Apytalaukio dvaras


Šiandien aptarsime dar vieną vietą, kurios išorė atrodo daug geriau, nei vidus - apleistą dvarą, surastą kolegos Mindaugo, planuojant vieną iš savaitgalio kelionių į Kėdainius. Važiuodamas iki paskutiniųjų netikėjau, kad dvaro niekas nesaugo ir mums pavyks pasivaikščioti viduje. Tačiau, patekus į vidų, teko šiek tiek nusivilti.

Jei tikėti internetu, Apytalaukis - viena seniausių gyvenviečių vidurio Lietuvoje, kurios pavadinimas rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XIV a. Tada, spėjama, čia būta didelio dvaro, į kurio sudėtį įėjo vėliau atsiradusi Kėdainių žemė. Iki XVII a. pradžios, kada tuometinis dvaro savininkas P. Šiukšta pasistatė pirmuosius mūrinius rūmus, šios žemės jau spėjo pabuvoti Šiukštų, Karpių, Tiškevičių rankose. Vėliau, XIX a. viduryje, rūmai buvo perstatyti tuometinių dvaro savininkų Zabielų. Būtent iš jų dvaras paveldėjo savo antrą pavadinimą.

Naujieji rūmai, dar kartą perstatyti XIXa. pab., įgavo nemažai neorenesanso elementų ir buvo gausiai išpuošti. Fasadą vainikavo triaukščiai šoniniai rizalitai, su parapetais, skulptūromis ir taisyklingo pusapskritimio formos langais. Virš prieangio buvo įrengtas balkonas, su stulpelių ir baliustradų turėklu, centrinį tūrį puošė simetriška trijų langų kompozicija, su neobarokiniu frontonu. Rūmuose vidus taip pat buvo labai puošnus - buvęs senovinis baldų komplektas 1900 metų Paryžiaus parodoje net laimėjęs aukso medalį. Dalis šių baldų dabar išsaugota ir eksponuojama Kėdainių krašto muziejuje.

Apytalaukio dvaras prieš ir po perstatymo

Nors Pirmojo pasaulinio karo metais Apytalaukio dvaras nenukentėjo, Antrojo pasaulinio karo metu rūmai buvo susprogdinti atsitraukiančios vokiečių kariuomenės. Sprogimas nugriovė daugiau nei pusę pastato, dėl ko, sovietmečiu, 1954-tais metais rūmai buvo atstatyti. Atstatymo metu išlikusios vidaus dekoracijos buvo galutinai sugadintos - tuo nesunku įsitikinti, peržiūrėjus senas nuotraukas, randamas internete. Po rūmų atstatymo juose įsikūrė globos namai, iš ten išsikraustę palyginus neseniai, 2007-tais metais.

Dabar rūmų išorė - daug įspūdingesnė, nei vidus

Įėjimas

Iš šono

Iš šono

Valstybės saugoma - lentelė

Valstybės saugoma

Matosi nuostabus balkonas

Balkonas

Tiesiai

Balkonas

Balkonas virš prieangio

Balkonas

O šis - šiaurės rytų sparne

Sparnas

Vienas iš rizalitų

Rizalitas

Kitas, iš kitos pusės

Rizalitas

Lentomis uždengtas dekoratyvinis baseinas

Baseinas

Prieš virtualiai žengdami į vidų, pasigrožėkime, kaip interjeras atrodė prieš atstatymą 1954-tais. Išvada - akivaizdi. Sovietai, dažnai į dvarus ir bažnyčias žiūrėdami tik iš funkcinės pusės, išsaugoti interjero visai nesistengė.

Senas interjeras

Dabar viduje - tuščia ir nyku. Patalpose nerasi nei vieno papuošimo - nėra nei sienų lipdybos, nei kolonų, nei panašių detalių, matomų senose nuotraukose, viršuje. Iš principo, iš patalpų vidaus nepasakysi, kad vaikštai ne paprastoje ligoninėje o dvare, atrodančiame pritrenkiančiai iš šono.

Dabar viduje - tuščia

Dvaro vidus

Iš senų dekoracijų neliko nei kvapo

Patalpa

Viskas išgriauta

Patalpa

Čia - rūsys, perkirstas vamzdžių

Rūsys

Euroremontas in progress

Euroremontas

Viena iš skliautuotų rūsio patalpų

Skliautas

Laiptai link pirmojo aukšto

Laiptai

Iš viršaus

Laiptinė

Pirmame aukšte - visur užkalti langai

Užkalti langai

Koridoriaus durys

Koridoriaus durys

Pirmo aukšto foje

Foje

Arba taip

Patalpa

Autentikos - faktiškai nėra

Patalpa

Na, gal tik kartkartėmis pasitaiko senovinės krosnys, su dekoratyvinėmis karūnomis

Krosnis

Mediniai turėklai taip pat gali būti autentiški

Turėklai

Laiptinė, viename iš sparnų

Laiptinė

Pakilus į antrąjį aukštą - koridorius

Koridorius

Terasa, pro langą

Terasa

Užkaltos durys į mažą balkoną

Patalpa

Mažas balkonas iš vidaus

Balkonas

Čia - vaizdas bokštelyje, prie gražaus skliautuoto lango

Bokštelyje

Langas

Langas

Kopėčios į palėpę

Kopėčios į palėpę

Palėpėje - sukrauti baldai

Palėpės

Sofos

Sofos

Suverstos visokios dėžės

Suverstos dėžės

Ventiliacijos įranga

Ventiliacija

Šiam kartui tiek.

Daugiau straipsnių

Komentarai

  1. Skirmis parašė:

    Sveiki, šiame dvare teko pabuvoti, vietinis Apytalaukio gyventojas aprodė. Pagal jo pasakojimą yra 2-iejų aukštų rusys, deja, tik parodė 2 užmūritus nusileidimus į antrą rūsio aukštą. Taip pat prieš kurį laiką čia buvo įsikuręs durnynas.

  2. Simona parašė:

    Gyvenau gretimoj gyvenvietėj, tai šiam dvare teko pabuvot ne kartą, Paskutinį sykį su drauge buvom 2012, įsiprašėm žmogaus, kuris užkalinėjo langus tada, kad įleistų pašmirinėt, gaila neturėjom fotiko su savim, tai nebuvo dar taip baisiai nuniokota....

  3. Virginija parašė:

    labai gaila sio nuostabaus kurinio,duok Dieve seimininka siems rumams prisikelti,juk ir vieta nuostabi ,Nevezis netoli ,parkas didelis,galetu koks milijardieris isikurti.

  4. daliamarija parašė:

    takai pramindžioti į tylą širdies paguoda ir viltie, D.G

    e i n a d i e n o s, d i e n a i š d i e n o s...

    Ačiū
    kad neužmiršote manęs,
    už skambutį, kurs buvo
    laimės valanda mano širdy.
    Eini, klysti ir mokais,
    ir baisiai apmaudu,
    kai daug pamačius
    randi takus išmindžiotus į tylą!..

    Eina dienos, diena iš dienos...
    Ilgis Tavęs mano širdis.
    Su Tavimi tik gyvenu.
    Apie Tave svajoju. Galvoju
    kaip gera Tave vadinti Mama –

    kas jei ne Tu ašarą šluostys,
    kas jei ne Tu ras kelią į širdį ?
    Ačiū už viską ką man davei
    ilgėsiuos ir lauksiu kasdien Tavęs.
    Tu mano paguoda. Širdelė ugny.

    Atvažiuok! Labai Tavęs laukiu!
    Ir laiką jau ne valandomis skaičiuosiu susitikimo
    e i n a d i e n o s, d i e n a i š d i e n o s...

  5. daliamarija parašė:

    dvasios kančia

    Zabielų rūmų

    didingos freskos

    baltom tvorom paženklintam

    senam apžėlusiam dvare.

    Jų storos sienos

    šimtmečius atlaikė

    baroko lipdinių nusėtame

    lietuviškojo kaimo peizaže.

    Ten apačioj

    Nevėžio slėny

    prie kelio tebestovi

    karčiama. O gal tik gryčia.

    Aukštyn, į kalną –

    Dievo Motina,

    banyčia.

    Lekia plentu

    mašinos, skuba žmonės

    ir nesidomi – už posūkio ant kalno

    Zabielų arkos remia Dangų.

    Ir baltos tvoros.

    Jos rodo kelią

    į baltą nežinią.

  6. daliamarija parašė:

    AČIŪ kad atspausdinot, tai šiuose rūmuose taip ilgai kentėjusios mano buv.pacientės Daivutės ir kitų atminimui. Lankydama Daivutę, mačiau kaip bandė nusižudyti po galvos traumos čia patalpintas Robertas S - iššoko ir susilaužė koją, mūsų mašinos apsilenkė - išsiprašėme kad leistų Daivą pav ežioti po Kėdainius, o R.S. vežė į polikliniką sugipsuoti, grįžus prieš 20 h pristatėmė Daivą į procedūrinį, o R.S jau buvo sugipsuotas ir uždarytas izoliatoriuj. Po metų jis iššoko iš kiątąpus kur aukščiau, ir žuvo. Prieš tai tėvų po pasivažinėjimo atvežtas grqžint į pensionatą šoko į apgliaumijusį prūdą dešinėj vartų, buvo išgriebtas.
    Tai perskaičiau Vilniaus apygardos administraciniame teisme, mano prašymo teisėjų kolegija netenkino, bet padėkojo man už puikų pranešimą, gi izoliatoriuje čia (vis ieškau nuotraukose kur tas kambarelis pirmame aukšte) pastatė fizharmoniją ir pavertė "raudonuoju kampeliu", tik nežinau ar ilgam.. Darsyk AČIŪ

  7. Arvydas parašė:

    Tai valstybės saugomas paminklas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *