Seniai nekalbėjome apie branduolinį ginklą, tiesa? Po 2016-tų pradžios straipsnio apie raketinę bazę Karmėlavoje šiame fronte iš mūsų nieko nesigirdi. Dabar, po rudens Europos kelionės, dalį kurios praleidome rytinėje Vokietijoje, turime gerą progą prie šios temos sugrįžti - parodyti naujas nuotraukas, užpildyti bendro išprusimo ir istorijos spragas.
O istorija tokia - vos pasibaigus Antrąjam pasauliniam karui pasaulis pamatė naują grėsmę - agresyviai besiplečiantį komunistinį bloką, siekiantį dominuoti Europoje. Tai pasauliui atnešė naują įtampos bangą bei ginklavimosi varžybas, kuriose dalyvavo visas civilizuotas pasaulis. Šaltojo karo dalyviai sparčiai ginklavosi, tobulindami kaip įprastą ginkluotę - tankus, lėktuvus, artileriją ir šaunamuosius ginklus, taip ir naująjį ginklą, parodžiusį savo efektyvumą Hirošimoje ir Nagasakyje - branduolinį, gebantį visas kovines taktikas iš esmės pakeisti.
Branduolinį ginklą pagal jo naudojimo specifiką galima skirstyti į dvi rūšis - strateginės paskirties ir taktinės. Strateginio branduolinio (o ir ne tik branduolinio) ginklo paskirtis - priešо šalies ir miestų bombardavimas dideliu nuotoliu (paprastai tariant). Taktinis gi, dažniausiai, naudojamas mūšio lauke, naikinti didelius priešo dalinius, pralaužiant frontą. Virtinės kareivių su apsauginiais kostiumais, tūkstančiai šarvuočių bei tankų riaumodami veržiasi pirmyn, link atominio grybo, uždengusio saulę ant horizonto. Fantastika? Nieko panašaus - tai realūs JAV ir Sovietų Sąjungos kariškių 1960-tais kurti fronto pralaužimo planai.
Nuotrauka čia šiaip, vizualizacija
Sovietai, sukūrę branduolinį ginklą vėliau už amerikiečius, visais būdais stengėsi juos pralenkti kaip bombų bei raketų skaičiumi, taip ir bendru strateginiu išdėstymu. Dėl to, visose už geležinės uždangos atsidūrusiose šalyse buvo kuriamos raketinės brigados, ginkluotos taktiniais ir strateginiais branduoliniais ginklais. Ne išimtis buvo ir Rytų Vokietija, kurioje nuo 1960-tų buvo dislokuotas taktinis branduolinis ginklas - iš pradžių 2К6 Луна, vėliau - Луна М kompleksai, gebantys branduolinį užtaisą paleisti 70 km atstumu. Vėliau neapsiėjo ir be 9К72 Эльбрус, 9К714 Ока, 9K79 Точка bei taktinių aviacinių bombų.
Tuometinis branduolinis ginklas reikalavo skrupulingos priežiūros ir griežtų saugojimo sąlygų, kurioms užtikrinti sovietai statė specialias bazes, vadintas ПРТБ (подвижная ремонтно-техническая база), vieną kurių ir aptarsime šiandienos straipsnyje. Prisimenate branduolinių ginklų saugyklas Kėdainiuose ir Šiauliuose? Čia mes kalbėsime apie tokio pačio tipo bazę, tik geriau išsilaikiusią, apie kurios egzistavimą nežinojo net ir aukšti VDR pareigūnai. Ši bazė be kareivinių, garažų ir kitų techninių statinių turėjo dvi identiškas raketinių galvučių saugyklas, kiekvienoje kurių galėjo būti saugoma po 60 branduolinių raketų galvučių. Abi šios saugyklos turėjo visas sąlygas išgyventi branduolinio karo metu - autonominius dyzelinius generatorius, vandens, degalų cisternas bei oro drėgmės ir temperatūros palaikymo sistemas.
Pradėsime nuo antrosios, geriau išsilaikiusios saugyklos
Su kolega, kad būtų galima įvertinti durų storį
Už pirmų durų - antrosios, tokios pačios
Patenkame į saugyklos patalpoje įrengtą balkoną
Išlaikymas tiesiog stebėtinas - galima matyti senos šildymo sistemos likučius
Kraną, kuriuo branduolinės galvutės būdavo nuleidžiamos žemyn
Kairėje - kažkas panašaus į šaldytuvą
Kopetėlėmis galima nusileisti į apačią, prie saugojimo patalpų
Štai taip viskas atrodo iš apačios
Už nugaros - balkonas, per kurį atėjome
Vienoje saugyklos pusėje - keturios tokios galvučių saugojimo patalpos
Įdomu tai, kad prie jų išliko autentiškos slankiojančios durys
Po vienu iš balkonų - sandėlys
Ir praėjimas į techninę bunkerio dalį
Techninėje bunkerio dalyje galima rasti dyzelinį generatorių
Ventiliacijos filtrus
Kuro cisternas ir panašią įrangą
Stebėtina, kaip visa tai dar nėra išnešta
Juk nuo sovietų kariuomenės pasitraukimo praėjo jau 28 metai
Jūs tik pažiūrėkite - netgi autentiškos durys išliko
Panašu į kondicionavimo sistemos valdymą
O čia - skydinė
Ventiliacijos sistema
Viename iš kambarių radome kažką panašaus į laboratoriją
Kaip vadinasi šis įtaisas, skirtas dirbti su nuodingomis medžiagomis?
Dar vienas kambariukas techninėje dalyje
Ventiliacija
Palikime techninę dalį
Išėjimo durys atrodo taip
Už jų - dar vienos ir mes jau lauke
Kaip jau minėjau, saugyklų teritorijoje yra dvi, identiškos, įrengtos mažiau nei šimto metrų atstumu viena nuo kitos. Antroji saugykla dabar išsilaikiusi prasčiau - vienoje pusėje hermetinės durys išpjautos, įrangos beveik neliko.
Štai toks ėjimas į antrąją saugyklą
Prie įvažiavimo matosi pakeliamos rampos
Kadangi šis įėjimas buvo uždarytas, į vidų teko lipti per ventiliaciją
Truputis pastangų ir mes jau viduje
Įdomus avarinio liuko rakinimo mechanizmas
Kaip ir pirmoje saugykloje, patenkame į didelę patalpą
Tik tiek kad labiau nukentėjusi, dėl ko, labiau fotografavau detales
Štai, tarkime, radiatorius, su rusiškais užrašais
Nusileidimo kopetėlių tvorelė
O čia, beje, tos durys, kurių iš lauko neatidarėme
Kitoje pusėje - tokios pačios durys, tik atidarytos
Techninėje sekcijoje - tuščia ir dėl to nieko nematyto nėra
Išliko tik dyzelinis generatorius
išėjome per kitą saugyklos išėjimą, be durų
Panašu į durų atidarymo jungiklį
Šis įėjimas - uždengtas stogeliu
Pakrovimo rampa, netoliese
Ačiū už dėmesį.
