Skaitytojai jau turėjo pastebėti, kad kuo toliau, tuo labiau pradedu orientuotis į vakarų Europą, dėl to, kad Vilniuje jau nebeliko kur vaikščioti. Didžiuliai sovietiniai monstrai - Skaiteks, Kuro aparatūra, kur dar prieš pora metų buvo malonu pasivaikščioti šiltais vasaros vakarais - jau nugriauti, nemažą dalį galima prisiminti peržiūrėjus senus mano straipsnius. Neliko Velgos, Grąžtų, Vilijos, Žalgirio stadiono, misionieriuose bei venerologiniame taip pat vyksta intensyvūs darbai. Tikėtina, kad po poros metų visas Vilnius bus galutinai sutvarkytas bei išlaižytas.
Iš vienos pusės tai negali nedžiuginti - visada smagiau gyventi sutvarkytoje, civilizuotoje šalyje, iš kitos - nelieka jokios tyrinėjimo laisvės. Kiekvienas aktyvus digeris pastebės, kad kuo toliau, tuo UE užsiimti darosi vis sunkiau ir sunkiau - daugėja kamerų, daviklių, perimetro apsaugos sistemų, kurias dabar kiša vos ne visur. Be visa ko, per pastaruosius metus labai padidėjo ir gyventojų aktyvumas, kas nepalengvina patekimą į objektus. Net ir pačiose paprasčiausiose vietose nuolat tenka bendrauti su policija bei apsauga.
Kol kas nuo kūrybinės krizės mane gelbsti vakarų Europa - kryptis, kurią atradome palyginus neseniai. Pradėti galima nuo Lenkijos, kuri, nepaisant nusistovėjusių stereotipų, dar nėra tokia sutvarkyta ir išlaižyta. Šią vietą - didžiulę apleistą variklių gamyklą Lenkijos centrinėje dalyje - aplankėme tos pačios Kūčių kelionės metu. Beje, žodį "didžiulė" paminėjau ne dėl dėmesio atkreipimo, ji yra realiai didžiulė - stovėdamas cecho pradžioje jo pabaigos nesimato. O kur dar požeminių tunelių tinklas bei administracinis pastatas, su archyvu, valgykla, biblioteka bei visą aukštą okupavusiu konstravimo biuru.
Pradėsiu nuo cecho, kuriame testavo variklius - vienos iš mano mėgstamiausių vietų. Čia buvo įrengta keliolika hermetiškų kamerų, viena nuo kitos izoliuotų dvejomis, pora kartų už žmogų aukštesnėmis šarvuotomis durimis. Kiekvieną iš šių kamerų iš specialios, storu stiklu atskirtos patalpos, stebėdavo prie valdymo pultų sėdintys operatoriai, tikrindami čia pat gamintų variklių charakteristikas. Niekada dar nebuvau matęs nieko panašaus.
Atrodo tai taip
Tokių kamerų čia - keliolika
Už dvejų hermetinių durų - variklis
Taip jis atrodo nuo operatoriaus kambario
Iš šono
Patys varikliai - skirtingos būklės
Čia - kitokia konstrukcija
O čia jau viskas išardyta
Dar toks variantas
Testavimo kamerą nuo operatorinės skiria storas stiklas
O taip operatorinė atrodo iš vidaus
Vienas iš valdymo pultų
Kartais būna ir taip
Už variklių testavimo cecho prasideda cechai, kurių dalis jau spėta išardyti. Čia turėjome būti itin atsargūs - apsauga kas valandą daro apvaikštą su šunimi. Tokių tarpusavyje sujungtų cechų čia - keliolika, vieni išsilaikę geriau, kiti - prasčiau.
Štai tokie cechai
Visur - kažkokios įrangos likučiai
Arba taip
Labai gali būti, kad čia greitu metu nieko nebeliks
Panašu, kad viskas čia ardoma ir ruošiama išvežimui
Kažkokia naftos perdirbimo aparatūra
Dar viena
Labai gražios senovinės svarstyklės
Vieną akimirką pastebėjome, kad ceche vaikšto kažkokie žmonės su kombinezonais - galbūt darbuotojai, galbūt - metalistai. Nenorėdami savo kailiu išsiaiškinti ir susigadinti sau dieną, nuo jų pasislėpėme tunelių sistemoje, išsiraizgiusioje po visa gamykla.
Požemiai - tokie
Kai kur reikia eiti susilenkus
Patalpose - dyzeliniai generatoriai
Kuro cisternos
Filtravimo įranga
Sandėliai
Visokie archyvai
Išlipus iš požemių vėl patraukėme per cechus. Greitai pastebėjau, kad dėl temperatūros ir drėgmės prakeiktas naujas objektyvas sugebėjo užrasoti iš vidaus (!!!) - teko jį šildyti rankomis. Dėl to, keliose gana įdomiose patalpose nuotraukos gavosi kaip per rūką.
Objektyvas atgijo tik trečiame ar ketvirtame ceche
Panašu į buvusį sandėlį
Arba taip
Sekantis cechas
Daugiau metalo
Variklio liekanos
Patraukė akį skydinė
Paliktos bylos ir knygos
Tolumoje vėl sušmėžavus darbininkų kombinezonams, perėjome į kitą cecho pusę, slėpdamiesi už įrengimų. Daug laiko neturėjome - tuoj tuoj cechus turėjo apeiti patrulis. Nusprendėme išlaukti mažesniuose, cecho krašte įrengtuose kambariukuose.
Vienas iš jų
Įranga, ant stalo
Dar daugiau visokių prietaisų
Balionai
Panašu į sandėlį
Greta
Meistro kambariukas
Šiuo šonu cechas atsiremia į keliaaukštį administracinį pastatą. Jame savaime buvo galima vaikščioti ir vaikščioti - techninės patalpos, archyvas, sandėlys. O paskutinį aukštą užėmė projektavimo biuras.
Čia - tokia aplinka
Pro langus matosi gamyklos stogai
Šios stiklinės šachtos - skirtos dienos šviesai apšviesti arhyvą
Iš apačios tai atrodo štai taip
Archyve - nesibaigiančios eilės medinių stelažų
Dar daugiau jų - pačiame administraciniame pastate
Didesni stalčiukai, brėžiniams
Valgykla
Laiptinė
Paskutiniame aukšte buvo įrengtas konstravimo biuras, su visais atributais - prietaisais, baldais, didžiulėmis braižymo lentomis. Čia buvo ir dar vienas archyvas-biblioteka.
Koridorius konstravimo biure
O čia - viena iš patalpų
Išliko projektoriai, kompiuterių dalys
Braižymo lenta
Dar vienas archyvas
Kas dar yra administraciniame? Yra daugybė pustuščių patalpų
Pirmame aukšte
Prie išėjimo - cisternos su naftos produktais
Kartoteka
Ačiū už dėmesį.
