Budapeštas ir Vengrija


Senesni skaitytojai prisimena, kad Vengrijoje jau buvome 2017-tais, kai pasivaikščioję po šachtą Slovakijoje, per ją judėjome į Austriją, kurios apleistas viešbutis buvo viena prioritetinių kelionės vietų. Kaip dabar prisimenu - iš šachtos išėję visi purvini, išsiteplioję pelenais (kas buvo tas žino, iš tokių vietų išlendi kaip koks šachtininkas - rankos, veidas, sprandas), pernakvojome brūzgyne prie Budapešto ir ankstyvą rytą prisistatėme prie traukinių kapinyno. Pirmadienis, 8 valanda ryto - pats tinkamiausias laikas lysti ten, kur zuja darbininkai. Tą pačią popietę dar aplankėme apleistus lėktuvus, vienos veikiančios karinės bazės pakraštyje - tuo ir baigėsi mūsų pažintis su Vengrija.

Nuo pirmos kelionės praėjus keliems metams, atėjo laikas vėl ją aplankyti, ką ir nusprendėme padaryti koronaviruso kelionės pabaigoje. Vengrijoje mus lydėjo permaininga sėkmė - dalis vietų buvo sunaikintos, dalies nepavyko paimti dėl laiko stokos, vienoje vietoje gavome kokias 3 valandas brautis per krūmus ir brūzgynus, prisirankioję erkių bei susipjaustę rankas. Budapešte mums sekėsi daug geriau, nors ten prie problemų prisidėjo dar ir kolegos kelio trauma, po kurios teko sukti link Lietuvos, praleidžiant kelias potencialias vietas.

Nuo Budapešto čia ir pradėsime, o jei tiksliau - nuo bunkerio prie Budapešto metropoliteno, kadaise skirto Vengrijos diktatoriui Rakoši. Pačiame miesto centre, kelių dešimčių metrų gylyje įrengtas bunkeris, vienu galu išeinantis į metro, šiek tiek priminė nebaigtą statyti vadavietę Kijeve, kurią kelis kartus lankėme nuo 2013-tų. Čia neapsiėjo be nuotykių - viduryje nakties, jau patekus į šachtą (ką padaryti buvo ne taip paprasta), išgirdome iš apačios ataidinčius balsus, dėl ko gavome beveik pora valandų išlaukinėti, kol darbininkai (vėliau sužinojome, kad ten jie būna kasnakt) patikrins įrengimus, paliks apie tai įrašą apsilankymų žurnale ir pasišalins. Dėl to, išėjus iš bunkerio, nakvynę gavome ieškoti jau švintant.

Pirmame plane - betoninis nusileidimas iš gal 60-ties metrų gylio šachtos

Už hermetinių durų prasideda tunelių labirintas

Galiausiai, išeiname į didelį dviaukštį bunkerį

Antrame aukšte matosi tiubingai - konstrukcijos, iš kurių statomas metro

Tokių daug prisižiūrėjau Kijevo metropolitene - dar prisimenate, kaip po jį bėgiojome?

Įrangos čia nėra, bet mmm, tiubingai, kaip aš juos mėgstu

Vienas iš nusileidimų į pirmą aukštą - jų čia daug

Pirmame aukšte - daugiau patalpų

Nors nepasakyčiau, kad kažkas labai įdomaus

Techniniai tuneliai

Grįžimas į antrą aukštą

Kone įdomiausia bunkerio dalis - atskira sekcija su technine įranga

Čia galima rasti dyzelinius generatorius

Bei ventiliacijos patalpą

Darbininkai, beje, lankėsi būtent čia (išeidami radome jų pildytą žurnalą)

Kelias link išėjimo

Sekantį rytą, dar pilnai neatsigavę po bemiegės nakties, šturmavome vieną žinomiausių apleistų Budapešto vietų - elektrinę su nuostabia Art Deco valdymo patalpa. Iš šios vietos nuotraukų internete yra begalė, nors didžioji dalis tyrinėtojų ją lanko legaliai (apsauga įleidžia už protu sunkiai suvokiamus pinigus). Mes gi, žinoma, į vidų patekome savarankiškai, nors viskas baigėsi rimta kolegos kelio trauma.

Valdymo patalpa pasitinka savo nuostabiais lubų vitražais

Pati gi elektrinė - tuščia, bet šis kambarys pilnai atperka įdėtas pastangas

Patalpą iš visų pusių supa seni, XX a. pradžią menantys prietaisai

Iš kitos pusės

Prietaisai iš arčiau

Kolega

Elektrinėje kolegai susižalojus kelį supratome, kad kelionę reikia pamažu baiginėti. Bet pakeliui atgal dar užsukome į pora vietų, kurios patraukė akį - apleistą pilį, kurią ant greičio kolega pafotkino su dronu, apleistą kino teatrą bei 2017-tais lankytus lėktuvus.

Štai čia - gerai visiems žinoma apleista pilis

O čia - mažiau žinomas apleistas kino teatras

Foje - nuostabios ovalinės lubos

Antrame aukšte viskas atrodo taip

Retai kur pamatysi tokį gražų foje

Greta - apleista teatro salė

Viename jos gale - balkonas

Scena, kitoje pusėje

Kolega, prieš pasišalinant

Kelionę po Vengriją baigėme jau lankytame lėktuvų kapinyne

Čia per šiuos kelis metus mažai kas pasikeitė

Tie patys Migai, tik gal labiau apšepę

Tie patys taktiniai bombonešiai Su-22

Kolega, pabaigai

Ačiū už dėmesį!

Facebook:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *