Vienas iš įspūdingiausių lankytų objektų tiek Kijeve, tiek galbūt, bendrai - nebaigta statyti vadavietė, pačiame Kijevo centre. Šiame didžiuliame, 11 metrų skersmens ir 150 metrų ilgio, tunelio formos bunkeryje, įrengtame virš šimto metrų gylyje po žeme, turėjo būti įrengti trys aukštai patalpų, su išėjimu į Kijevo metropoliteną. Dabar ši vieta - stūkso giliai po žeme, apleista ir nenaudojama, kaip grandiozinis militarizmo monumentas. Į ją patekti gali išrinktieji, nors tai yra ganėtinai sudėtinga ir pavojinga.

Čia patekimas buvo kaip niekada originalus - saugoma teritorija, bėgiojantys šunys bei didelis, kelių metrų skersmens metalinis šulinys, iš kurio apačios pučiamas šiltas metropoliteno oras. Jo gylis - virš šimto metrų, dugno nesimato net šviečiant su galingu prožektoriumi ir į jį reikia leistis ... konstrukcijomis, besilaikant už vietomis išsikišusių varžtų ir kitų išsikišimų. Ir visa tai turi būti daroma aklinoje tamsoje, apčiuopomis, be jokios šviesos, kurią gali pastebėti teritoriją saugantys apsauginiai. Užtenka vieno neatsargaus judesio ir lėksi žemyn - ne pati geriausia vieta prisiminti laipiojimo sienomis įgūdžius.

Bet mūsų kompanijos pavojai nesustabdys - po gero pusvalandžio visi saugiai nusileidžiame į apačią. Bunkerio prieigose - ištisas inžinerinių tunelių tinklas su pagalbinėmis patalpomis, kuriose kadaise virė gyvenimas. Beeidamas aprūdijusiais, šachtas primenančiais tuneliais, jaučiausi lyg Indiana Džounsas, slinkdamas prie lobio per apleistą požeminį miestą - po tokio patekimo buvo galima tikėtis visko.

Tunelių tinklas

Kolega, ant vagonetės

Paliktos statybinės vagonetės

Išėjimas prie šulinio

Pakeliui - ne vienerios hermetinės durys

Atidarymo ir uždarymo sistema

Dar viena vagonetė

Kai kurie tuneliai savo forma labiau primena anglies šachtas, nei inžinerinius tunelius. Nuėjusi nuo bėgių vagonetė ir kolegos speliologinis šalmas šį įspūdį dar labiau sustiprina.

Nuėjusi nuo bėgių vagonetė

Užkišta vamzdžiais atšaka

Variklis, paliktas viename iš tunelių

Paskutinis išsišakojimas, vadavietės prieigose

Šiuo tuneliu galima išeiti link vadavietės. Niekada nepamiršiu to jausmo, kai pirmą kartą ją pamačiau - žandikaulis nukrito ant žemės ir ten pasiliko gerai valandai. Niekada nebuvau matęs tokio dydžio požeminių konstrukcijų.

Žengimas į vadavietę

Didžiulis bunkeris

Kolega

Kolegos

Pajudinus svirtį bunkerį užlieja šviesa

Padariau bendrą nuotrauką

Per iš vadavietės išsišakojusį tuneliuką galima prieiti prie veikiančių metro linijų. Neapsigaukite dėl tuneliuko gabaritų - jame net ir aukščiausias žmogus gali pilnai išsitiesti.

Išsišakojimas

Pasidariau nuotrauką sau

Tyliai tyliai, ant pirštų galiukų, šviesdami tik sau po kojomis, kulniuojame tuneliuku. Čia, per deležinėse duryse esantį plyšį, galima matyti veikiančią metro liniją. Sulaikę kvėpavimą laukiame, kol pro mus lėtai praplauks raudonkepuraitė (taip digeriai vadina metro stoties viršininkes, nešiojančias raudonas kepures) ir laukiame traukinio.

Traukinys pagaliau pajuda

Bet laikas grįžti atgal

Paskutinis žvilgsnis į vadavietę

Belieka tik išjungti šviesas, ir tyliai pasišalinti

Vėl šulinys, iš apačios pučiantis šiltas, bitumu kvepiantis oras, palengva silpnėjantis ventiliacijos gaudesys, lipimas siena - po to ką pamatėme apačioje, niekas nepalieka didelio įspūdžio. Neužilgo virš mūsų galvų vėl buvo tamsus Kijevo dangus ir susikaupę lietaus debesys.

Išvados

Viena geriausių kada nors lankytų vietų. Aš rimtai. Ir nors objekto koordinačių ar tikslaus patekimo būdo atskleisti aš niekam negalu, galiu nuoširdžiai palinkėti patirti tai, ką aš patyriau. Tai atperka su kaupu visus sunkumus. Sėkmės!