Mažai kas žino, kad prieš beveik 200 metų įkurtas Kučkuriškių popieriaus fabrikas, buvo pirmasis popieriaus fabrikas Lietuvoje. Jį, kaip popieriaus manufaktūrą, 1823 m. įkūrė Lenkijos dvarininkas, tekstilės, popieriaus, terpentino ir alkoholio pramonės magnatas Wojciechas Puslowskis (1762–1833), viename iš savo dvarų, ant Vilnios upės kranto. Statybai ir administravimui vadovavo vokiečių meistras Wilhelmas Langenbachas, o manufaktūrą sudarė iš lauko akmenų sumūrytas vienaukštis gamybos korpusas su aukštu kaminu ir 10-ties pagalbinių pastatų. Iš užtvenktos Vilnios upės dviem kanalais į gamybos korpusą buvo atvestas vanduo. Tuo metu popierius buvo gaminamas iš skudurų, vėliau buvo pradėta naudoti šiaudų celiuliozė bei mechaninė medienos masė.
Nuo 1834 m. Kučkuriškių fabrikui teko konkuruoti su kunigaikščio L. Wittgensteino dvare, prie Riešės upelio, įkurtu Naujųjų Verkių popieriaus fabriku. Konkurencija skatino naujinti gamybos linijas - 1844 m. Kučkuriškių manufaktūra įsigijo anglišką ruloninę popieriaus gamybos mašiną, atsisakė rankinės popieriaus gamybos ir tapo pirmuoju Lietuvoje popieriaus fabriku, ilgainiui išaugusi į didelį kompleksą, aprūpindavusį popieriumi ne tik Vilnių, bet ir kitas carinės Rusijos gubernijas. Tai buvo popieriaus pramonės Lietuvoje pradžia.
Kučkuriškių popieriaus fabrikas, 1905 m.
Gamyklos galios viršūnė buvo pasiekta 1915 metais. Tada Kučkuriškių fabrike dirbo 185 darbininkai, per metus pagamindavę 30000 t. celiuliozės ir 10000 t. popieriaus. Vėliau, po Pirmojo pasaulinio karo, prasidėjo nuosmukis. Pirmiausiai, nuo karo nukentėjęs fabrikas buvo daug metų atstatinėjamas ir veikti pradėjo tik 1925 metais. Antra, lenkams užėmus Vilnių, visi popieriaus fabrikai prarado rinkas Lietuvoje ir Sovietų sąjungoje, dėl ko, buvo priversti drastiškai mažinti apimtis. Dėl šių priežasčių, užsidarė pagrindinis fabriko konkurentas - Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas. Likęs Kučkuriškių popieriaus fabrikas per metus sugebėdavo pagaminti ir parduoti tik 2000 t. popieriaus.
1940 m. sovietai likvidavo Kučkuriškių dvarą, bet popieriaus fabriką paliko. Po didelės 1957 m. modernizacijos, Kučkuriškių popieriaus fabrikas pradėjo naują savo veiklos etapą ir tapo pirmąja specializuota kartoninės taros gamybos įmone. 1970 m. Kučkuriškių fabrikas, pavadintas Naujosios Vilnios kartonažo fabriku, pradėjo gaminti įvairius gofruotojo kartono gaminius. Po didelių finansinių problemų, 2001 metais, gamykla užsidarė. Didelė jos dalis dabar - apleista, kitose pastatuose įsikūrė įmonės, autoservisai ir panašios įstaigos.
Kelionę pradėsime nuo Kojelavičiaus gatvės užtvankos, šiuo metu esančios kritinės būklės.
Užtvanka
Vaikščioti - pavojinga
Užtvanka iš kitos pusės
Iš visur besiveržiantis vanduo
Užtvankos tiltelis
Buvę dvaro pastatai, kurie buvo performuoti į popieriaus fabriko gamybinius pastatus, yra įtraukti į kultūros vertybių sąrašą, tačiau, yra menkai prižiūrimi. Architektūriniu požiūriu vertingiausia yra fabriko kontora. Tai - vėlyvojo klasicizmo pastatas su portiku ir kolonomis, kuris jau ilgiau nei dešimtmetį pamažu griūva. Sprendžiant iš teritorijos žemėlapio, pakabintos ant sarginės, joje vėliau buvo įrengtas klubas.
Varteliai
Fabriko kontora
Iš kitos pusės
Pastato sienose - įmūryti seni akmenys
Sarginės pastatukas
Teritorijos planas
Nuo čia matosi pagrindinis pastatas, su girnų akmeniu, priešais jį
O tokį mažiuką radome viduje
Gamyklos pastatymo data, išraižyta ant pagrindinio pastato sienos
Sienoje įmūryti seni akmenys
Traukiame link katilinės ir dalinai naudojamų patalpų
Vagonėlis, priešais ją
Daugybė cisternų, šalia įėjimo
Įėjimas
Katilinėje - viskas išgriauta
Laipteliai į viršų
Išmontuota skydinė
Tuščios patalpos
Galima užlipti aukščiau
Viršuje - taip pat tuščia
Koridorius link balkono
Išėjimas iš katilinės
Prieiname prie bokšto. Čia apsaugos nėra, bet palei bokšto laiptelius iki pat viršaus yra papildomai primontuotas geležinis trosas, greičiausiai tam, kad darbininkai galėtų saugiai prie jo "prisirišti" apsaugas. Kadangi laipteliai apledėję, o storų pirštinių nebuvau pasiėmęs, šįkartą nutariau nelipti. Tačiau, užsilipau vėliau.
Katilinės kaminas
Apeikime gamyklą iš kitos pusės
Angaras
Per čia iškeliaudavo produkcija
Dar vienas stogelis
Gamybinio kurposo viduje - tuščia
Arba taip
Pirmo aukšto langai - apsaugoti grotomis
Štatyvo atspindys
Šešėliai
Laiptais galima užlipti aukščiau
Viršuje - daugiau gamybinių patalpų
Dar viena
O čia - žaliavų sandėlis
Visur - voliojasi visokios nuolaužos, detalės...
Daugiau
2008 metų kalendorius
Iš čia galima išeiti į administracines patalpas
Į šonus - kabinetai
Daugiausiai - tušti
Linijos
Laiptinė
Nusileidus žemyn - dar daugiau administracinių patalpų
Čia - valgykla
Kasos langelis
Iš kitos pusės šis kambarys atrodo taip
Tualetas
Šiam kartui tiek.
Idomu. Na ir netingit landzioti.
mano senelis dirbo sovietmeciu kartonazkoj. idomu buvo paziuret
Lab. savotišk. menišk. fotos, bet šiaip Tamsta, sveikai beprot.... 🙂
Geras, kaip tik cia siendien buvau ekskursijoje 🙂
Buvau tame pastate su draugaias ten beto yra laiptai i pozemi . ten labai kraupu < buvom nueje ir vis toliau ko einam vis atrodo lig mus is vidaus spaustu kazkas , ir buvo atveju mes ejom ir buvom ten telefonai pas visus isjunge . ir nezinia is kur nukritolempa , drauge pradejo lig smaugti kazkas ji apsiverkus isejo is ten sake kad ja traukia ten , ir buvo atvejis kai stovejom ir lenta pati i seina nuskrido atsitrenke galit tiket gali netiket bet ten pozemi tikrai visksta kazkas rymto nezinau kas bet atrodo kad yra tiesa nuslepta ..
Puikus blogas, autoriui sveikinimai