Besidomintys UE sutiks - Lietuvoje tarp apleistų dvarų vis sunkiau surasti kažką naujo. Patyrę tyrinėtojai dar pasakys keletą dėmesio vertų vietų, bet jos yra gerai saugomos, plius, gerai žinomos visuomenei, dėl ko, net ir pasirodžiusios iš ten nuotraukos nieko nenustebins. Iš dalies to priežastis - mano mėgstamas kultūros vertybių registro puslapis, kuris, nors ir veikia lėtokai, bet savo funkciją gerai atlieka - vienas iš teigiamų pavyzdžių, kada tinkamai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai skatina piliečius domėtis savo šalimi bei jos kultūriniu paveldu.
Bet su Lenkija yra kitaip - ją galima laikyti neišvalgyta teritorija. Žinoma, tik mums neišžvalgyta - lenkų tyrinėtojai visuomenei parodė nemažai apleistų dvarų, dalį kurių žinau ir aš. Vien savo žemėlapyje turiu susižymėjęs keliasdešimt taškų, kur verta nuvažiuoti - tiek čia apleistų vietų. Tokia pati situacija ir su apleistomis bažnyčiomis, kurių Lenkijoje labai daug, nepaisant susiklosčiusių stereotipų apie didelį Lenkijos gyventojų religingumą.
Čia nusprendžiau padaryti nedidelį popuri iš lankytų Lenkijos dvarų bei bažnyčių. O tuo pačiu parodysiu keletą nuotraukų iš šviežių, dar niekam nerodytų rūmų, aplankytų vasaros kelionės į Belgiją metu. Pirmą kartą jie buvo paminėti dar XVII amžiuje ir iki 1945-tų metų, kai juose iš pradžių įsikūrė Luftwaffe, o vėliau - Raudonosios armijos štabas, buvo perstatyti neogotikiniu stiliumi. Vėliau jie daug kartų keitė šeimininkus - nuo greta veikusio kolūkio administracijos iki sveikatingumo centro, vaikų ir jaunimo stovyklos. Dabar rūmai savininko neturi, nors patalpos yra prižiūrimos - tvarkoma aplinka, užkalami išdaužyti langai.
Kas vienija visus postkomunistinio bloko dvarus, tai tai, kad, juose niekam nerūpėjo interjeras, dažnai be gailesčio tvarkomas grubiu, kolūkiniu būdu. Dažnai visos patalpų dekoracijos būdavo nudaužomos bei užtinkuojamos, į patalpas žiūrint tik iš funkcinės pusės. Taip buvo daroma visoje postkomunistinėje erdvėje - kaip Sovietų Sąjungoje, taip ir Lenkijoje ar komunistinėje Vokietijoje - geriausiu atveju rūmuose būdavo paliekamos kelios reprezentacinės patalpos, bet ir tos, dažniausiai, būdavo be gailesčio perstatomos, pritaikant jas koncertų salėms arba panašiems tikslams. Dėl to, šiuose rūmuose fotkinau tik tai, kas traukė akį - patalpos bei koridoriai, kuriuose liko dalis autentiško interjero.
Rūmų viduje
Šitos patalpos - nenuniokotos
Labai gražūs skliautai
Neogotikinės formos
Apvali patalpa
Dar viena - su senovine krosnimi
Laiptai į viršų, į reprezentacinę salę
Salė vėliau buvo perstatyta, pritaikyta koncertams
Scena
Kolegos
O čia - dar vieni rūmai, su nerealaus grožio reprezentacine sale
Pasižiūrėkime, kokios detalės - tiesiog nerealu
Rūmai dabartinį vaizdą įgavo XX a. pradžioje
Buvusi scena
Kitos patalpos, beje, atrodo taip
Išėjimas
O čia - dar keli dvarai ir bažnyčios iš tos pačios praeitų metų RWL kelionės. Čia fotkinta buvo periodiškai, nedaug, akcentuojant tik įdomias detales.
Rūmai
Kaip jums lubos?
Čia - griūnanti bažnyčia
Matosi presbiterija
Per stebuklą išlikę vargonai
O čia - dar viena apleista bažnyčia, priklausiusi evangelikams
Išliko visas medinis interjeras
Detalės
Sugriauti laiptai į antrą aukštą
Pabaigai - dar vienas iš apleistų Lenkijos dvarų, statytas XIX a. antroje pusėje. Pokariu buvo nacionalizuotas, nuo 90-tų pradėjo keliauti iš rankų į rankas. Nuo to laiko pakeitė ne vieną savininką. Prieš kelis metus prasidėjusios renovacijos metu, dvare buvo renovuotas vestibiulis, įskaitant vestibiulio laiptus ir autentišką XX a. pradžios židinį.
Pats dvaras atrodo taip
Įėjimas - per nedidelę oranžeriją
Labai gražūs oranžerijos langai
Renovuotas vestibiulis
Laiptai į viršų
Dvare dar liko reprezentacinių patalpų
Labai išvaizdūs langai
Buvęs židinys
Dar vienas kambarys
Vatniko svajonė - čiužinys ir televizorius
Dar vienas, senesnis
Tuščias antras aukštas
Spausdinimo mašinėlė
Šiam kartui tiek. Tikiuosi, jums buvo įdomu - nemačiusiems pamatyti, mačiusiems - prisiminti. Ilgainiui Lenkiją planuojame imti intensyviau, jau rudenį turėtumėme sulaukti daugiau gerų vietų.
