Šiandien aptarsime dar vieną vietą, kurios išorė atrodo daug geriau, nei vidus - apleistą dvarą, surastą kolegos Mindaugo, planuojant vieną iš savaitgalio kelionių į Kėdainius. Važiuodamas iki paskutiniųjų netikėjau, kad dvaro niekas nesaugo ir mums pavyks pasivaikščioti viduje. Tačiau, patekus į vidų, teko šiek tiek nusivilti.
Jei tikėti internetu, Apytalaukis - viena seniausių gyvenviečių vidurio Lietuvoje, kurios pavadinimas rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XIV a. Tada, spėjama, čia būta didelio dvaro, į kurio sudėtį įėjo vėliau atsiradusi Kėdainių žemė. Iki XVII a. pradžios, kada tuometinis dvaro savininkas P. Šiukšta pasistatė pirmuosius mūrinius rūmus, šios žemės jau spėjo pabuvoti Šiukštų, Karpių, Tiškevičių rankose. Vėliau, XIX a. viduryje, rūmai buvo perstatyti tuometinių dvaro savininkų Zabielų. Būtent iš jų dvaras paveldėjo savo antrą pavadinimą.
Naujieji rūmai, dar kartą perstatyti XIXa. pab., įgavo nemažai neorenesanso elementų ir buvo gausiai išpuošti. Fasadą vainikavo triaukščiai šoniniai rizalitai, su parapetais, skulptūromis ir taisyklingo pusapskritimio formos langais. Virš prieangio buvo įrengtas balkonas, su stulpelių ir baliustradų turėklu, centrinį tūrį puošė simetriška trijų langų kompozicija, su neobarokiniu frontonu. Rūmuose vidus taip pat buvo labai puošnus - buvęs senovinis baldų komplektas 1900 metų Paryžiaus parodoje net laimėjęs aukso medalį. Dalis šių baldų dabar išsaugota ir eksponuojama Kėdainių krašto muziejuje.
Apytalaukio dvaras prieš ir po perstatymo
Nors Pirmojo pasaulinio karo metais Apytalaukio dvaras nenukentėjo, Antrojo pasaulinio karo metu rūmai buvo susprogdinti atsitraukiančios vokiečių kariuomenės. Sprogimas nugriovė daugiau nei pusę pastato, dėl ko, sovietmečiu, 1954-tais metais rūmai buvo atstatyti. Atstatymo metu išlikusios vidaus dekoracijos buvo galutinai sugadintos - tuo nesunku įsitikinti, peržiūrėjus senas nuotraukas, randamas internete. Po rūmų atstatymo juose įsikūrė globos namai, iš ten išsikraustę palyginus neseniai, 2007-tais metais.
Dabar rūmų išorė - daug įspūdingesnė, nei vidus
Iš šono
Valstybės saugoma - lentelė
Matosi nuostabus balkonas
Tiesiai
Balkonas virš prieangio
O šis - šiaurės rytų sparne
Vienas iš rizalitų
Kitas, iš kitos pusės
Lentomis uždengtas dekoratyvinis baseinas
Prieš virtualiai žengdami į vidų, pasigrožėkime, kaip interjeras atrodė prieš atstatymą 1954-tais. Išvada - akivaizdi. Sovietai, dažnai į dvarus ir bažnyčias žiūrėdami tik iš funkcinės pusės, išsaugoti interjero visai nesistengė.
Senas interjeras
Dabar viduje - tuščia ir nyku. Patalpose nerasi nei vieno papuošimo - nėra nei sienų lipdybos, nei kolonų, nei panašių detalių, matomų senose nuotraukose, viršuje. Iš principo, iš patalpų vidaus nepasakysi, kad vaikštai ne paprastoje ligoninėje o dvare, atrodančiame pritrenkiančiai iš šono.
Dabar viduje - tuščia
Iš senų dekoracijų neliko nei kvapo
Viskas išgriauta
Čia - rūsys, perkirstas vamzdžių
Euroremontas in progress
Viena iš skliautuotų rūsio patalpų
Laiptai link pirmojo aukšto
Iš viršaus
Pirmame aukšte - visur užkalti langai
Koridoriaus durys
Pirmo aukšto foje
Arba taip
Autentikos - faktiškai nėra
Na, gal tik kartkartėmis pasitaiko senovinės krosnys, su dekoratyvinėmis karūnomis
Mediniai turėklai taip pat gali būti autentiški
Laiptinė, viename iš sparnų
Pakilus į antrąjį aukštą - koridorius
Terasa, pro langą
Užkaltos durys į mažą balkoną
Mažas balkonas iš vidaus
Čia - vaizdas bokštelyje, prie gražaus skliautuoto lango
Langas
Kopėčios į palėpę
Palėpėje - sukrauti baldai
Sofos
Suverstos visokios dėžės
Ventiliacijos įranga
Šiam kartui tiek.
Parašykite komentarą