Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

2012.11.03 žymos: dvarai, rūmai, bažnyčios, Vilnius ir jo apylinkės, peržiūros: 11 177

Atėjo laikas tinkamai aprašyti vieną įspūdingiausių Vilniaus vietų, kurią lankydavome dar nuo 2011 metų - Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią. Tada, ten patekę vieni iš pirmųjų, stengėmės ją maksimaliai apsaugoti - vaikščiojome tyliai ir atsargiai, kad niekas nepastebėtų, slėpėme dalį nuotraukų, kad niekas iš lankytojų nesuprastų, kur ji yra. Dabar, bažnyčiai jau tapus urbanistiniu popsu, slėpti istoriją bei nuotraukas nebeliko prasmės.

Istorija

Šios bažnyčios istorija yra neatsiejama nuo vienuolių vizičių įsikūrimo Lietuvoje. Plačiau jų istoriją esu aprašęs čia, todėl šiandien prisiminkime tik svarbesnius faktus. Šios vienuolės Vilniuje buvo įkurdintos vyskupo K. Bžostovskio iniciatyva, 1694 metais. Atvykusios vizitės, finansuojamos savo užtarėjo J. Bžostovski, pradėjo bažnyčios ir vienuolyno statybas. Bažnyčia buvo pabaigta 1756 metais, dabartinis vienuolynas - 1797 m.

1863 m. caro valdžios sprendimu, vienuolynas buvo uždarytas. 1865 m. jame buvo įkurdintos stačiatikės vienuolės, bažnyčia - perdaryta į Šv. Marijos Magdalenos cerkvę. Perstatant bažnyčią buvo nugriauta šalia stovėjusi keturkampė varpinė, pakeistos kai kurios bažnyčios vidaus ir išorės dekoro formos. 1915 m. stačiatikėms iš Lietuvos pasitraukus, 1919 m. vienuolynas buvo grąžintas vizitėms, kurios čia gyveno iki 1948 m. Po to, tiek vienuolyne, tiek bažnyčioje buvo įkurtas kalėjimas, ko pasekmė - perstatytos patalpos, pritaikant jas kalinių kameroms ir kalėjimo administracijai. Bažnyčios erdvė buvo padalinta į kelis aukštus, žemiausiuose aukštuose įkuriant administraciją ir pasirodymų salę, kupolą paliekant koplyčiai. Dabar ši koplyčia - vienintelis išlikęs religinis bažnyčios akcentas.

Vizitiečių bažnyčia - skirtingų laikotarpių senos nuotraukos

2006 metais, po pataisos namų uždarymo, bažnyčia ištuštėjo - niekam nereikėjo jau pradėjusių griūti apleistų patalpų. 2009-tais metais bažnyčia buvo trumpam atgijus - joje įsikūrę menininkai viduje padarė kelias parodas, bet neilgam - po metų bažnyčia vėl stovėjo tuščia. Ir niekas nebežino, ką su ja daryti.

Dabar vienuolyno vartai - užrakinti, prieiti prie bažnyčios galima nuo apleistų pataisos namų pusės, keliaujant vidiniame perimetre, tarp dviejų tvorų. Praėjus apleistą sargo bokštelį, patenkama į apleistą bažnyčios kiemą.

Bažnyčios kupolas ir kalėjimo siena

Sargo bokštelis, kieme

Iš čia bažnyčia atsiveria visame gražume

Bažnyčios balkonas ir kupolas

Sovietmečiu bažnyčios erdvė buvo padalinta į kelis aukštus, gelžbetoninėmis pertvaromis. Didžiausiame iš jų buvo įrengta kalinių pasirodymų salė, o pirmame - įrengta administracija, su visokiais kabinetais.

Įėjimas į vidų - per pirmą aukštą

Vienas iš kabinetų, viduje

Dar vienas

Informacija:

Čia - pasirodymų salė

Sukrauti suolai

Menų ženklai ant sienos

Salės scena

Dalis langų - su vitražais

Šitas jau numontuotas

Iš salės galima patekti į pagrindinę laiptinę. Čia galima rasti Sovietų Sąjungos baudžiamąjį kodeksą, ant sienos, bei ant grindų suverstas kino juosteles.

Laiptinėje

Baudžiamasis kodeksas

Užlipus aukščiau - tokia patalpa

Visur - dekoratyviniai piliastrai

Freska iš arčiau

Naktį šią patalpą gražiai apšviečia lauko prožektoriai

Per gretimą patalpą galima išeiti į balkoną

Prie išėjimo - visokie sunešti daiktai

Štai toks apgriuvęs bažnyčios balkonas

Laipteliai į viršų, link kupole įrengtos koplyčios

Kino juostos

Bažnyčios kupole - kalinių įrengta koplyčia. Tai, be abejonių, pati gražiausia bažnyčios vieta. Čia verta apsilankyti tiek dieną, tiek naktį - sunku pasakyti, kada vaizdas yra geresnis. Gal visgi dieną, kai kupolą užlieja saulės šviesa.

Bažnyčios kupolas