Pamiršta.lt

Į tokias vietas, kaip Paryžiaus katakombos, galima pažiūrėti iš labai skirtingų pusių. Istorikai čia pradės mėtytis datomis, archeologai išsitrauks žemėlapius ir pasakos apie neseniai atrastas dalis, kasmet Paryžių aplankančios turistų minios susižavėjusios pasakos apie kaukoles iš katakombų muziejaus ir panašius creepy dalykus. Bet mes į katakombas pažvelgsime kitaip - kaip į didelę, 650 kilometrų ilgio platformą kūrybai, kurioje apsigyvenę katafilai (angl. cataphiles) čia leisdami dienas sukuria nerealias erdves.

Pradėsime nuo įspėjimo: net nebandykite nuotykių pakartoti, be katakombas gerai pažįstančio žmogaus. Čia pasiklysti - realus pavojus, net turint žemėlapį nieko nesurasite ir vaikščiosite ratais - kvadratais, blogiausiu atveju rizikuodami pabaigti gyvenimą kaip kultinis Val-de-Grace ligoninės durininkas Philibert Aspairt. Tada, paklydęs katakombose, bandydamas surasti vyno, jis buvo surastas tik po daug daug metų, taip tapdamas kultiniu pirmuoju oficialiai katakombose paklydusiu žmogumi. Kas žino, gal ir jūsų kripta bus taip pat papuošta garsiais A LA MEMOIRE, gal sekantiems lankytojams katafilai pasakos jau apie jus? Žodžiu, galvokite ir būkite atsargūs.

Šie tuneliai, o jei tiksliau - akmens kasyklos, buvo naudojami nuo XIII a. pradžios. Tiesa, išlikusių senų dalių dabar jau nesurasi - tos netvarkingos šakos buvo perstatytos ir sutvirtintos XIII a. pabaigoje, kada dėl grunto nusėdimo tuneliai pradėjo griuvinėti, nunešdami iš paskos viršuje stovinčius namus. Skubotai sukurta inspekcija jas perstatė, sutvirtino ir sužymėjo, užmūrydama ir žemėmis užversdama nestabilias dalis, kelis kart per metus jas peržiūrėdama iki šiol. Minėta inspekcija - katakombų nemesis ir baubas, ji turi viską - savo įėjimus, žemėlapius ir specialią policiją, vaikančią iš tunelių nelegalus, pagautiems skiriant nemažas baudas.

Tačiau, nepaisant tų baudų, bent keli šimtai katafilų čia vaikšto reguliariai, o dar daugiau jų sukeliauja per visokius tūsus - švęsti Helovyno ar Naujus metus. Tada didžiausias požemines erdves okupuoja muzikantai, didžėjai, atsivesdami elektrą iš viršaus, sukurdami aplinką, apie kurią vėliau popkultūroje skamba legendos.

Su vienu iš tų katafilų katakombose vaikščiojome ir mes, po gatvėmis, istorinėje miesto dalyje, visokiais tuneliais - skirtingų dydžių ir formų. Kai kur jie priminė Estijos šachtas, kai kur - požemines gatves, su sužymėtomis ir tvarkingai išmūrytomis sienomis. Ir nors ir buvome įspėti, kad ten bus šlapia, purvina ir viskas ištepliota graffiti darbais, didžiausią įspūdį paliko būtent vietinių žmonių kūryba.

Kai kur tuneliai primena šachtas

Koridoriaus sienos, sudėtos iš akmenų

Akmenys

Ši atkarpa įveikiama šliaužte

O čia - tvarkingi tuneliai, su sužymėtomis gatvėmis ant sienų

Visur pilna tagų ir graffiti darbų

Kolega - vedlys, prie gatvės žymeklio

Žymuo iš arčiau - gatvė ir inspektavimo data

Sudėtingesnis žymuo - su atsakingų asmenų abrevatūromis

Viena seniausių matytų datų - 1784

Metalinė gatvės lentelė - retas egzempliorius

Kolega tikrina žemėlapį, prie jos

Dar vienas užrašas - nepamenu, dėl ko jis man užkliuvo

Didžiausia ir įdomiausia dalis - įvairiausi skvotai, dar kartais vadinami "bazėmis", įrenginėjami visur. Kiekviena katakombas lankanti grupelė čia įsirengia kažkokią vietą sau - nepagailėdami nei pastangų, nei laiko. Štai čia, tarkime, skvotas "Chateau", kitaip tariant - pilis, taip pavadintas dėl teminio įrengimo ir makabriškos atmosferos. Čia galima trumpam prisėsti ir atsipūsti, užvalgyti ar atsigerti alaus.

Skvotas "Chateau"

Poilsis tarp žvakių

Skvoto simbolis - pilaitė, su pokemonais, susodintais viršuje

Gorgolijų galvos, ant skvoto sienų

O čia - didžiulės erdvės, paremtos kolonomis, kur per organizuojamus tūsus susirenka po kelis šimtus žmonių. Čia vaikštant tą sunku įsivaizduoti: DJ su muzika, elektra, nelegaliai pravesta nuo susijungiančių su katakombomis inžinerinių tinklų, barai, su gėrimais ir net barmenai. Ar paprasta įsivaizduoti tokį tūsą po žeme?

Tūsų vieta

Minotauras prilaiko griūnantį skliautą

Smulkesni skvotai pasisėdėjimui, gretimose patalpose

Šis skvotas, beje, vadinasi "paplūdimys" - dėl specifinių paplūdimio stiliaus graffiti

Banga

Bendra kompanijos nuotrauka, prie jos

Dar viena erdvė

Čia tūsai vyksta tarp senovės Egipto stiliaus graffiti piešinių

Dievas Ra su savo vežimu

Dar viena nedidelė erdvė

Visur, kur pažiūrėsi - kas nors įdomaus, kai kur - įrenginėjamas skvotas, kai kur - puikūs sienų piešiniai. Štai čia, tarkime - manekenas ir piešiniai, už sienos bus "veidrodžių kambarys", kur visos sienos blizga, apklijuotos veidrodžio šukelėm.

Manekenas ir piešiniai

Praėjimas link "veidrodžių kambario"

Nuotraukoje, deja, blizgesio nesimato

Mirties tematika, išeinant

Čia - dar vienas skvotas, statomas vyro, kurį sutikome pakeliui. Kiek sako žmonės, po išėjimo į pensiją jis čia užsuka ir skvotą stato vos ne kiekvieną dieną, kartais katakombose užsibūdamas iki gilios nakties.

Skvotas

Vieta pasisėdėjimui

Kolona

Linkėjimai nuo "Paris antifa"

Kolona

Nebaigta statyti erdvė

O čia - kino klubas, kur organizuojami filmų vakarai. Taip, būtent taip ir padaroma - atsinešamas projektorius, iš viršaus paduodama elektra bei daromos filmų peržiūros.

Kino klubas

Arba taip

Ir po visa tai gali vaikščioti kiekvienas, svarbu - elgtis draugiškai ir netrukdyti kitiems. Štai čia, pavyzdžiui, ar galite įsivaizduoti, kiek darbo buvo įdėta statant tokį miestą? Tik gaila, kad nenufotografavau to miesto prieplaukoje pastatytų iš akmens laivų.

Taip, užpiltoje koridoriaus dalyje statomas tikrų tikriausias miestas

Kita miesto dalis

Iš medžio išdrožta medinė patranka, tvirtovės bokšte

Miestas kitu kampu

Ir tai pamačius pradedi suprasti, kodėl ši bendruomenė tokia uždara - kažin, ar norėtum, kad tokį tavo darbą sugadintų sugūžėję paaugliai ar testosteronu pertekę neadekvatai. Legendos kalba, kad tarp katafilų būna radikalų - tyčia paklaidinančių ir paliekančių pradedančiuosius, kartais net sudeginant jų žemėlapį, prieš tai. Nors tai greičiausiai - išimtys ir kraštutinumai.

Šioje sekcijoje - mažiau graffiti

Beveik po Monparnaso kapinėm

Čia kaulais atšaka užversta vos ne iki pat viršaus

Kitu kampu

Koridorius, pilnas kaukolių, veda prie dar vieno skvoto

Kaukolės

Sostas iš kaulų, pabaigoje

Bet mums laikas traukti atgal, nesibaigiančiais posūkiais ir koridoriais. Atgal link "Chateau" skvoto, kur jau vakarojo keletas vietinių žmonių, draugiškai perleidusių ratu butelį su "atsuktuvu". Po trumpo pasėdėjimo į viršų išlipome kartu su jais.

P.S. Ieškoti katakombų pagal gatvių pavadinimus prasmės nėra. Nei viena iš tų gatvių neišduoda patekimo.