Ilgai galvojau, kaip reikėtų aprašinėti savo paskutinę kelionę į Taliną - ar skirstyti viską atskirais straipsniais, ar rašyti išsamų trip-reportą. Deja, laikas vis spaudžia pirmyn - neapdorotų nuotraukų gigabaitai bado akis, be didesnių greito sutvarkymo perspektyvų. Naujų objektų, ilgainiui, tik daugės - pasibaigė vasaros sąstingio sezonas. Galiausiai, nusprendžiau visas urbanistines Talino nuotraukas sukrauti į vieną straipsnį, be sistemos, išskiriant keturias pagrindines nuotraukų grupes.

Džiugu matyti, kad pastaruoju metu bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių urban explorerių yra ypač sustiprėjęs - ne tik kartu organizuojame keliones ir dalinamės vietomės, bet ir organizuotai atstovaujame Baltijos šalims, visiems svečiams iš užsienio. Šį patikimų žmonių junginį pavadinome UE Alliance - po šia vėliava ir vyko ši Talino kelionė. Žmonės iš Liepojos, Rygos ir mes - pora žmonių iš Vilniaus - tokia nedidelė tarptautinė komanda. Lankydami kolegas, Taline praleidome dvi dienas.

Šiaurinė Estijos dalis Rusijos imperijoje buvo laikoma strategiškai svarbiu regionu, dengiančiu prieigą prie Sankt-Peterburgo. Dėl šios priežastis Taliną ir jo apylinkes supa daugybė caro laikų gynybinių įtvirtinimų, bendrai vadinamų Petro didžiojo jūrine tvirtove. Didžioji šių įtvirtinimų dalis taip ir nebuvo pabaigta iki galo, dėl ko, dalis tunelių dabar labiau primena šachtas ar natūralius urvus, nei žmogaus rankomis įrengtus požeminius įrengimus. Vieną įdomiausių šios sistemos sekcijų jau buvau lankęs pavasarį, o tą, kur dėl laiko trūkumo tada užsukti nesuspėjome, užsukome apžiūrėti dabar.

Uoliena iškirsta - betonas dar nesudėtas

Tarptautinė digerių komanda - Estija, Latvija ir Lietuva

Į neizoliuotus tunelius sunkiasi gruntinis vanduo

Dalis šio tunelio - jau išklota betonu

Kolegos siluetas

Šie tuneliai, kartais besitesiantys ištisus kilometrus, kartais būna sujungti su sovietų statytais gynybiniais įrengimais. Čia, tarkime - vieno PLG divioziono vadavietė. Į ją galima pakilti iš tokio pačio, caro laikais statyto tunelio.

PLG diviziono vadavietė

Oro erdvės stebėjimo patalpa

Tunelis, ir nusileidimas į požemius - pabaigoje

Prison break'as ir daug dirbtinių kalnų

Keliaujant pro šiaurinę Estijos dalį, tiesiog privalu užsukti į jau visiems gerai žinomą Rummu kalėjimą. Kadaise, iki panaikinant kalinių priverstinį darbą, kaliniai čia išgaudavo dolomitą; būtent dėl to teritorijoje susiformavo įspūdingo dydžio dirbtiniai kalnai. Uždarius kalėjimą dolomito kasybos sustojo ir tiek karjerą, tiek kalėjimo pastatus užliejo gruntinis vanduo. Dabar ši vieta savo egzotišku vaizdu traukia vis daugiau lankytojų tiek iš Estijos, tiek ir iš kitų Baltijos šalių - karjerai ir skaidrus skaidrus vanduo labiau primena paplūdimį egzotiškoje saloje kur nors Karibų jūroje, nei pilką ir lietingą Baltijos šalių kasdienybę.

Prie karjero bandėme prieiti per apleisto kalėjimo teritoriją. Kalėjimo teritora - didelė ir nevienalytė; dalis šio kalėjimo - apleista gerą dešimtmetį, jau spėjusi pilnai ištuštėti ir apgriūti, dalis - apleista, bet aptverta betonine tvora ir dėl to geriau išsilaikiusi, o dalis - aptverta dviguba nauja spygliuotos vielos tvora, prižiūrima ir tvarkoma, nors ir tiesiogiai nenaudojama.

Apleisto kalėjimo teritorija - už betoninės tvoros

Viduje - pastatai ir metaliniai angarai

Keliukas veda pro apleistus, bet dar nenuniokotus pastatus

Perėjus per teritoriją galima prieiti prie vidinio kalėjimo perimetro - aptverto dviguba tvora, su spygliuota viela ir bokšteliais.

Perimetras

Naujas apsaugos bokštelis

Visur - spygliuota viela

Viskas - sutvarkyta ir gražu

Nors aplinkui pilna tuščių ir apleistų pastatų

Griuvėsių fone

Visi praėjimai į vidinę teritoriją čia uždaryti - tvoros būklę stebi ir prižiūri apsaugos komanda, reaguojanti į incidentus ir laikas nuo laiko užkamšanti išpjautos spygliuotos vielos vietas stora grūdinta armatūra.

Prison break'as - taip atrodo lipimas

Armatūra užkamšytos skylės

Apėjus kalėjimą ratu, radome įėjimą į teritoriją

Kolega pozuoja tarp perimetro tvorų

Pusiau išardyti sraigtiniai laiptai veda į bokštelį

Lipa kolegos

Dviguba perimetro tvora, nuo bokštelio

Deja, vidinėje teritorijoje pasivaikščioti nepavyko - velniai žino iš kur atsiradę kariškiai viduje pradėjo pratybas по полной программе. Teko greitai nešdintis lauk.

Patraukėme prie karjero, prie kurio jau būriavosi krūvos žmonių. Karjero vaizdas tikrai įspūdingas - žmonės čia važiuoja ne veltui. Laipiojant kalneliais matėme skirtingų tautybių žmones - kažkur netoliese girdėjosi ir lietuvių kalba.

Ežero vanduo čia pasakiškai skaidrus

Galima nusiplauti rankas

Iš karto už ežeriuko - didžiuliai dirbtiniai kalnai

Lipant į kalną

Kalėjimo pusė

Kalnas išraizgytas tokiais tarpekliais

Žiūrint iš aukščiau

Viršus - nelygus ir apaugęs augmenija

Tokie vaizdai aplinkui

Nuo čia apylinkės atsiveria skirtingais rakursais

Ežeras apačioje

O galima ir kitu kampu - pozuoja Anatolijus

Pranskė

Į ežero pusę - status ir pavojingas šlaitas

Toks pats šlaitas - į priešingą pusę, link kelio

Čia nutariau prisėsti ant krašto. Sėdėti ant minkšto ir bet kada galinčio nusmukti žemyn grunto - nelabai smagus jausmas. Akimirka slydimo, o tada jau rankų ir kojų nesurankiosi. Nepaisant to, Pranskė nusprendė nusifotografuoti ant išsikišusios kalno briaunos - besilaikančios nebent ant garbės žodžio. Kaip ta briauna nesubiro po jo svoriu, man nėra aišku iki šiol.

Sėdint ant krašto

Pranskė ant kalno briaunos

Lėktuvas AN-12

Visiškai sveikas ir tvarkingas lėktuvas AN-12, stovintis viduryje laukų - ar gali būti kas nors labiau netikėto? Tiesa, urbanistiniu požiūriu tai nėra labai įdomu - vieta naudojama kaip vietinis lėktuvų modelių klubas, bet kur daugiau pamatysi tokį legendinį modelį, kur net aparatūra kabinoje yra puikiausiai išlikus? Anksčiau čia buvo galima ir nelabai oficialiai patekt - sargo nebuvo, patekti į lėktuvo saloną problemų irgi niekada nekildavo, bet po paskutinio rekonstrukcijos etapo, lėktuvą pergabenus iš pievos į specialiai jam paruoštą vietą, teko tartis su apsauga.

Lėktuvas - sovietinis AN-12 - 1957 metų modelio, dėl savo konstrukcijos efektyvumo ir patikimumo yra naudojamas ir iki šiol - tiek karinėje, tiek civilinėje aviacijoje. Pagal jo populiarumą ex-rytų bloke jį būtų galima pavadinti dangaus AK-47 - paprasta, grubu, bet patikima ir neblogai atlieka savo funkciją. Dėl savo konstrukcijos paprastumo ir pigumo jie buvo naudojami ir Ukrainos oro pajėgose - kelis tokius lėktuvus visai neseniai numušė Donecko ir Luhansko separatistai.

Lėktuvas iš šono

Nosyje - šturmano vieta

Lėktuvo sparnuose - didžiuliai propeleriai

Krovininis skyrius, gale

Kabina šauliui

Atsarginis išėjimas šturmanui ir kairėje pusėje sėdinčiam lakūnui

Lėktuvo viduje - vietinis lėktuvo modeliukų klijavimo klubas. Patalpose pilna tiek pačių modelių, tiek jų sudedamųjų dalių, tiek senesnių šio lėktuvo nuotraukų - kuomet dar sovietmečio pabaigoje lėktuvą gabeno iš Talino, numontavę sparnus ir uodegos "peleką".

Lėktuvo viduje - lėktuvų modeliukai

Daugiau

Lėktuvo paruošimas transportavimui - senos foto

Atidarytos durys veda į kabiną

Kabinoje - negailestingai į priekinį stiklą kalanti besileidžianti saulė gerai pagadino visas nuotraukas - visiška tvarka. Visi mechanizmai ir valdymo panelės - savo vietose. Tiesa, dalis šios įrangos dabar nėra naudojama - šiuolaikinės navigacijos sistemos labai palengvino kadaise sunkų piloto darbą. Galima tik įsivaizduoti, koks krūvis kažkada kliūdavo kiekvienam ekipažo nariui, iš pradžių jų būdavo net penki.

Piloto vieta

Pro purvinus kabinos langus matosi propeleriai

Prietaisų skydelis - visiškai sveikas

Šturmano vieta, nosyje

Pranskė, kaip šturmanas

Galbūt pavyks užkurti variklius?

Talino stogai, bėgimas nuo apsaugos ir greita teleportacija

Užlipus ant Talino Radisson Blue terasos, nuotraukų nedariau - civilinė vieta, kažin ar gali čia būti kažkas įdomaus. Tačau, mes būtumėme ne mes, jei nesurastumėm, arba, bent jau nepabandytumėme surasti kelio ant stogo. Pirmiausiai, pabandėme patekti į laiptinę - moderniuose viešbučiuose pašaliniam žmogui į ją būna ne taip paprasta patekti - durys atidaromos tik su magnetinėmis kortelėmis ir net kildamas liftu galėsi sustoti tik tuose aukštuose, kur tau yra nurodyta. Tačiau, dėl žmogiškojo aplaidumo ne visos durys, skirtos personalui, būna užrakintos - belieka tik surasti tinkamiausias.

Į viešbutį įėjome visa banda - visa banda patraukėme ieškoti ir laiptinės. To viešbučio apsauga per kameras nepastebėti paprasčiausiai negalėjo - netrukus pamatėme, kad mums iš paskos vaikšto apsauginis. Tiesa, kadangi greitai judėjome viešbučio koridoriais ir skirtingais aukštais, jam prie mūsų nepavykdavo net prisiartinti - savotiškas katės ir pelės žaidimas.

Deja, ant stogo mums užlipti nepavyko, teko pasitenkinti nuotraukomis iš kažkokio tarpinio balkono - apsauginis tuo metu mūsų ieškojo aukštu aukščiau.

Gretimas dangoraižis

Naktinis Talinas

Tuo "roofingas" ir būtų pasibaigęs, jei ne dieną, apžiūrinėjant miesto centrą, pastebėti pastoliai ant Aleksandro Nevskio katedros - vieno aukščiausių pastatų Talino senamiestyje, priešais Tompėjos pilyje įsikūrusį Estijos parlamentą. Nepasinaudoti tokia unikalia proga apžiūrėti senamiestį iš viršaus, būtų tolygu nusikaltimui.

Pastoliais galima užlipti prie aukščiausio katedros kupolo

Nuo čia atsiveria puikus vaizdas į Talino senamiestį

Kupolo viduje

Užlipus kopėčiom ir atsidarius dar vieną liuką, galima išlipti ant kupolo paviršiaus, o tada, supuvusiomis geležinėmis kabėmis - prie kryžiaus. Deja, dėl nekokios tų kabių būklės, noro pasiekti kryžių neatsirado net ir labiausiai nurautiems žmonėms. Beliko tik nufotografuoti dar vieną naktinio Talino panoramą.

Naktinis Talinas nuo kupolo viršaus

Estijos parlamentas

Pranskė, parlamento fone

Kupolas, greta

Kitu kampu

Vienas iš varpų

Žengiant į paskutinę varpinę, visu balsu užstaugė signalizacija. Akimirksniu katedroje užsidegė šviesa ir pasigirdo balsai - teko šviesos greičiu "teleportuotis" pastoliais žemyn, prisistatant mėlynių ant kojų.

Neaiškūs bunkeriai ir "snargliai" ant lubų

Beveik tuščia slėptuvė ir iš pirmo žvilgsnio - nieko ypatingo. Na, nebent neaiškios formos pelėsis (galbūt), kabantis nuo lubų beveik visose bunkerio patalpose.

Neaiški augmenija kabo nuo lubų

Galbūt kokia pelėsio forma?

O šiaip - bunkeriukas visai įdomus. Per visą ilgį eina koridorius

Spygliuota viela

Vienoje iš patalpų - krūva šalmų

Vadavietė ir žvalgybos kabinetas

Vitrinos civilinės saugos eksponatams laikyti

Daugiau

Ant stalo - palikti įrankiai

Kitos patalpos - tuščios ir neįdomios

Išvados

Įdomi kelionė, įdomios vietos, įdomi publika. Tiesa, į straipsnį neįtraukiau daugybės civilinių vietų - nuo Talino centro iki apžvalgos aikštelių senamiestyje; nuo vaikščiojimo Talino stogais iki dvigubai pigesnės kelionės prabangiu Lux Express autobusu, pakeliui namo. Galbūt, kada nors rasiu laiko ir tuos įspūdžius perteikti "ant popieriaus", bet šiaip kartui tiek, ačiū už dėmesį.