techniką ir kitus įrengimus. Deja, 2011 metais jis buvo pilnai susprogdintas. Dabar, kaip jis atrodo, galima pamatyti tik iš senų nuotraukų.

Senos angaro nuotraukos, http://extremal.by/ nuotr., 2011 metai

Dabar viršuje šeimininkauja smėlis ir gamta – 2012 metais Baltarusijos vyriausybė nutarė izoliuoti bunkerį nuo nuolat lendančių smalsuolių ir spalvotųjų metalų vagių. Vadavietės aplinkos „tvarkymui“ buvo skirta 20 mln. rublių, už kuriuos maskuojantis angaras buvo susprogdintas, bunkerio šachtos – uždengtos storomis gelžbetoninėmis plokštėmis, visi kiti įėjimai ir iškeliamųjų antenų šachtos – užversti smėliu ir užlyginti buldozeriais.

Per Google Earth puikiai matosi, kaip laikui bėgant keitėsi vadavietės teritorija: 2009, 2012 ir 2014. 2009 (juodai baltas žemėlapis) aiškiai matosi dar nesugriautas maskuojantis angaras.

Teritorijos pokyčiai

Teritorija

Dabar viršuje – tik du nedideli kalniukai, apaugę žole ir krūmais. Niekas nepasakys, kad po storu žemės sluoksniu slepiasi kadaise toks svarbus ir brangiai kainavęs slaptas karinis objektas.

Pieva ir kalniukas – lyg ir nieko neįprasto

Kalniukas

Kalnias ir keliukas, juosęs jau nugriautą angarą

Pieva

Po šiuo kalniuku slepiasi šiaurinis bunkerio šulinys

Pieva

Čia mėtosi pavienės gelžbetonio nuolaužos

Gelžbetonio plokštė

Vienišas bėgis. Juo kažkada judėjo kranas

Bėgis

Po šia pieva ir slepiasi visas požeminis grožis. Kad būtų aiškiau, ant šios palydovinės nuotraukos sužymėjau visus pagrindinius vadavietės komponentus. Didžiosios jų dalies, deja, pamatyti jau nebepavyks – iškeliamųjų antenų šachtos, avariniai išėjimai ir techniniai šuliniai – užversta ir sulyginta su žeme.

Vadavietė dabar, perdaryta http://meridian28.com/ schema

Bunkerio planas

Tačiau UE entuziastų buldozeriais nesustabdysi – laikui bėgant buvo rasti (vietomis – atkasti) nauji įėjimai. Ir nors dabar patekti į vidų kiek sunkiau, nei 2011 metais, objekto įspūdingumas atperka visus nepatogumus.

Šiaurinis šulinys – Blokas „A“

Iš pradžių radome įėjimą į šiaurinį šulinį – techninę sekciją. Siaurą įšliaužą, užaugusią žolėmis, pastebėjome ne iš karto.

Nusileidžiame į užverstą šachtą

Pagrindinis įėjimas

Iki kelių vandeniu užpilta šachta veda link bunkerio

Metalinis koridorius

Prie pat techninės sekcijos šulinio – pravertos hermetinės durys

Hermetinės durys

Čia reikia leistis į apačią

Kolegos iš viršaus

Leidomės šiais suvirintojams skirtais pastoliais

Pastoliai suvirintojams

Dar viena nuotrauka

Pastoliai suvirintojams

Kopetėlės, kadaise vedusios į paviršių ir angarą, dabar remiasi į naują, 2011 metais padėtą, gelžbetoninę plokštę. Pro čia kadaise leisdavosi Sovietų statybininkai.

Gelžbetoninė plokštė, dengianti šulinį

Gelžbetoninė plokštė

Pažeistos metalinės konstrukcijos veda link dar vienų hermetinių durų

Dar vienos durys

Sunkios hermetinės durys – praviros

Praviros hermetinės durys

Artūras labai užsinorėjo prie jų nusifotografuoti

Artūras prie durų

Už jų – bunkerio -2-as aukštas. Rūpestingas žmogus ant atramų sudėjo medines lentas, kad būtų patogiau vaikščioti.

Medinės lentos

Padėtos medinės lentos

Iš kitos pusės

Padėtos medinės lentos

Iš pradžių nusileidome į patį žemiausią, -9-tą aukštą. Po juo buvo dar vienas aukštas, bet jis dabar užpiltas vandeniu – niekaip nepateksi.

Nelabai jauki laiptinė

Laiptinė

-9-as aukštas iki kelių skendi vandenyje

Užpilta vandeniu

Anksčiau per šį aukštą buvo galima praeiti į kitą, pietinę bunkerio sekciją. Dabar, pakilus vandens lygiui, to jau nepadarysi.

Praėjimas į pietinę bunkerio sekciją

Maudymosi vieta

Ir čia nutiko kiurioziška situacija – žinodamas apie vandens gylį, prieš išvažiuodamas su savimi prigriebiau pripučiamą valtį – visiems gerai pažįstamą „Explorer Pro“. Brisdamas iki kelių užpiltu koridoriumi, svarsčiau – kurioje vietoje čia pradeda gilėti, ir kur čia valtį pripūsti būtų galima. Brendu, mąstau, ir … iki kaklo pasineriu į drumzliną ledinį vandenį. Kojomis makaluodamas vandenyje (dugno ten niekaip nepasieksi) stengiausi išsilaikyti paviršiuje. Akimirkai eilinį kartą pasigailėjau, kad nesimokiau plaukti – nereikėtų beviltiškai, begemotiška gracija, kratytis vandens paviršiuje, stengiantis kuo greičiau išsikrapštyti. Gerai, kad striukė, prisipildžiusi oro, šiek tiek mane laikė paviršiuje. Greitas kolegų įsikišimas išgelbėjo kelionę nuo visiško fiasko. Tolesnis pusvalandis buvo skirtas drabužių gręžimui, ritmiškai kalenant dantimis.

Gręžimo sezonas atidarytas

Drabužių gręžimo sezonas

Nors rūbus išsigrežiau ir vieną kitą šiltesnę striukę ant viršaus užsivilkau, nuo šalčio tai beveik negelbėjo – kojų pirštų nebejaučiau po kelių minučių. Padarius keletą greitų kadrų teko skubiai evakuotis į aukštesnius aukštus, kuriuose buvo pastebimai šilčiau.

-9-to aukšto koridorius, užpiltas vandeniu ir užkrautas metalo nuolaužomis

-9 aukšto koridorius

Iš laiptinės pusės

Į koridoriaus pusę

Didelė akustinė patalpa. Joje garsai labai gražiai atsispindėdavo nuo sienų ir rezonuodavo

Akustinė patalpa

Praėjimas į kitą patalpą. Pirmas šio numerio skaičius – požeminio aukšto numeris

Praėjimas į patalpą

Grįžau į laiptinę. Tada dar spėjau pagalvoti, kad užrašas „-4 laipsniai“, beveik neklysta – žemiausiame aukšte buvo labai šalta.

Laiptinė ir temperatūra

Laiptinė -9 aukšte

Grįžtame į viršų

Lipame į viršų

-2-ojo aukšto lifto šachta

Lifto šachta

Koridorius ir palikti instrumentai

Koridorius ir kūvalda

Vandalai užpuolė Artūrą

Muštynės kūvaldomis

Ir digeris tunelio gale

Digeris tunelio gale

Kiekviename aukšte, pirmasis pusmetris nuo žemės buvo skirtas laidams ir komunikacijoms. Tikrosios grindys turėjo būti konstruojamos iš metalo plokščių, pusmetrio aukštyje.

Pradedamos kloti tikros grindys

Pradedamos kloti grindys

Čia – dar viena variacija

Kuoliukai grindims

Visuose šio šulinio aukštuose jau buvo pradėta montuoti ventiliacijos sistema ir jos vamzdžiai.

Ventiliacijos sistemos vamzdžiai

Ventiliacijos sistema

O šiaip – tušti ir ilgi koridoriai

Tušti koridoriai

Dar vienas koridorius

Sekcijos koridoriai

Ir dar vienas

-2-ame aukšte

Patalpos – visiškai tuščios

Tuščios patalpos

Nors kai kurios iš jų visai įdomios, per du aukštus

Tarp dviejų aukštų

Neadekvatai iš zalaza.net vėl ištepliojo sienas

Zalaza.net

-1-ojo aukšto išverstos hermetinės durys

Išverstos hermetinės durys

Hermetinių durų rakinimo mechanizmas

Šarvuotų durų rakinimo mechanizmas

O šios -2-ojo aukšto hermetinės durys vedė prie sekcijos, per kurią buvo galima patekti į kitą bunkerio bloką – pietinį. Jame turėjo būti įrengti kabinetai ir gyvenamosios patalpos.

Praėjimas link pietinio bloko

Durys link vadavietės sekcijos

Koridorius čia išsišakoja į kelis koridorius, einančius paraleliai vienas kitam. Šioje vietoje, greičiausiai, turėjo būti įrengtos storos iš šono ivažiuojančios šarvuotos durys.

Šarvuotų durų vieta

Išsišakojimas

Už šių šarvuotų durų – pietinio bloko „B“ laiptinės šachta.

Šarvuotos durys

Pažvelgus žemyn galima savo akimis įvertinti didžiulį bunkerio gylį.

Antrasis šulinys – blokas „B“

Blokas B

Pietinio šulinio -2-as aukštas

Blokas "B"

Nuo čia iki to koridoriaus – mažiausiai kelių metrų atstumas. Ne, be laipiojimo įrangos čia niekaip nepraeisi. Nutarėme nerizikuoti ir į kitą šulinį keliauti iš viršaus, kaip ir buvo planuota.

Pietinis šulinys – Blokas „B“

Temperatūros kontrastas – išlipus į paviršių, šlapi drabužiai kaitroje išdžiuvo per keliolika minučių. Trumpai atsipūtę patraukėme į pietinį šulinį, kurio šachtą iš viršaus ką tik stebėjome.

Pietinis šulinys buvo mažiau įrengtas, nei šiaurinis – čia nėra nei laiptinių, nei storų hermetinių durų – iš viso, beveik jokios įrangos. Čia net, sakyčiau, iš viso nebūtų ką žiūrėti, jeigu ne statybinis kranas, paliktas lifto šachtoje pačiame šulinio krašte. Pasižiūrėkime patys.

Užpiltas vandeniu koridorius veda prie pirmosios patalpos

Pirmoji patalpa

Prie šių hermetinių durų pasidarėme bendrą nuotrauką

Bendra nuotrauka

Čia matosi masyvus gelžbetoninis tiubingas – bunkerio pamatinė konstrukcija

Tiubingas

Tiubingu palipus į viršų, atsiveria visa neužbaigta sekcija

Nebaigta statyti sekcija

Apačioje – tuščia lifto šachta

Tuščia lifto šachta

Kadangi laiptinių čia dar nespėjo įrengti, vienintelis būdas patekti žemiau – statybiniu kranu. Prie jo reikia eiti štai tokiu borteliu.

Bortelis ir Martynas

Bortelis

Kranu nesunku nusileisti žemyn – į -4-tąjį aukštą, į kurį galima perlipti į aukštą numesta lenta, arba į pačią apačią – ant užstrigusios krano platformos.

Artūras leidžiasi kranu

Lipant kranu

Krano platforma, užstrigusi -9-ame aukšte

Krano platforma

Iš čia galima patekti į visus vadavietės aukštus.

-9-to aukšto koridorius

-9-o aukšto koridorius

Operatyvinio stebėjimo kambarys

Operatyvinio stebėjimo kambarys

Elektros skydinė

Elektros skydinė

Laiptinės šachta. Būtent į ją tada ir žvelgėme iš kitos šachtos viršaus

Laiptinės šachta

Dar vienas koridorius – visiškai tuščias

Dar vienas koridorius

Išlipome kranu, tuo pačiu keliu

Lipimas kranu

Prieš išeidami, pasivaikščiojome -1-ame aukšte. Dėl lengvo pasiekimo jis visas išmargintas užrašais.

-1-as aukštas ir užrašai

-1 aukštas

Link išėjimo

Link išėjimo

Išėjimas iš bunkerio – tuo pačiu keliu

išėjimas

Išvados

Įspūdingiausia vieta, kurią per šį keliavimo sezoną teko aplankyti. Duodu 10 balų. Už informaciją dėkoju Alenai ir Denisui.

Šaltiniai

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *