Dabar, kai po Italijos kelionės jau spėjo apsitvarkyti reikalai, galiu išsirankioti nuotraukas ir parodyti vietą, kuri tą kelionę inspiravo - nerealaus grožio apleistus rūmus, kuriuos aplankyti užsidegiau tą pačią akimirką, kai prieš pora metų juos pirmą kartą pastebėjau internete. Tada juos sau pasižymėjau į sarašą vietų, kurias tiesiog būtina aplankyti, nors niekada netikėjau, kad vieną dieną tą padaryti realiai pavyks.
Ir štai, skrydis į Milaną, pigūs bilietai – prie rūmų parko privažiavome trečiai dienai įpusėjus. Pilni azarto ir nerimo serpantinu patraukėme į kalno viršų, nežinodami nei kaip patekti į vidų, nei ar iš viso patekti į vidų neoficialiai pavyks - savaitės laiko pasiruošimo kelionei buvo ryškiai per mažai. For all we knew, rūmuose galėjo laukti bet kas – nuo apsauginių, šunų iki gyventojų ar kokių nors nedraugiškai nusiteikusių darbininkų. Tačiau, įlipęs į vidų ir apsižvalgęs aplink, vos negavau infarkto vietoje, pamatęs, kur papuoliau.
Taip, nuotraukas iš rūmų buvau matęs ir anksčiau, bet kaip gali nuotraukos perteikti tokią nerealią erdvę? Kelias pirmas minutes fotografuojant drebėjo ranka - buvau ekstazėje, pilnas euforijos, neberūpėjo nei apsauga, nei galimybė čia kažką sutikti - jaučiausi kaip pasakų rūmuose iš Tūkstančio ir vienos nakties, priblokštas mozaikų, lipdinių ir panašių rytietiškų motyvų. Kaip galima šaltai vaikščioti po tokias erdves? Čia net naudojami mūsų rūmai tokiems iš tolo neprilygsta.
Štai kaip jums patalpos?
Tiesiog NEREALU
Visur tokios inkrustacijos - sukasi galva nuo margumynų
Geltonasis kambarys
Vienas iš paprastesnių kambarių, su užrašais virš židinio
Ar galima tokį grožį stebėti be emocijų, šaltai? Man nesigavo nei tada, nei dabar, berašant straipsnį, nesigauna. Čia kur bevaikščiosi (o kambarių čia oficialiai yra daugiau nei 360) - pabaigos nėra, visur išvysi kažką nerealaus ir įspūdingo.
Kolonos
Apvalusis kambarys
Fontanas, grindyse
Virš mūsų galvų - kupolas, su jame įrengtais prabangiais apartamentais. Po pirmo pasaulinio karo (o rūmai kildinami nuo XVII a. pradžios) čia buvo įkurtas viešbutis, kur numeriai kainavo nežmoniškus ir neprieinamus paprastam žmogui pinigus.
Kolega Marko
Arkos, kupole
Dar viena salė
Kolega, prie įėjimo
Ar galite įsivaizduoti tokius rūmus Lietuvoje? Kiekviena nauja salė čia kaip nauja architektūros muziejaus erdvė, kur demonstruojama skirtingų laikotarpių stilistika ir puošyba. Kai kur tai - aukštos lubos, švelnios spalvos ir elektrikai būdingi deriniai, kai kur - žemesni skliautai, savaime primenantys viduramžišką vienuolyną.
Inkrustuota auksu
Lubų dekoracijos
Dar daugiau
Daugiau lipdybos
Viename iš kambarių - nedidelė koplyčia, su grakščiomis, nematytomis dekoracijomis - man panašu į neoklasicizmą. Ir tokios dekoracijos čia visur - reprezentaciniame aukšte nėra nei vieno kambario be puošmenų ar nuniokoto vandalų.
Koplyčia
Nedidelis altorius
Fontanas
Kampu
Non plus ultra
Viena iš pagrindinių salių
Kolega Pranskė
Kol vaikščiojau apačioje ir bandžiau drebančiom rankom fotografuoti visa tai, kolegos surado vieną iš laiptinių į viršų. Kolegos, beje, čia orientavosi geriau - aš fotografuodamas rūmuose vaikščiojau ratais - kvadratais.
Ne ką mažiau išpuošta laiptinė
Vaizdas į mėlynąją salę iš balkono
Dekoratyvinis turėklas, viršuje
Raudonas kilimas, praėjime
Vaizdas į kitą pusę
Apvalios patalpos su kupolu antrame aukšte - prabangūs, dabar tušti apartamentai. Ar galit įsivaizduoti, kokio lygio čia gyveno svečiai, galėję sau leisti čia apsistoti nors vienai nakčiai?
Apartamentai
Čia - jau matyta salė su kolonomis, iš viršaus
Koplyčia
Kolega Pranskė
Kesonais išpuoštos lubos
Keliose antro aukšto sekcijose - šiuolaikiniai numeriai, kai kurie - pilnai įrengti, kai kurie - be baldų. Čia Pranskė siūlė apsistoti porai dienų - geriau nei kaip mums įprasta, šalant miegoti lauke ar visą naktį vartytis nepatogiame automobilyje.
Viešbučio dalies koridorius
Vienas iš kambarių
Vaizdas per langą, į vidinį, net nežinau, gal kiemelį?
Vietomis išliko baldai
Vietomis - židiniai
Staliukas
Vonios kambarys
Praustuvas
Vietomis matosi požymiai, kad visas šis grožis iš tiesų - apleistas
Nuostabios durys į gretimą kambarį
Kambarys ir dekoracijos, ant sienų
Galima prisėsti ir pasigrožėti
Dar viena laiptinė
Iš nuotraukos nesimato, tačiau laiptinės viduryje už dekoracijų yra paslėptos durelės, už kurių esantis praėjimas leidžia nueiti į visai kitą rūmų dalį. Tokie praėjimai čia visur - net jei ir pasirodytų darbuotojai ar apsauga, tikriausiai, negalėtų mūsų čia surasti. Suradus tokį slaptą praėjimą galima išlipti viršun - ant stogo, į virš pagrindinio įėjimo įrengtą apžvalgos aikštelę.
Palėpė, su paskutinės rūmų renovacijos data
Išlipimas į apžvalgos aikštelę su kupolais
Varpai
Laiptai aukštyn, į pačią aukščiausią aikštelės dalį
Aikštelė ir kolega
Rūmai iš viršaus
Buvęs parkas
Pirmame aukšte - naujoviškai įrengta viešbučio erdvė. Reception'as, posėdžių salė, virtuvė ir baras - autentikos čia nerasta, viskas modernu.
Koridorius
Tokia posėdžių salė
Baras
Erdvė
Įdomūs langai
Sukrautos kėdės
Šiam kartui tiek, kelionę vien dėl šių rūmų užskaitau, nors iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad operacija pasibaigs sėkmingai. Visiems sėkmės ir iki kitų kartų - daugiau Italijos vietų bus netrukus.
Nerealiai :-O
Aciu uz virtualia kelione 🙂
kodel jus nefotkinat isores?
Tam, kad susidomėjusiems būtų sunkiau surasti.
Fantastika. Ačiū : )
Nuostabu!
Fantastika..matyt taip gali buti tik Italijoje.
Labai gražu. Stebiuosi, kad rūmai nenuniokoti. Ačiū už gražumą!
... o pas mane sienos gipskartonio... T_T
Nebemoka žmonės statyti...
turbūt pasijautei kaip ponas