Sveiki visi. Manau kad atėjo laikas finalizuoti antrąją Armėnijos kelionę, kur suvažinėjome daugiau nei 2 tūkst. kilometrų kalnų keliais, rinkdami apleistas vietas. 2 tūkst. kilometrų skamba nerimtai, bet mums važiuojant per kalnus tokį atstumą įveikti prireikė net 50 valandų. Kelionėje viso aplankėme 14 vietų, kas įvertinant geografiją yra labai neblogai. Kompaktiška ir rezultatyvi kelione, manau kad kitais metais į Kaukazą dar sugrįšiu.

Čia perbėgsime per tas vietas, kurios nepateko į pirmus du straipsnius, skirtus kultūrnamiams (jei kas dar nematėte, straipsniai čia ir čia). Tarp šių vietų bus kaip kelios urban decay vietos, taip ir šiek tiek apleistos technikos. O taipogi, garsusis apleistas Armėnijos radioteleskopas, kurį galima laikyti viena įspūdingiausių urbex vietų ever.

Didžiulis radioteleskopas

Pirmąją vietą jau buvau lankęs, bet būnant Armėnijoje tikrai verta ją pakartoti - didžiulį 54 metrų skersmens radioteleskopą, šiek tiek primenantį finalinę sceną iš Džeimso Bondo filmo. Lekštė buvo atidaryta 1985-tais metais, pačioje sovietmečio pabaigoje. Nuo to laiko tiek pati lėkštė, tiek valdymo centras, dvelkiantis nuostabia sovietine estetika, liko apleisti ir traukia čia urban turistus iš viso pasaulio. Dabar vieta atrodo kiek prasčiau, nes iš valdymo centro prapuolė kilimas ir žvaigždynų gaublys. Deja, laikas veikia nenumaldomai.

Lėkštė atrodo taip

Ji tokio dydžio, kad net į mano fotoaparato kadrą pilnai netelpa

O čia - valdymo centras

Jo viduje

Valdymas susideda iš kelių pultų

Šitas yra centrinis

Kolega nusifotkino prie jo

Vienoje valdymo kambario pusėje yra graži sovietinė freska

Kitoje - laikrodžiai su skirtingais laikais

Laikrodžiai iš arčiau atrodo taip

Anksčiau čia dar buvo nutiestas raudonas kilimas

Dabar jis jau kažkur pradingęs

Pulto fragmentas

Viename mažesnių kambarių yra dar pora mažesnių pultų

O taip atrodo lėkštė per valdymo centro langą, prie judant toliau

 

Vaikų baseinas pionierių stovykloje

Sekanti vieta visiems besidomintiems urbex'u bus taip pat labai gerai žinoma. Sakyčiau, tai antra pagal žinomumą Armėnijos vieta po teleskopo. Bet nuo to ji nėra mažiau įdomi, sakyčiau, ją būnant Armėnijoje tikrai privalu aplankyti. Ypač kad skirtingai nei teleskope, čia nereikia nei dėti pastangų, nei kažkokio pasiruošimo - privažiavus per išdaužytą kelią baseiną apžiūrėti gali bet kas. Tik mašinos pakabos šiek tiek gaila.

Vaikų baseino patalpa atrodo taip

Arba taip

Ji įdomi pirmiausiai, savo gražiomis mozaikomis ant sienų

Viename gale bus bokštelis šuoliams į vandenį

Kitame - dar tokia mozaika

Baseino būklė su kiekvienais metais vis blogėja

Langų jau nebėra, mozaikos pamažu byra

Tikėtina, kad po kokio dešimtmečio jų iš viso nebeliks

Dar kartą pažvelkime į mozaiką prie šuolių bokštelio

Taip ta mozaika atrodo iš kitos pusės

Pavaikščiojus po baseiną perėjome per likusią stovyklos dalį

Čia tų mozaikų yra dar daugiau

Čia man panašu į kažkokią pavėsinę

Tik pažiūrėkite, kiek įdėta darbo

Viduje jau žaliuoja gamta

Tokia apleista vaikų stovykla

 

Apleista mokykla mažame kaime

Kelionėje dar planavome paimti keletą mokyklų, tarp kurių pavyko vos viena (kitos buvo jau nugriautos/renovuotos). Joje, nepaisant stovio, dar suradome sovietinių plakatų ir kitų mokyklos atributų, o taip pat, sutikome vietinio jaunimo grupę, filmavusio čia laidą savo mokyklos projektui. Įdomu, kad mokykla labiau nukentėjo nuo gamtos stichijų, negu nuo vandalų. Bet tą galima pasakyti apie visą Armėniją, tai labai saugi šalis.

Mokyklos stovis - labai nekoks

Vietomis viskas pragriuvę nuo drėgmės

Klasės kiauros, lubos nukritusios

O čia jau vos laikosi siena

Griuvėsis

Bet čia nepaisant to, išliko nemažai mokyklos artefaktų

Yra plakatų

Yra užspirtuotų gyvūnų

Yra šiaip visokių mokyklinių rakandų

Va, jų čia visa spinta išlikus

Vaikų piešiniai

Senos nuotraukos ir reljefas

O čia - sovietiniai lozungai prie sporto salės

Prie jų - sutrūnijusios spintos

Viename mokyklos krašte radome WWII memorialą

Tokie memorialai Armėnijoje yra vos ne kiekviename viešame pastate

Mat labai daug armėnų žuvo kariaudami sovietų pusėje

Žuvusių portretai

Pabaigai dar perbėkime per pora klasių

Vadovėliai ir sąsiuviniai spintoje, prieš pasišalinant

 

Apleista sanatorija kalnuose

Toliau turime pora apleistų sanatorijų - nieko labai rimto, bet verta apžiūrėti. Pirmoji jų bus labai atokioje vietoje, į kurią vedė vos vienas keliukas. Didelis kompleksas buvo užrakintas, bet pavaikščiojus ratais (vietomis kulniuojant po sniegą) radome pravertą langą. Važiavome čia tikėdamiesi sutikti apsaugą, bet taip jos ir nesutikome.

Sanatorija nuo stovėjimo aikštelės atrodo taip

O taip ji atrodo palipus laiptais į viršų

Foje - iškabinėtas nuotraukomis ir piešiniais

Va tie piešiniai iš arčiau

Toliau turime gražią laiptinę

Komplekso priestate radome kažką panašaus į aktų salę

Taip ji atrodo iš kitos pusės

Prie aktų salės buvo toks foje

Bei, kas čia, vargonai, ar gal koks sintezatorius?

Kitoje sanatorijos pusėje dar buvo toks bareljefas

O čia - pačios šios sanatorijos paveikslas, viename iš kambarių

Laiptine galima pakilti vis aukštyn ir aukštyn

Nieko per daug įdomaus ten nėra, tiesiog koridoriai su numeriais

Numeriuose - nieko fancy, numeris kaip numeris

Dienotvarkė rūsyje, pabaigai

 

Apleista sanatorija mieste

Kitą sanatoriją radome dar prasčiau išsilaikiusią. Faktiškai čia nebūtų ką žiūrėti, jeigu ne laiptinė, foje ir gražūs plakatai prie įėjimo. Važiuodami čia turėjome informacijos, kad patekimo reikės prašyti pas kažkokį greta gyvenusį senuką, bet kaip ir pirmos sanatorijos atveju, nieko viduje neradome, o viskas buvo tiesiog atidaryta.

Sanatorija atrodo taip

Pradėsime nuo foje

Prie įėjimo - tokie gražūs plakatai

Šis foje, beje, tikrai yra pati gražiausia sanatorijos vieta

Laiptai veda aukštyn

Viršuje nieko labai gražaus nėra

Gražiausia patalpa, kurią ten suradome, buvo šita

Na dar čia, yra kažkas panašaus į inkrustaciją

Laiptai dar aukštyn

Vaizdas pro langą į sanatoriją, prieš pasišalinant

 

Apleistos gaisrinės Jerevano pakraštyje

Šias gaisrines paėmėme į kelionės pabaigą, kai grįžinėjome į Jerevaną. Pavargęs sargas (o gal ten buvo šiaip diedukas) palydėjo žvilgsniu mūsų mašiną, įvažiuojančią į teritoriją, bet nieko nesakė. Anksčiau šių mašinų čia buvo dar daugiau, bet dabar liko tik kelios.

Gaisrinės atrodo taip

Anksčiau jų buvo dar daugiau, dabar beliko tik šios

Matyt, išvežta į metalo laužą

Abejoju, ar tokias dar galima prikelti ir kur nors panaudoti

Greičiausiai, savo eiga jos jau seniai nevažiuoja

Šiaip, panašų kapinyną turėjome ir Vilniuje

Net modeliai buvo labai panašūs

Tik pas mus jos nebuvo tiek užleistos

Dar viena mašina

Žiūrint iš galo

Tai tiek, ties šiuo straipsniu Armėnijos kelionę pilnai uždarau. Likau labai patenkintas - pamačiau vietų, pafotografavau, paragavau vietinio vyno. Neatmetu galimybės kitais metais vėl čia sugrįžti - na, gal ne vien į Armėniją (nelankytų vietų čia liko nedaug), bet jei sujungiant su Gruzija? Kas žino. Bet kokiu atveju, dabar su jumis atsisveikinu. Iki!