Šiandien nusprendžiau pagaliau prisėsti ir aprašyti didelę UE kelionę į Bulgariją, į kurią važiavome prieš pora mėnesių, vos spėjus atšilti orams. Kelionė, nepaisant nuolatinio skubėjimo ir laiko trūkumo, gavosi labai įdomi. Tokių apleistų vietų nebuvau matęs niekada - nuostabaus grožio, subtilios romėniškos architektūros pirtys, pramoninėje zonoje palikti sovietų tankai ir be jokių abejonių - Buzludzhos monumentas, pati įspūdingiausia vieta.

O viskas prasidėjo taip - suradus pigius bilietus savaitei į Skopje, nusprendėme sau pasidaryti digg kelionę - išsinuomavus mašiną pasivažinėti po apleistas ir kitas įdomias vietas Balkanuose. Bulgariją pasirinkome ne iš karto - iš pradžių dėmesį patraukė Albanija, su požeminiais oro uostais, povandeninių laivų bazėmis ir kitais įspūdingais kariniais objektais, tačiau, pradėjus rinkti objektus kelionei, iškilo problema - dėl informacijos trūkumo nebuvo galima net iš tolo nuspėti kiek tos vietos realiai naudojamos ir kokia bus tų vietų apsauga. Internete medžiagos praktiškai nebuvo - nei atsiliepimų, nei nuotraukų, nei vietinių žmonių. Žodžiu, UE prasme, neišžvalgyta šalis, į kurią kada nors būtinai sugrįšiu.

O su Bulgarija buvo daug lengviau. Čia keletą vietų jau žinojau, visa kita teko sėsti prie žemėlapio ir ieškoti. Prie to daug padėjo kolega Plamen Stefanov iš projekto Abandoned in Bulgaria, skyręs mums keletą vakarų. Taip gimė preliminarus maršrutas, susidedantis iš keliolikos potencialių objektų - stogų, industrijos, šachtų bei kitokių įdomių vietų.

Kelionės maršrutas - virš 2500km.

Užbėgant už akių, iš sužymėtų objektų suspėjome apvažiuoti vos kokį ketvirtadalį - planuodamas maršrutą negalvojau, kad taip užstrigsime kalnuose, ant serpantinų. Visa kelionės pabaiga buvo vietų praleidimas viena po kitos - kaip rodė nuotraukos, labai gerų vietų, į kurias kažkada teks vėl važiuoti. Bet tam bus laiko nebent ateinantį sezoną.

Kelionė

Ir štai, Ryanair lėktuvas nutūpė Skopje. Iš oro uosto pasiėmę savo išsinuomotą digg automobilį - Fiat Punto 55 Kw (patį pigiausią variantą, kuriam net nereikėjo jokio užstato palikti) - pajudėjome link sienos. Automobilis, nepaisant savo egzotiškos išvaizdos, mažos bagažinės ir variklio, vos užvelkančio perkrautą mašiną į kalną, su savo užduotimi susitvarkė visai neblogai - net sukant kilometrus kalnų serpantinais kuro sąnaudos neviršijo 6L/100km, kas neblogai atsiliepė kelionės kainai. Bulgarija mus pasitiko gražiais lygumų peizažais, rytietiškos architektūros miesteliais ir serpantinais kalnuose.

Bulgarijos peizažas

Standartinis miestelis

O taip atrodo Bulgarijos kalnai

Čia - mūsų pirmoji nakvynė - viename iš daugybės apleistų pastatų

Apleista pastotė, greta

Sofija

Keliaudami po Bulgariją į Sofiją užsukome du kartus - keliaudami pirmyn, kitą dieną po Bulgarijos - Makedonijos sienos kirtimo ir grįždami atgal, apsukus aplink Bulgariją didžiulį ratą. Bulgarijos sostinė paliko galimybių miesto įspūdį - daugybė industrijos, nesunkiai sukalbami sargai, daugybė aukštų vietų. Deja, norint ją apžiūrėti išsamiai, reikėtų čia praleisti bent savaitę, o mes čia turėjome vos keliolika valandų, per kurias dar turėjome nusipirkti dujų primusui. Per tas keliolika valandų pabandėme apžiūrėti viską, ką buvom užsižymėję - gamyklas, stogą, su neblogu vaizdu, prie geležinkelio paliktus apleistus traukinius, taip pat, nuostabias romėniškas pirtis. Bendrai, diena išėjo įtempta ir turininga.

Čia - apleistų rūmų fasadas

Kolonos

Koridorius, pastato viduje

Čia - dekoruoti laiptai, vedantys į patapą su kupolu

Kupolas

Literatūra

Pavaikščiojus palėpėje suradome, kaip užsilipti į bokštelį - aukštai iškilusį virš pastato, su neblogu vaizdu. Galiausiai, teko pasirinkti sudėtingą būdą, lipant per palėpės balkius ir per čerpes, klibančias po kojomis - nejauki ir truputį ekstremali vieta.

Lipimas į bokštelį

Kolega Marko, viršuje

Bokštelyje

Sugriuvęs stogas

Žaliuojanti Sofija

Paliekant rūmus

O čia - apleistų namų kompleksas, su geru vaizdu į miestą

Nuo jų atsiveria puikus vaizdas į Sofijos geležinkelį

Gretimas pastatas - taip pat apleistas

Kolega

Daugiabučiai ir kalnai, tolumoje

Užsilipę ant stogo pamatėme daugybę apleistų traukinių ir nusprendėme juos aplankyti. Nelaukdami kol pasibaigs darbo pabaiga apėjome iš šono dirbančius su kombinezonais darbininkus ir perlipome per tvorą.

Kraštinis traukinys atrodo taip

Įšokus į vidų

Prasideda kupė

Sėdynės

Tualetas

Perėjimas į sekantį miegamąjį vagoną

Iš pradžių tarp traukinių landžiojome atsargiai, slapstydamiesi nuo aplinkui vaikštinėjančio personalo. Po to kai darbininkai mane bent kelis kartus pastebėjo, nusprendėme eiti įžūliai ir nesislapstydami, kad kuo greičiau viską apžiūrėti.

Landžiojant tarp traukinių

Vaizdas iš galo

Viduje - išdaužyti koridoriai

Vietomis - jau atsirado graffiti

Vietomis - viskas švaru

Išėjimas iš vagono

Praėjus pusvalandžiui po pirmo kontakto su darbininkais pasirodė apsauginis ir mus išprašė lauk. Nei rusiškai, nei angliškai jis nekalbėjo, dokumentų - netikrino, tik išlydėjo mus prie vartų ir rankomis parodė kryptį link miesto centro.

Pirtys, tankai ir Buzludzhos monumentas

Palikus Sofiją ir aplankius pora nerealaus grožio pirčių važiavome į šiaurę, link apleistų tankų kapinyno. Prisižiūrėję bulgariško pofigizmo į teritoriją įvažiavome įžūliai, nekreipdami dėmesio į prie įvažiavimo budintį apsauginį. Aplinkui zuję darbininkai į mus nekreipė jokio dėmesio, o apsauginis pasirodė tik tuomet, kai kolegos, iki soties pasivaikščioję tarp tankų, sulipo į vieną iš haubicų ir pradėjo sukinėti bokštą kairėn - dešinėn. Išklausę laužyta kalba, kad laipioti ant tankų nevalia, ramiai išvažiavome iš teritorijos, vėl be didesnių problemų.

Bulgarijos urvai, kasyklos

Bulgarijos reljefas - labai kontrastingas. Dalis jos regionų - lygumos, labai panašios į Lietuvą, dalis - kanjonai ir kalnai. Didžiausias kalnų masyvas eina per Bulgarijos centrą, dėl ko, norint pervažiuoti šalį iš šiaurės į pietus reikia pora valandų sukti serpantinus siaurais kalnų keliais. Judėjome kalnų keliais ir mes, artėdami prie sužymėtų urvų ir šachtų.

Čia - nusileidimas į urvą

Laipteliai leidžiasi žemyn

Šis urvas - tokia pusiau turistinė vieta

Tik ji nuo to nepasidaro mažiau įspūdinga

Viduje - didžiulės erdvės

Pabandžiau su turimais prožektoriais ją nufotografuoti

Ar gavosi - spręsti jums

Kolega

Prisėdus pailsėti

Grįžtant atgal

Paskutinis žvilgsnis į urvą

Kalkių deginimo krosnis, šalia

Kaminas įdomiai susprogo iš vidaus

O čia - ola, kurioje seniau dėl tinkamos temperatūros ir drėgmės buvo saugomas Bulgarijos kariuomenės arsenalas. Dėl tų pačių sąlygų dabar čia yra įsikūrusi viena didžiausių Bulgarijos šikšnosparnių kolonijų, kiekvieną atvykėlį pasitinkanti plasnodama sparnais.

Įėjimas - nuo kanjono pusės

Kolega, ant išsikišusio akmens

Labai nerealiai atrodo

Vaikščiojome takeliu palei skardį

Juo galima nusileisti prie upės

Kolega, apačioje

Dar vienas žvilgsnis į skardį

Galiausiai, priėjome pagrindinį įėjimą į saugyklą

Iš arčiau jis atrodo taip

Užlipus į viršų pasitinka buvęs apsaugos postas

O čia - saugyklos viduje

Pradėjau fotografuoti ir žaisti su šviesa

Dalis patalpų - didelės, kelių metrų aukščio

Dar viena

Didžiulis krovininis liftas - galite įsivaizduoti gabaritus

Paprasta amunicijos patalpa

Dalis praėjimų - žmogaus ūgio

Dalyje reikia eiti susilenkus

Arba taip

Paskutinis žvilgsnis į kanjoną, išėjus

Čia - visiems žinomas monumentas Buzludzha, esantis pačiame Bulgarijos centre. Jį esu išsamiai aprašęs atskirame straipsnyje čia, todėl plačiau nesiplėsiu. Paminėsiu tik tiek, kad prie jo privažiavome naktį, nelabai saugiu kalnų keliu, apvažinėjant akmenis, nubirusius ant kelio. Mes su kolega Marko užnakvojome prie laužo, kolegos - automobilyje.

Privažiavus prie Buzludzha

Bendra nuotrauka, prie įėjimo

O čia - mūsų automobilis prie tokio kalnakasių miestelio

Kadangi privažiavome nuo viršaus, prie jo gavome leistis šlaitu

Buvęs kalnakasių namelis atsiveria pilname gražume

Įdomiai atrodo iškirsta uoliena

Čia - krovininis liftas į šachtą

Nuo jo prasidėjo tuneliai

Deja, toliau praėjimas buvo užverstas

Uoliena

Nuvažiavus į buvusį socializmo rojų negalėjome praleisti pompastiškų monumentų, kurių čia buvo daug. Vienas iš jų - sovietinio kareivio monumentas Varnoje, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į apylinkes. Dabar jis pavertas geriančių paauglių susibūrimo vieta.

Monumentas Varnoje

Gerianti publika gali mėgautis štai tokiais vaizdais

Į jūrą

Į miestą

O čia - monumentas Stara Zagora - ant kalvos, su nuostabiu vaizdu

Šunys sako "fcuk the system"

Plytelės

Vaizdas nuo viršaus

Čia - lėktuvas, buvusiame oro uoste

O čia - vietoje sugalvotas nakvynės būdas, iš paprasto tento pasidarant palapinę

Į Makedoniją grįžome per Sofiją, kur, pasivaikščiojus po miestą, užnakvojome tuose pačiuose apleistuose daugiaaukščiuose netoli nuo stoties. Nakvynė su geru vaizdu šiek tiek priminė nakvynę Rygoje, statomuose dangoraižiuose Z-Towers.

Naktinis vaizdas į Sofiją

Matosi troleibusų parkas

Naktinės gatvės

Grįžimas į Skopje ir Vilnių praėjo be didelių nuotykių - užkasėme lobį, du kart pabendravome su Makedonijos oro uosto apsauga. Pareigūnai vis nenorėjo tikėti, kad purvini bernai su kamufliažais ir didelėmis kuprinėmis buvo ne pabėgėliai, o keliautojai.

Pabaiga ir pastabos

Suvedus galus ir susumavus visas išlaidas gavosi visai neblogas rezultatas - po €180 kiekvienam (su bilietais, automobilio nuoma, maistu ir degalais). Čia būtų galima sutaupyti kur kas daug daugiau, jei ekipažas būtų susirinkęs kaip planuota - visi penki žmonės, vietoje trijų.

Pabaigiant, kelios pastabos visiems, norintiems kelionę pakartoti. Pirmiausiai, grynieji Bulgarijoje valdo visur - tik didelėje parduotuvėje gali susimokėti kortele. Maistas čia nebrangus, vynas - taipogi, ypač rekomenduoju paragauti vietinio raudono sauso vyno. Kainos kavinėse, net Sofijos centre, tikrai nesikandžioja - pavalgyti galima už 6-7 eurus. Pataupius, galima buvo susiskuti daug pigiau, bet aš niekada nebuvau didelis mėgėjas taupyti.

Antra - nepaisant stereotipų, rusiškai čia beveik niekas nešneka. Gal mes kelionėje sutikome ne tuos žmones ar buvome ne tuose regionuose, bet man neteko matyti nei vieno rusiškai kalbančio žmogaus. Taip, kalbos yra šiek tiek panašios, bet ne tiek, kad jus kas nors suprastų. Išimtimi galėtų būti nebent turistiniai miesteliai.

Trečia - vairavimo kultūra keliose yra, ghmz, savotiška. Važiuojant kalnų serpantinais, rodos, maksimaliu saugiu greičiu, visada ant posūkio aplenks koks išprotėjęs dalbajobas. Po poros dienų važinėjimo ir pats pasidarai kaip vietinis - neberodai posūkių ir pradedi visur įžūliai brautis. O duobės atokiuose kaimo keliuose kelia iššūkį stereotipams apie Kauną .