Šiandien aptarsime dar vieną vietą, kurios išorė atrodo daug geriau, nei vidus - apleistą dvarą, surastą kolegos Mindaugo, planuojant vieną iš savaitgalio kelionių į Kėdainius. Važiuodamas iki paskutiniųjų netikėjau, kad dvaro niekas nesaugo ir mums pavyks pasivaikščioti viduje. Tačiau, patekus į vidų, teko šiek tiek nusivilti.
Jei tikėti internetu, Apytalaukis - viena seniausių gyvenviečių vidurio Lietuvoje, kurios pavadinimas rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XIV a. Tada, spėjama, čia būta didelio dvaro, į kurio sudėtį įėjo vėliau atsiradusi Kėdainių žemė. Iki XVII a. pradžios, kada tuometinis dvaro savininkas P. Šiukšta pasistatė pirmuosius mūrinius rūmus, šios žemės jau spėjo pabuvoti Šiukštų, Karpių, Tiškevičių rankose. Vėliau, XIX a. viduryje, rūmai buvo perstatyti tuometinių dvaro savininkų Zabielų. Būtent iš jų dvaras paveldėjo savo antrą pavadinimą.
Naujieji rūmai, dar kartą perstatyti XIXa. pab., įgavo nemažai neorenesanso elementų ir buvo gausiai išpuošti. Fasadą vainikavo triaukščiai šoniniai rizalitai, su parapetais, skulptūromis ir taisyklingo pusapskritimio formos langais. Virš prieangio buvo įrengtas balkonas, su stulpelių ir baliustradų turėklu, centrinį tūrį puošė simetriška trijų langų kompozicija, su neobarokiniu frontonu. Rūmuose vidus taip pat buvo labai puošnus - buvęs senovinis baldų komplektas 1900 metų Paryžiaus parodoje net laimėjęs aukso medalį. Dalis šių baldų dabar išsaugota ir eksponuojama Kėdainių krašto muziejuje.
Apytalaukio dvaras prieš ir po perstatymo
Nors Pirmojo pasaulinio karo metais Apytalaukio dvaras nenukentėjo, Antrojo pasaulinio karo metu rūmai buvo susprogdinti atsitraukiančios vokiečių kariuomenės. Sprogimas nugriovė daugiau nei pusę pastato, dėl ko, sovietmečiu, 1954-tais metais rūmai buvo atstatyti. Atstatymo metu išlikusios vidaus dekoracijos buvo galutinai sugadintos - tuo nesunku įsitikinti, peržiūrėjus senas nuotraukas, randamas internete. Po rūmų atstatymo juose įsikūrė globos namai, iš ten išsikraustę palyginus neseniai, 2007-tais metais.
Dabar rūmų išorė - daug įspūdingesnė, nei vidus
Iš šono
Valstybės saugoma - lentelė
Matosi nuostabus balkonas
Tiesiai
Balkonas virš prieangio
O šis - šiaurės rytų sparne
Vienas iš rizalitų
Kitas, iš kitos pusės
Lentomis uždengtas dekoratyvinis baseinas
Prieš virtualiai žengdami į vidų, pasigrožėkime, kaip interjeras atrodė prieš atstatymą 1954-tais. Išvada - akivaizdi. Sovietai, dažnai į dvarus ir bažnyčias žiūrėdami tik iš funkcinės pusės, išsaugoti interjero visai nesistengė.
Senas interjeras
Dabar viduje - tuščia ir nyku. Patalpose nerasi nei vieno papuošimo - nėra nei sienų lipdybos, nei kolonų, nei panašių detalių, matomų senose nuotraukose, viršuje. Iš principo, iš patalpų vidaus nepasakysi, kad vaikštai ne paprastoje ligoninėje o dvare, atrodančiame pritrenkiančiai iš šono.
Dabar viduje - tuščia
Iš senų dekoracijų neliko nei kvapo
Viskas išgriauta
Čia - rūsys, perkirstas vamzdžių
Euroremontas in progress
Viena iš skliautuotų rūsio patalpų
Laiptai link pirmojo aukšto
Iš viršaus
Pirmame aukšte - visur užkalti langai
Koridoriaus durys
Pirmo aukšto foje
Arba taip
Autentikos - faktiškai nėra
Na, gal tik kartkartėmis pasitaiko senovinės krosnys, su dekoratyvinėmis karūnomis
Mediniai turėklai taip pat gali būti autentiški
Laiptinė, viename iš sparnų
Pakilus į antrąjį aukštą - koridorius
Terasa, pro langą
Užkaltos durys į mažą balkoną
Mažas balkonas iš vidaus
Čia - vaizdas bokštelyje, prie gražaus skliautuoto lango
Langas
Kopėčios į palėpę
Palėpėje - sukrauti baldai
Sofos
Suverstos visokios dėžės
Ventiliacijos įranga
Šiam kartui tiek.
Sveiki, šiame dvare teko pabuvoti, vietinis Apytalaukio gyventojas aprodė. Pagal jo pasakojimą yra 2-iejų aukštų rusys, deja, tik parodė 2 užmūritus nusileidimus į antrą rūsio aukštą. Taip pat prieš kurį laiką čia buvo įsikuręs durnynas.
Gyvenau gretimoj gyvenvietėj, tai šiam dvare teko pabuvot ne kartą, Paskutinį sykį su drauge buvom 2012, įsiprašėm žmogaus, kuris užkalinėjo langus tada, kad įleistų pašmirinėt, gaila neturėjom fotiko su savim, tai nebuvo dar taip baisiai nuniokota....
labai gaila sio nuostabaus kurinio,duok Dieve seimininka siems rumams prisikelti,juk ir vieta nuostabi ,Nevezis netoli ,parkas didelis,galetu koks milijardieris isikurti.
takai pramindžioti į tylą širdies paguoda ir viltie, D.G
e i n a d i e n o s, d i e n a i š d i e n o s...
Ačiū
kad neužmiršote manęs,
už skambutį, kurs buvo
laimės valanda mano širdy.
Eini, klysti ir mokais,
ir baisiai apmaudu,
kai daug pamačius
randi takus išmindžiotus į tylą!..
Eina dienos, diena iš dienos...
Ilgis Tavęs mano širdis.
Su Tavimi tik gyvenu.
Apie Tave svajoju. Galvoju
kaip gera Tave vadinti Mama –
kas jei ne Tu ašarą šluostys,
kas jei ne Tu ras kelią į širdį ?
Ačiū už viską ką man davei
ilgėsiuos ir lauksiu kasdien Tavęs.
Tu mano paguoda. Širdelė ugny.
Atvažiuok! Labai Tavęs laukiu!
Ir laiką jau ne valandomis skaičiuosiu susitikimo
e i n a d i e n o s, d i e n a i š d i e n o s...
dvasios kančia
Zabielų rūmų
didingos freskos
baltom tvorom paženklintam
senam apžėlusiam dvare.
Jų storos sienos
šimtmečius atlaikė
baroko lipdinių nusėtame
lietuviškojo kaimo peizaže.
Ten apačioj
Nevėžio slėny
prie kelio tebestovi
karčiama. O gal tik gryčia.
Aukštyn, į kalną –
Dievo Motina,
banyčia.
Lekia plentu
mašinos, skuba žmonės
ir nesidomi – už posūkio ant kalno
Zabielų arkos remia Dangų.
Ir baltos tvoros.
Jos rodo kelią
į baltą nežinią.
AČIŪ kad atspausdinot, tai šiuose rūmuose taip ilgai kentėjusios mano buv.pacientės Daivutės ir kitų atminimui. Lankydama Daivutę, mačiau kaip bandė nusižudyti po galvos traumos čia patalpintas Robertas S - iššoko ir susilaužė koją, mūsų mašinos apsilenkė - išsiprašėme kad leistų Daivą pav ežioti po Kėdainius, o R.S. vežė į polikliniką sugipsuoti, grįžus prieš 20 h pristatėmė Daivą į procedūrinį, o R.S jau buvo sugipsuotas ir uždarytas izoliatoriuj. Po metų jis iššoko iš kiątąpus kur aukščiau, ir žuvo. Prieš tai tėvų po pasivažinėjimo atvežtas grqžint į pensionatą šoko į apgliaumijusį prūdą dešinėj vartų, buvo išgriebtas.
Tai perskaičiau Vilniaus apygardos administraciniame teisme, mano prašymo teisėjų kolegija netenkino, bet padėkojo man už puikų pranešimą, gi izoliatoriuje čia (vis ieškau nuotraukose kur tas kambarelis pirmame aukšte) pastatė fizharmoniją ir pavertė "raudonuoju kampeliu", tik nežinau ar ilgam.. Darsyk AČIŪ
Tai valstybės saugomas paminklas?