Kaip saugomos vietos. Arba ne


Neslėpsiu, šis tekstas gimė spontaniškai, po ilgų diskusijų feisbuke - kodėl negalima rodyti gerų objektų bet kam, tiksliau, kodėl jų iš viso geriau niekam nerodyti? Panašu kad medžiagos šia tema internete dar yra per mažai, nepaisant prieš kelis metus rašyto straipsnio apie Jėzaus Širdies bažnyčią. Galima spėti, kad nuo to laiko išaugo nauja digerių karta, kuri prieš darydama nesustoja ir nesusimąsto. Arba iš viso nemoka galvoti.

Ar galite patikėti, kad šis objektas kadaise buvo viena įdomiausių Vilniaus vietų? Apačioje galite pamatyti, kaip jis atrodė prieš jį surandant proletariatui. Ir taip, kiekvienas iš čia aplankiusių pavieniui nebuvo vandalas, o tvarkingas žmogus, kuris savaime tikrai nieko nevogtų ir nesugalvotų čia visko sudeginti. Tačiau, juos visus sudėjus į krūvą, gavosi nevaldoma jėga, chaosas, gebantis sunaikinti viską, prie ko prisiliečia.

Taip, čia tas pats kambarys

Kaip tai vyksta? Labai paprastai. Štai tu suradai vietą - ji puikiai išsilaikiusi ir labai įdomi, kokia pirmiausia mintis šauna į galvą? Teisingai - apie ją papasakoti draugams, o gal net juos ten nuvesti. Atrodytų, kas čia tokio, savo draugus pažįsti ir už juos gali laiduoti, bet, po pusmečio ją pakartotinai aplankęs, lieki be žado - viduje viskas išdarkyta, išvogta, išpaišyta. Tai jau nebe ta nuostabi kurią prieš pusmetį buvai suradęs.

Kaip tai galėjo atsitikti? Rodos, nieko blogo nedarei - pats nieko neišsinešei namo, neišdaužei nei vieno lango. Papasakojai tik savo draugams, bet to užteko, kad paleisti nematomą objekto sunaikinimo procesą. Nes jie po to nusivedė ten savo draugus, tie - saviškius, žinančių pradeda didėti eksponentine progresija ir ilgainiui apie objektą jau žino pusė miesto. Prisimenate finansų piramides, veikusias 90-tais? Čia - toks pats principas. Ir taip, visi, kuriuos ten nuveda, standartiškai žada laikyti liežuvį už dantų, tačiau tai būna pažadas iš serijos "būsim kartu visą gyvenimą", t.y. apriori neįvykdomas.

Reikia suprasti - dauguma žmonių neprijaučia UE. Dėl to ir į UE vietas jie žiūri lengvabūdiškai, be deramos pagarbos. Jie nejaučia sąžinės graužaties, jei dėl jų kaltės objekto nebelieka. Pagalvok tu man, kažkokia apleista vieta, vistiek kada nors būtų nugriauta. Na ok, prasitariau, kam nebūna, ko čia pariniesi dėl kažkokių smulkmenų - skamba girdėtai, ar ne? Anksčiau ar vėliau informacija pasiekia tuos, kuriems iš kamuolio daužyti langus - puikus laisvalaikio leidimo būdas.

Nužiūrėta internete

O dar įsivaizduokite, be tų penktos eilės draugų lieka pilnos užuominų nuotraukos. Arba dar blogiau - live video, dėl neaiškių priežasčių itin išpopuliarėję pastaruoju metu. Ar žinote, kad pagal mėgėjų darbus internete labai paprasta surasti vos ne bet kokį objektą? Kas domisi mane puikiai supras - kartais dokumente prašmėžuojanti data leidžia smarkiai sumažinti paieškos imtį. Užtenka net tokios smulkmenos, kaip sienų spalva - gyvenant tame pačiame mieste ją galima nesunkiai pastebėti nuo gatvės. Apie kitokias metodikas nekalbėsiu, bet believe me - jos labai efektyvios, labai palengvina radimą.

Užuominų čia - per akis, patyręs digeris pastatą suras per pusvalandį

Užuominos

Kartu su tokiais vienadieniais landžiotojais nepakenktų prisiminti ir komercines laidas, kurių autorių interesas objektui pasibaigia vos aplankius objektą. Suprask, jie antrą kartą ten bet kokiu atveju neis - jie savo peržiūras ir honorarą jau gavo. Po jų vizitų vietoms būna konkrečiai šakės - dažnai jie net nepasivargina prieš skelbiant peržiūrėti savo paties straipsnius ar video dėl užuominų. Ir aš čia jų nedemonizuoju, jie vėlgi, yra pasekmė - pliurpiančių, kaulijančių bei skelbiančių live video piliečių.

Žinia, klaidų darome visi - žmonių išradingumui neturint ribų apgalvoti visas galimas užuominas kartais būna labai sudėtinga. Tačiau, iš klaidų reikia mokytis, vengiant, ko gero, pačios blogiausios praktikos, kad ale, "visi ir taip žino", slėpti nėra prasmės. Taip, būna žinomos vietos, tačiau, 99 proc. visuomenės nesidomint UE, net pati populiariausia subkultūroje vieta, objektyviai žiūrint, bus žinoma tik nedidelei žmonių grupei. Reikia suprasti, kad net ir labiausiai nušnerkštą vietą visada galima nušnerkšti dar labiau. Čia jokių ribų nėra.

Kokia viso teksto išvada? Ogi tokia: geros vietos žinojimas tave smarkiai įpareigoja. Turi pagalvoti kada ją skelbti, turi pagalvoti kaip, galų gale - ar verta ją iš viso skelbti. Žinia, pripažinimas visiems yra labai svarbu, tačiau, besielgiant lengvabūdiškai nereikia stebėtis, kad vietų vis mažėja ir mažėja. Dėl to visi besidomintys ilgiau UE, anksčiau ar vėliau prieina prie tos pačios išvados - informacija neturi palikti siauro patikimų žmonių rato.

Facebook:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *