Lvovą pasiekėme paskutinėmis 2018-tų žiemos kelionės dienomis, pavargę nuo Ukrainos kelių, šalimo bei pastoviai šlapių kojų. Per savaitę suspėjome pervažiuoti visą Baltarusiją, pakeliui užsukant į labai gerai išsilaikiusią branduolinių galvučių saugyklą, aplankėme Kijevą, Dnipro, pusdienį tempėme užsnigtais laukais pripučiamą valtį iki karjerinių ekskavatorių. Po to dar pora dienų prabuvome Odesoje, kurioje susitikome su vietiniais draugais, su kuriais dar kartą pasivaikščiojome po Odesos katakombas bei pusę nakties per purvynus šturmavome vieną spec. objektą, kurio taip ir nepavyko paimti. Po to dar reikėjo įveikti keliolikos valandų distanciją nuo Odesos iki Lvovo, pakeliui užsukant į šachtą, prie kurios dar keitėme pramuštą padangą. Žodžiu, pasiekus Lvovą nebuvo noro daryti kažko ekstremalaus.

Apleista Lvovo bažnyčia

Taigi, ką aplankėme Lvove? Pirmiausiai - Lvovo centrą, kurį aplankyti visiems labai rekomenduoju - nuostabi baroko architektūra, labiau būdinga vakarų, nei rytų Europai. Čia atvažiuojant nuo Lenkijos sienos net nereikės vargti dėl Ukrainos kelių - nuo Lenkijos sienos iki Lvovo jie sutvarkyti. Pabandėme paimti Lvovo tankų remonto gamyklą, bet, nelaiku apvaikštą daręs sargas su šunimi privertė pasišalinti nepadarius nuotraukų. O dar aplankėme vieną žymiausių Lvovo apleistų vietų - apleistą bažnyčią, kurią sovietmečiu naudojo kaip gamyklos koncertų salę. Prie jos prisišliejusiame vienuolyne, paverstame administracija, taip pat buvo nemažai įdomių patalpų, bet ten bevaikščiodami per daug įsijautėme į procesą - keli neatsargūs pašvietimas į langą ir buvome išvesti ginkluotos apsaugos.

Bažnyčios pagrindinė salė atrodo taip

Su kolega

Gražiai sustatytos kėdžių eilės

Altoriaus vietoje - pakyla

Tarasas Ševčenka - vienas žymiausių Ukrainos rašytojų

Išardytas fortepijonas, ant pakylos

Gamykla bažnyčią naudojo kaip koncertų salę

Iš ten čia liko rūbai bei kiti artefaktai

Skulptūros

Šoninė nava

Paskutinis žvilgsnis į bažnyčią

Išėjimas

Prie bažnyčios prisišliejęs vienuolynas buvo naudojamas kaip administracija

Čia liko didelė biblioteka

Dar viena

Stendas

Tvarkingai sustatytos knygų eilės

Vienoje iš celių radome gamyklos produkcijos aprašą

Šablonai numerių spausdinimui

Slėptuvė

Sekanti vieta buvo pusėtinai išsilaikiusi slėptuvė - lyg ir nieko ypatingo, bet pas mūsų dabar tokių nebepamatysi. Įdomiausia slėptuvės dalis - plakatai, kuriais dosniai apklijuotos visos sienos, nemaža dalis kurių - ukrainiečių kalba.

Pradėsime nuo slėptuvės aprašo

Ant sienų - plakatai

Arba tokie

Žodžiu, panašu į mokomąją slėptuvę

Karo tematika

Bendrai, slėptuvė - tokia truputį paardyta

Vietomis dokumentų jau nebėra

Šis manekenas turi vardą (dabar tik neprisimenu)

Kas dar yra? Yra dyzelinis generatorius

Yra ventiliacinė

Geltona spalva - nieko per daug ypatingo

Yra nemažas CG sandėlys

Anot gūglo - elektroninės testavimo sistemos Электроника ЭТЭ-3

Požeminis upelis Poltva

Pabaigai turime didžiausią požeminę Lvovo upę, Poltvą, kurią aplankėme prieš paliekant Lvovą. Ši upė tokio dydžio ir formato, kad po ją vietiniai digeriai plaukioja su valtimis. Tik tiek kad ji labai nehigieniška - nors kanalizacijos į ją leisti negalima, gyventojai tą dažnai ignoruoja, dėl ko vanduo Poltvoje yra labai nekoks.

Upelis atrodo taip

Tada čia tik šiek tiek pasivaikščiojome, bet, čia dar būtinai reikės sugrįžti

Užbaigiant kelionę: per savaitę nuvažiavome 4 tūkst. kilometrų per tris šalis, kirtome keturias sienas, sėkmingai aplankėme 12 vietų, nepavyko - 2, vieną vietą teko praleisti dėl laiko trūkumo. Iš nuostolių - pramušta galinė padanga, eilinį kartą sulaužyta automobilio variklio apsauga, pabraižytas automobilio dugnas ir suplėšytos mylimiausios diginės kelnės.

Daugiau vietų iš Ukrainos kelionės