Maskva


„Go in Moscow“ – pasakė viena draugė Facebook’e, pamačiusi mūsų kompanijos nuotraukas, tokiu būdu pasėjusi šią vėliau išbrandintą mintį. Po paskutinės kelionės į Kijevą susimasčiau – o kodėl gi ne? Reikėtų bent kartą aplankyti didžiausią rytų Europos miestą, nuotraukos ir urbanistiniai pasakojimai iš kurio nuolat šmėžuoja internete. Taip gimė idėja.

Taigi, susirašėme su Maskvos draugais, nebrangiai nusipirkome bilietus. Turizmo agentūroje pasidarėme vizas, kainavusias bent pora kartų daugiau, nei visi kelionės bilietai. Perėjome per „gėdos koridorių“ Maskvos Домодедово oro uoste – būrys įkyrių tadžikų taksistų, kaip alkanų šunų gauja, apspinta visus naujai atvykusius, įkyriai kaišiodami rankas ir vos ne per jėgą brukantys savo paslaugas. Su vienu iš jų, prie traukinių bilietų pirkimo automato, gavome itin ilgai ginčytis – žmogus niekaip nesuprato, kaip galime rinktis kelionę traukiniu, kai jis mums siūlo nuolaidą ir kai į centrą nuvežti žada už tokią pačią kainą, kaip ir po valandos atvyksiantis traukinys.

Štai taip atsidūrėme Maskvoje. Maskva, atvirai pasakius, man paliko prieštaringus įspūdžius, neįtelpančius į jokią užbaigtą koncepciją. Savaitė laiko nepraėjo veltui – daugybė mano stereotipų pasitvirtino, kiti – sudužo į šipulius, o visa kita – UE ir jos žmonių pasaulėžiūra sugebėjo dar kartą išsigryninti ir vėl išsisluoksniuoti. Žodžiu, šio emocinio chaoso neįmanoma sukišti į vieno rišlų pasakojimą, o gal ir nereikėtų bandyti. Veikiau tiesiog pasidalinsiu nuotraukomis, galbūt kažkam pavyks pagauti bendrą kelionės įspūdį.

Kelionė

ВДНХ – Выставка достижений народного хозяйства, tarptautinių komunistinės visuomenės pasiekimų paroda, po renovacijos savo dabartinį vaizdą įgavusi 1954 metais – didžiulis parkas, pilnas paviljonų, skirtas pademonstruoti sovietinės liaudies, gyvenančios komunistiniame rojuje, mokslo ir technologijų pasiekimus. Ant kai kurių paviljonų galima užsilipti ir pasigrožėti parku ir jame įrengta čiuožykla iš viršaus.

Armenijos paviljonas ir parko čiuožykla

Raketos „Восток“ maketas, nuo paviljono, skirto kosmoso tyrinėjimui

Киевский rajonas – čia teko praleisti tikrai nemažai laiko. Čia pat teko ir nemaloniai pabendraut su apsauginiais, nenorėjusiais įleisti šiek tiek purvino lietuvio (manęs) į prestižinį prekybos centrą.

Ukrainos bulvaras ir viešbutis „Ukraina“

Verslo kvartalas Moscow-City, tolumoje

Prekybos centras Европейский ir moteriškas siluetas

Šiame rajone turėjome puikią progą pasigrožėti fejerverkų šou Pergalės parke, nuo gretimo namo stogo. Tėvynės gynėjo dienos proga pasipuošė visa Maskva – visur pakilo vėliavos, skambėjo iškilminga muzika. Tądien net piktos pardavėjos parduotuvėse pradėjo maloniau bendraut ir sveikindavo visus vyrus iš eilės. Net mus pasveikindavo, nežinodamos, kad esame, tikriausiai, iš kitos barikadų pusės.

Viskas prasidėjo nuo lazerių šou

Po to pasipylė fejerverkai ir ritmiškas šaudymas iš pabūklų

Arba taip

Fejerverkai virš 140-ties metrų aukščio paminklo – stelos

Automobilių pilnas prospektas

Čia – visai kita Maskvos pusė, rajonas – Тверской. Neblogas vaizdas į žiedą Садовое кольцо ir prabangų gyvenamųjų namų rajoną.

Stogas

Renovuojamas Fairmont Pekin viešbutis

Miesto šviesos Тверская gatvėje

Arčiau prie Kremliaus? Prašom, su vaizdu į Kremlių. Šiek tiek pastangų, susidūrimas su apsauga ir mes jau viršuje.

Kremliaus bokštai

Gretimas stogas – štai taip

Katedra

Netoli šio stogo, beje, yra didžiuliai apleisti rūsiai. Čia galima ramiau atsisėsti ir atsipalaiduoti, pasišnekėt apie aktualijas ir padaryti keletą nuotraukų.

Rūsių arkos

Kitu kampu

Atrama

Saulėlydį sutikome ant stogo su geru vaizdu – į Maskvos upę

Крымский tiltas ir juo lekiančios mašinos

Vaizdas į centrą

Зубовский бульвар

Pamažu temsta

Kažkur tolumoje matosi Moscow city

Ta mėlynoji valanda

Prospektas

Vieną dieną skyrėm susipažinimui su Maskvos teritorijos miškuose įrengtu didžiuliu arsenalu. Dabar, nors jį ir tebesaugo sukarinta apsauga, patekti į vidų yra iš principo įmanoma. Viduje – daugybė išplėštų amunicijos sandėlių, su tuščiomis dėžėmis nuo amunicijos ir universalios paskirties mobilių vagonėlių, vadinamų КУНГ’ais, kapinynas.

Tokie plakatai – ant kiekvieno kampo

Amunicijos dėžės – visos vienodos

Didžiulis КУНГ’ų savartynas – įdomiau

Tokie vagonėliai

Nors vagonėliai ir išplėšti, tačiau visai įdomūs – pas mus net išplėštų seniai nebepamatysi.

Čia buvo mobilios remonto dirbtuvės

Remontininko stalas

Lempa, pasišviesti

Čia – ryšininkams skirtas vagonėlis

Dar vienas

Šitam kažkas „nurovė stogą“

Netoli – pusiau išardytas šilumvežis

Išardytas valdymo skydas

Instrukcija mašinistui

Maskvos kolektoriai taip pat palieka įspūdį. Per tą savaitę apėjome jų labai daug – tiek su vedliais, tiek patys, savarankiškai.

Požeminis upelis Чечёра

Nauji, modernūs kabeliai

Poilsio akimirka

Dalis šio upelio – statyta sovietmečiu

Šios sekcijos atkarpą papuošė vietinis menininkas – bulgarke išpjaustęs kolektoriaus sienoje įvairiausius piešinius senovės Egipto stiliumi.

Laidojimo procesija

Detalės – Izidės galva

Mirties šešėlis – skeleto nešimas

Įdomiai išraižyti augalai

Vieną dieną skyrėme paplaukiojimui viena iš Maskvos požeminių upių pripučiamomis valtimis. Ši upė ilga ir pakankamai gili – vanduo viduje vietomis siekia pažastis. Viduje praleidome mažiausiai kelias valandas – pernešdami valtis per užtvankas ar kitas kliūtis ir remontuodami suplyšusią valtį. Fotografavau nedaug – kadangi išsiversti į vandenį buvo daugiau nei realu, fotoaparatą tekdavo kas kart išpakuoti ir supakuoti atgal į vandens nepraleidžiantį maišą.

Pripūstos valtys laukia keleivių

Bendra nuotrauka prie pirmosios užtvankos

Kolega, pozuoja prie išsišakojimo.

Valtis – baseinas

Bendra nuotrauka, pačioje pabaigoje

Pergalės parko, kuriame dar visai neseniai stebėjome fejerverkus, visi fontanai, šviesos instaliacijos ir kiti įrenginiai yra sujungti į vieną tunelių sistemą. Tuneliai veda iki pat Pergalės muziejaus – mūsų kelionės tikslo.

Kilometrai tunelių

„Amžinosios ugnies“ elektros skydinė

Netoli – pamiršta filtravimo patalpa

Buvęs kabelių kolektorius

Pergalės muziejaus rūsiai – mūsų kelionės tikslas. Anksčiau per juos dar buvo galima patekti prie muziejaus ekspozicijų, dabar, deja, nepasisekė.

Muziejaus rūsys

Šiluminis mazgas

Grįžkime prie kolektorių. Šiame kolektoriuje – prasiskverbusios per betoną medžių ir krūmų šaknys.

Medžių šaknys

O čia – viskas apaugę stalaktitais

Dalis kolektorių – pusiau betoniniai, pusiau iš plytų

Kolegos siluetas

Dalis – apvalūs, kuriuose galima išsitiesti pilnu ūgiu

Čia – dar niekur nematyta forma

O čia – gražios raudonos plytos, kaip mūsų senamiesčio kolektoriuje

Raudonų plytų tunelis

Prie šios kolektoriaus atšakos galima prieiti tik nuo Maskvos upės pusės. Variantų beveik nėra, arba leistis žemyn kelis metrus stačia krantine, laikantis rankomis už vamzdžių, arba nuo nedidelės prieplaukos bristi palei patį Maskvos upės kraštą, keliolikos centimetrų gylyje esančia sena medine krantine, atsargiai statant kojas, kad paslygus nenugarmėti į kelių metrų gylio ledinį vandenį. Pasirinkome pastarąjį variantą.

Kolektorius ir žaismas su šviesa

Arba taip

Kalbant apie Maskvos upę – jos dugne, keliolikos metrų gylyje yra pratiesta veikianti šuliminė trąsa. Į ją norui esant galima patekti.

Staigus nusileidimas po Maskvos upe

Nedidelis šiukšlėmis užverstas šliuzas

Šie istoriniai kolektoriai – prie pat Крутицкое Патриаршее подворье – labai gražaus ir nepelnytai turistų pamiršto XIII a. įkurto vienuolyno. Abu neilgi, tačiau pakankamai įdomūs.

Plytinis kolektorius

O čia – senovinės plytos padengtos betonu

Finalinis objektas – Неглинка, turbūt, žymiausia Maskvos požeminė upė. Čia atkeliavome ramų penktadienio vakarą, ramiai atsigerti alaus, pasikepti dešrelių šašlykinėje ir pasidalinti savaitės įspūdžiais.

Senovinės atkarpos išsišakojimas

Moteriškas siluetas

Неглинка, kaip ir dauguma kitų Maskvos požeminių objektų, buvo daug kartų perstatyta. Čia – sovietinė dalis.

Sovietinė Неглинка’os dalis

Didžulis skliautinis tunelis – gražiausia kolektoriaus vieta

Viena iš šoninių atšakų

Spirga dešrelės

Ivanas tradiciškai nusimaudė po taip vadinamu „Mirties stulpu“

Finalinė nuotrauka, pabaigai

Tai tiek iš Maskvos. Žinoma, per savaitę buvo pamatyta daug daugiau. Nepasakojau neurbanistinių nuotykių – muziejuose ir kitose viešose vietose, neužsiminiau nei žodžio apie tą, kam dažniausiai skiriu daugiausiai dėmesio – žmonių pasaulėžiūrai ir pulsuojančiam miesto ritmui. Visko gražiai surašyti kol kas nesigauna – gaunasi tik banali ir klišiška kalba. Gal kada nors pabandysiu papasakoti.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *