Tbilisis


2020-ti metai ir pirmas straipsnis. Sunku patikėti kad vis arčiau ir arčiau 10-ties metų Pamiršta.lt jubiliejus, per kurį reikės jausmingai rašyti standartinius bla bla bla apie tai kiek dalykų išmokta, vietų aplankyta, kilometrų - nukeliauta ir kiek pinigų išleista alui bei dužusiai fototechnikai. Neapsieisime ir be "svarbiausia tikėti savim" ir "kelionėse atrandi save" (ar kas ten daugiau kalbama per jubiliejus, patyrę, pasidalinkite komentaruose), nors čia nesu tikras, kad mano pragmatiški skaitytojai tą suvalgytų. Bet neskubinkime įvykių.

Naujus metus atidarysime su įspūdžiais iš Tbilisio - miesto, kuris man patiko iš pirmo žvilgsnio. Dažnai pats nesuprantu, kuo mane vieni miestai traukia o kiti - atstumia. Štai negaliu pakęsti Varšuvos, Paryžiaus, Maskvos, (kaip tikras vilnietis čia turėčiau dar pridėti Kauną), o va Kijeve, Tbilisyje bei Vienoje visada jaučiausi kaip namie. Iracionalus jausmas, juolab kad Tbilisyje yra problemų su komfortu - ypač kamščiai, kurie ten kosminiai nepriklausomai nuo savaitės dienos ar paros meto. Šįkart Gruzijoje turėjome mašiną ir tą įvertinome сполна, kone pusę viso laiko praleidę keliuose, greta tokių pačių nelaimėlių. Komandiruokime į Tbilisį Šimašių, tegul jiems nuima žalias rodykles ir pristato dviračių takų.

Tbilisyje šįkart praleidome ne pora vakarų (kaip pirmos kelionės metu), o kelias dienas, todėl ir nuotraukų bus daugiau, jas netgi teks padalinti į du straipsnius. Šiame straipsnyje kalbėsime apie objektus pačiame Tbilisio centre, industrinius gi rajonus apžvelgsime sekančiame (jis jau beveik paruoštas). Prie kelionės organizavimo nemažai prisidėjo Aleksas iš projekto Geostalk, ne tik pakonsultavęs objektų klausimais, bet ir išmokęs ruošti tikrą kaukazietišką šašlyką - Marko, tikiuosi dar nepamiršai recepto! Kad kitą kartą prie laužo (turim tokią tradiciją - kurti laužus Burbiškių karinėje bazėje ar ant Raganų kalno) būtų ne prasčiau ir nereikėtų raudonuoti prieš svečius.

Pirmoji mūsų vieta bus iš Tbilisio centro, kuris yra išlaižytas tik iš pirmo žvilgsnio. Vienas ryškiausių to pavyzdžių - centrinį parką puošianti nebaigta statyti koncertų salė, į kurios fasadą žiūrint ir nepasakysi, kad ji apleista. Prie pastato budėjęs sargas nesutrukdė nesunkiai patekti į vidų ir savo akimis pamatyti iš metalinių balkių suręstą kosminę architektūrą.

Atrodo koncertų salė taip

Vienas iš įėjimų

Viduje - kosminė architektūra

Viskas sudaryta iš metalinių konstrukcijų

Dažnai jos yra susuktos į neįprastas formas

Arba taip

Su kolega

Vienas iš įėjimų

Sekanti vieta - apleisti traukiniai, kurių kažkodėl Kaukaze pilna visur. Abchazijoje netgi teko nakvoti tokiame traukinyje, bagažo vagone, pro šalį dundant traukiniams (o man ritmingai kalenant dantims, nes buvau pasiėmęs ploną miegmaišį).

Traukinių čia daug

Atrodo viskas taip

Dalis su langais (kairėje), dalis - išdaužyti (dešinėje)

Kai kuriuos jau spėjo apipiešti grafitiorai

Manevrinis šiilumvežis ir Marko

Daugiau traukinių

Traukiniai išsilaikė taip pat skirtingai

Kai kur viskas tvarkinga, kaip nauja

Čia - jau ne taip gražu

Kolega mašinisto kabinoje

Valdymo pultas

Belandžiodami tarp traukinių užsukome į pusiau apleistą cechą

Detalės, greta

Vienas žymiausių apleistų Tbilisio pastatų yra ši lyninio keltuvo stotis

Keltuvas kėlė nuo šios platformos iki bokšto, viršuje

Prie stoties - bokštas, šiek tiek panašus į mūsų Mokslininkų namų

Į jį pavyko gana nesunkiai patekti

Iš čia atsiveria nuostabūs Tbilisio vaizdai

Makdakas ir aikštė

Keltuvo stotis, kurioje buvome, matosi kairėje

Tbilisio centras

Sraigtiniai laiptai iš bokštelio žemyn

Dar vienas įdomus objektas, kurį pavyko užrūfinti - apleista vertikali termobarokamera

Tai - siauras ir labai aukštas bokštas, skirtas atmosferinių reiškinių tyrimui

Platforma viršuje atrodo taip

Iš apačios nepasakysi, bet čia koks 40-50 metrų aukštis

Anksčiau dar visas pastatas buvo apleistas, dabar jau vyksta renovacija

Mes buvome pastebėti ir išvesti lauk vos nusileidus nuo viršaus

Dar buvome prie garsiųjų daugiabučių, sujungtų tarpusavyje tiltais

Aš fotkinau nedaug, jei jam įdomu - gerų nuotraukų yra Alekso albume

Su savo džipu pavažinėjome po nebaigtą statyti Tbilisio šiurinį aplinkelį

Ir vėl įlindome į užkonservuotą trečios Tbilisio metro linijos tunelių sistemą

Patekti čia dabar kiek sunkiau, nei anksčiau, bet, įmanoma

Statybinė technika

Iš šono

Kolegos

Viena įdomiausių Tbilisio požeminių vietų - didžiulė uoloje iškalta civilinės gynybos vadavietė. Begalė kambarių, nors ir išvogtų, bet pribloškiančių savo maštabais - tokio dydžio bunkerių, ko gero, nesu matęs niekada. Aš jau net nekalbu apie tai, kad nuo avarinio išėjimo į jį reikėjo leistis kokia 50 metrų žemyn.

Pradėsime nuo nusileidimo į bunkerį

Už posūkio - dar tiek pat nusileidimo

Ir dar tiek pat - atkreipkite dėmesį į apnašas nuo tekančio vandens

Pats bunkeris gi atrodo taip

Tokių tunelių čia tiesiog begalė

Kartais jie daro posūkius

Šonuose - mažesni koridoriai bei kambariai

Kartais jie būna tušti

Bet dažniausiai - būna kokie baldų likučiai

Ši dalis buvo naudojama kaip sandėlys

Gerai pasivaikščiojus radome štabą

Stebėtina, kad čia dar išliko valdymo pultas

Dar vienas

Elektroninė švieslentė - labai retas radinys

Lentelė mena, kad čia būta štabo

Prieš pasišalinant dar reikia pasivaikščioti po techninę sekciją

Išliko ventiliacinė

Praėjimas link dyzelinių generatorių patalpos

Iš dyzelio dabar liko tik tiek

Elektros įranga

Pabaigai - didžiulis apleistas rezervuaras, viename iš Tbilisio miegamųjų rajonų

Ateiviai pagrobė Pranskę. Laukiame sugrįžtant

Šiam kartui tiek, apie Tbilisio industriją pakalbėsime sekančiame straipsnyje. Ten bus dar įdomiau, taigi, stay tuned!

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *