Naktis šachtoje, vakarų Ukraina


Sunkiausia keliaujant po Ukrainą buvo įveikti jos kelius - tokius nudubasintus, kad apie juos sunku kalbėti cenzūriškai. Taip, žinau, kad visi mėgsta pastumti ant savo šalies kelių, bet tai ką pamatėme Ukrainoje buvo kažkoks siurrealizmas - dažnai kelio danga priminė meteoritų subombarduotą mėnulio paviršių, per kurį dar reikėjo pagalvoti, kaip važiuoti, kad kuo mažiau žalos prisidaryti automobilio pakabai. Mes, judėdami atsargiai, sugebėjome išsisukti su sąlyginai mažais nuostoliais - padaužytu dugnu ir prakirsta galine padanga.

Kodėl visa tai pasakoju? Dėl to, kad prie šitos šachtos dėl afigienų urainietiškų kelių privažiuoti nepavyko dėl slidaus, nepabarstyto kelio į kalną bei gilių provėžų, dėl kurių vos nesėdome ant dugno viduryje nakties Ukrainos gilumoje. Teko pasistatyti automobilį keliakraštyje (prieš tai dar pasikeitus pramuštą padangą) ir lipti į kalno viršų pėstute, ieškant įėjimo į šachtą naktiniame miške. Bet ilgainiui įėjimas buvo surastas ir pradėjome pasivaikščiojimą po 40-ties kilometrų ilgio klinties katakombas, savo struktūra primenančias objektą netoli Paryžiaus, kuriame naciai gamino balistines raketas.

Šachtoje praleidome kelias valandas, kol galutinai neužsiknisom, nors vaikščioti čia buvo galima be galo, kad ir visą naktį. Daugiausiai struktūra buvo tokia - didelis, aukštas pagrindinis tunelis, kuriame važinėdavo sunkvežimiai, su išsišakojimais į šonus, kartais - kelių lygių. Tarp tų išsišakojimų būta mažų tarnybinių patalpų, kuriose buvę darbininkai, o dabar - panašu kad šeimininkaujantys vietiniai ūkininkai susikrovė drabužius, indus, įsirengė pečiukus bei kitą buitį. Nors vienoje aštakoje radome ir visą sveikutelį sunkvežimį Zil 130.

Šachta, iš esmės, atrodo taip

Tuneliai, daugiausiai, pora kartų aukštesni už žmogų

Nors pasitaiko ir žemesnių, žmogaus ūgio

Iš visko panašu, kad čia buvo važinėta sunkvežimių

Jie tunelyje paliko aiškiai įžiūrimas ratų provežas

Kartais šachta šakojasi

O kartais - leidžiasi žemyn

Žemesnis lygis

Šio tunelio gale matosi antras lygis

Grįžkime į pagrindinį tunelį

Siluetas

Viename iš akligatvių radome sunkvežimį

Panašu, kad būtent tokiais sunkvežimiais iš čia būdavo vežamas akmuo

Kitame - darbuotojų kambariuką

Jie sau įsirengė pečiuką

Sandėliukas, greta

Šoninėse atšakose pasitaiko visko

Kartais tai būna dėžės

Kartais - į maišus sukrautos daržovės

Iš daigų matosi kad jos čia jau seniai

Kartais pasitaiko tokie pakilimai ant grindų - taip ir nesupratau, kam

Daugiau darbuotojų kambariukų

Lentelė

Mes požemių vaikai - 1995-ti metai

Tokia šachta

Išėjimas - kairėje

Ačiū už dėmesį ir gero savaitgalio!

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *