Praėjus beveik pusmečiui nuo paskutinės Abchazijos kelionės, atėjo laikas pamatyti paskutines jos vietas - pavienes, nepatekusias į kitus straipsnius. Bendrai, Abchazija - kontrastų šalis, ją pervažiavus pamatai visus metų laikus - nuo vasariškai žaliuojančios gamtos iki kalnuose pustančio sniego. Šįkartą, turėdami kažką panašaus į transportą, suradome daugiau įdomių dalykų. Greičiausiai, čia bus paskutinis Abchazijai skirtas straipsnis - į ją artimiausiu metu neplanuoju sugrįžti.
Taip, išgirdote teisingai - šįkart Abchazijoje turėjome transportą, bent jau paskutinėje kelionės dalyje, kai vėl, po metų, gatvėje netyčia sutikome seną pažįstamą Atgūrą. Ar galite įsivaizduoti - lygiai po metų (diena į dieną), visai kitoje Abchazijos dalyje, mums vieną naktį pašalus kiaurame Suchumio branduolinių tyrimų institute, kitą - apleisto kino teatro "Gagra" rūsyje. Po tokio susitikimo, aišku, kelioms dienoms apsistojome pas jį, kur vėl, kaip prieš metus - vynas, abchaziškas maistas bei kelionės. Kelionių metu lankėme urvus, žymųjį ežerą Rica, kalnuose, bei kitas vietas, kur nedariau jokių nuotraukų.
Kelionė į Ricą buvo pirmoji vieta, pilna pūgos ir sniego, vietomis siekusio iki kelių. Bet mus vis šildė naminis abchaziškas vynas, kurio apdairūs šeimininkai prieš kelionę prikrovė į mūsų buchankę - sovietinį aukšto pravažumo automobilį УАЗ-452. Šis senas kledaras, nepaisant to, kad, ko gero, yra pusantro karto vyresnis už mane, užtikrintai riedėjo užpustytais sniego keliais, vis aukštyn ir aukštyn, link Ricos. Nepaisant savo išvaizdos, jis savo darbą atliko gerai - po valandos buvome prie Ricos, pakeliui trumpam sustoję su miškininkais išgerti abchaziškos degtinės.
Štai toks automobilis
Neapsieita be rusų nacionalizmo
Salono viduje
Aplinkui - štai tokie, nerealūs vaizdai
Tikrų tikriausia žiema
Kalnų ežeriukas
Ežeras Rica
Pranskė, su abchazišku vynu
O čia - vos už keliolikos kilometrų - kerinti Abchazijos gamta, bandant patekti į vieną iš urvų. Deja, kalnų upelis buvo toks sraunus, kad mums prie urvo net nepavyko prieiti.
Štai tokie vaizdai
Sraunus vanduo
Kontrastas
Tokia augmenija
Vietomis galima surasti krioklių
O vietomis - būtų smagu pasiplaukioti baidare
Bevaikščiodamas laikas nuo laiko randi paliktų automobilių
O vietomis - geležinkelio tunelių, neaišku, ar naudojamų
Viduje - galo nesimato
Siluetas
Išėjimas
Tokia ta Abchazija
Turistinė vieta - Ivero kalnas (Иверская гора), ant kurios viršūnės įrengta Anakopijos (Анакопи́йская) tvirtovė. Tvirtovė, įrengta su Bizantijos imperijos pagalba, VII a. pabaigoje, dabar laikoma geriausiai išsilaikiusiu Abchazijos gynybiniu įrengimu.
Štai tokia tvirtovė
Matosi bokštas
Bokštas iš arčiau
Apgriuvusi siena
Viršuje
Kuo ne ruduo?
O čia - jau vėl sniegas
Juodoji jūra ir Naujasis Afonas iš viršaus
Dar vienas kalnų upelis
O čia - dar keli neturistiniai Abchazijos urvai, kuriuos galima pasiekti be laipiojimo įrangos. Tiesa, juose dėl drėgmės labai sunku fotografuoti - ką bedarytum, objektyvas aprasoja per kokias kelias sekundes.
Štai tokie urvai
Su kolega
Vietomis pasitaiko didesnių vietų
Girdėjau, Pranskė čia planuoja naują kelionę, specialiai po urvus
Gal ir jums pavyks prie jo prisijungti?
Vietomis urvuose - požeminiai kriokliai
Pranskė pozuoja, kad matytųsi gabaritai
Uolienos
Paskutinis žvilgsnis į urvą
Štai tokia antroji Abchazijos kelionė. Manau, savaitė čia praėjo turiningai. Tiesa, kirtę sieną, dar kelias dienas praleidome Gruzijoje - Tbilisyje, Čiatūroje bei Kutaisyje, bet apie tai - sekančiuose straipsniuose. Laukite tęsinio.
