Kas sekate projekto Facebook jau matėte, kad grįžome iš dar vienos vakarų Europos kelionės, kurioje suvažinėjome 8500 km po Prancūzijos, Belgijos, Čekijos bei Vokietijos apleistas vietas. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Prancūzijai, kurioje nors jau esame ne kartą buvę, bet urban decay matėme nelabai daug. Šioje gi kelionėje apvažiavome dešimtis skirtingo stovio vietų, t.y. dabar galiu drąsiai sakyti, kad Prancūzijos UE gerai pažįstu.
Bendrai, Prancūzija man paliko įspūdį kaip bene sunkiausia UE prasme šalis, po kurią neturint kontaktų keliauti labai sunku, jeigu iš viso įmanoma - čia viskas taip greitai keičiasi, kad netgi pavykus lokalizuoti vietą mažai šansų, kad ji nebus nuvandalinta ar uždaryta. Plius, kiek mums pasakojo vietiniai, Prancūzijoje tarp digerių yra didžiulė konkurencija, dėl kurios tyrinėtojai dažnai patys kreipiasi į policiją ir savininkus, kad vieta būtų uždaryta ir jie turėtų unikalų kontentą. Prie vietų išlaikymo neprisideda ir tai, kad ten tyrinėtojų yra gyva begalė - tuo turėjome progą įsitikinti ir patys, vienuose rūmuose susitikę su dar trim explorerių grupėmis. Bet šįkart mums pasisekė labiau ir grįžome ne tuščiomis.
Pradėsime nuo vienos man labiausiai patikusių Prancūzijos vietų - apleistos katedros, į kurią patekimas pareikalavo virvės ir laipiojimo įgūdžių. Kas Prancūzijoje stebina, tai tai, kad ten realiai daug apleistų bažnyčių, tik jos dažniausiai būna gerai uždarytos ir prižiūrimos vietinių bendruomenių. Ši didžiulė katedra bus iš tos pačios operos - mažiukas miestelis ir didelė bažnyčia, kurią tvarkyti vietiniai gyventojai neturi lėšų, bet užtat stengiasi visokeriopai ją prižiūrėti - reguliai užkala langus bei kitaip ją saugo nuo pašalinių. Mums labai pasisekė, kad pavyko į ją patekti kone viduryje baltos dienos.
Ši katedra atrodo taip
Arba taip (gal geriau matysis gabaritai)
Šoninėse nišose (ar kaip tai vadinasi) - mažesni altoriai ir atskiros kėdžių eilės
Bažnyčios pagrindinis altorius atrodo taip
Taip jis atrodo iš arčiau
Greta jo - du mažesni altoriai
Visa erdvė - gausiai dekoruota
Medinė knyga
Sustatytos suolų eilės
Vienoje šoninėje nišoje galima rasti tokių skulptūrų
Nepatingėjau jų pafotografuoti iš arčiau
Daugiau skulptūrų
Ir dar daugiau skulptūrų
Paskutinė, pabaigai
O mes žygiuokime toliau, į architekto rūmus, į kuriuos patekimas, beje, mažai kuo skyrėsi nuo Belgijos, kur viskas labai paprasta - sustoji stovėjimo aikštelėje, praeini į teritoriją pramintu takeliu ir tu jau tarp daiktų, kuriuos pas mus pamatysi nebent muziejuje.
Šio triaukščio pastato foje atrodo taip
Į šonus nuo jo prasideda kambariai
Dar vienas kambarys
Virtuvė
Krėslai
Pakilkime laiptais aukščiau
Patys gražiausi kambariai bus trečiame aukšte
Kambariai čia atrodo taip
Arba - taip
Ten pat randame architekto kabinetą
Štai kaip jis atrodo iš priekio
Kadangi nieko namuose neradome, architektu teko pabūti kolegai Marko
Už architekto stalo - bylos ir senovinis seifas
Bei biustas, ant spintos
Čia pat voliojasi architektūros planai
Čia, kaip suprantu, duoklė ankstyvąjai fotografijai
Vaizdas užfiksuotas ant sidabro emulsija dengtų stiklo plokštelių
Be fotografijos čia dar galima rasti nemažą mineralų kolekciją
Iš arčiau
Bei šiaip įvairiausių smulkmenų, nuo kurių čia raibsta akys
Žiūronai
Statulėlė
Bet grįžkime į foje
Greta architekto kabineto yra dar vienas kabinetas, mažesnis
Lyginant su pirmuoju jau nieko ypatingo
Užkliuvo už akies toks gražus komodas
Prieš pasišalindami dar nusileiskime į antrą aukštą
Jame jau - nieko ypatingo
Kažkas nulupo nuo lubų šviestuvą
Nepagailėta pinigų vonios kambariui
Prieš išeinant dar padariau pora nuotraukų pirmame aukšte
Dar vienas kambarys
Foje, prieš pasišalinant
Nemažą dalį Prancūzijoje praleidome apleistuose namuose, dažniausiai smulkiuose miesteliuose. Suprantama, kad ten nesitikėjome surasti apleistų rūmų grožio, bet paprastų namų urban decay irgi turi savo šarmo. Labiausiai joje patiko senovinių baldų bei senos buitinės technikos visuma - kaip kolega pastebėjo, čia dar VI-tame dešimtmetyje žmonės naudojosi prietaisais, kurie pas mus pasirodė tik vėlyvuoju sovietmečiu.
Dažniausiai tokie apleisti namai atrodo taip
Iš karto į akis krenta senoviniai baldai
Miegamasis
O čia - valgomasis
Poilsio kampelis
Šiti namai tarp digerių vadinami "Šivos namai"
Pavadinimas kilo iš čia randamų induistų motyvų
Daugiau jų
Patalpos gi atrodo taip
Arba - taip
Lova miegamajame
Gaublys, prancūzų kalba
Knygos
Čia - dar vienas apleistas namas
Pradėsime nuo virtuvės/valgomojo
Greta - kambariai
Dar vienas
Židinukas
Namo rūsyje galima surasti biliardo stalą
Ir biblioteką - kurgi be jos
Senos plokštelės, pabaigai
Sekanti vieta tarp digerių yra vadinama taksidermisto namais
Nieko ypatingo, bet gražiai atrodo
Patalpose galima rasti biliardo stalą
Bei pianiną - Prancūzijoje, pastebėjau, jie must have
Dėl to jie čia sutinkami kone ant kiekvieno kampo, net kukliausiose vietose
Įdomiausia namo dalis - miegamieji
Atrodo jie labai prabangiai
Bet mums laikas judėti toliau
Pramintas takelis mus atvedė į dar vieną apleistą namą
Jo foje atrodo taip
Nors ir ne architekto rūmai, bet yra į ką pažiūrėti
Namo valgomasis atrodo taip
Dar čia galima rasti miegamąjį
Biblioteką
Grotuvą
Bei visą kalną plokštelių
Neapsiėjo ir be kolekcijos senų prancūziškų filmų
Fotelis
Stalas su laikraščiais
Dar vienas kambarys
Keletas paveikslų
Dar vienas
Keletas lėlių, pabaigai
Toliau dar turime nedidelę apleistą fermą, kurioje gyveno rusų emigrantas
Pabalęs nuo pelėsio pianinas
Labiausiai tokiose vietose man patinka baldai
Pažiūrėkite, kokia nuostabi raižyba
Plokštelių grotuvas ir rusiškos dainos
Miegamasis, prieš pasišalinant
Pabaigai bus dar vienas namas, vadinamas "Alchemiko namais"
Jame jau viskas bus +- matyta
Tos pačios lovos su balachonais
Lova ir židinys
Portretas, pabaigai
Šiam kartui tiek. Sekantis straipsnis bus skirtas urban decay Belgijoje, Čekijoje ir bendrai, vakarų Europoje. Ačiū už skaitymą ir iki kitų kartų!
