Šiandien pabandysiu papasakoti apie dar vieną Daugpilio urbanistinę įžymybę - Daugpilio tvirtovę, kartais dar vadinamą Dvinsko arba Dinaburgo vardais. Ir nors daug kas pasakytų, kad šis XIXa. gynybinis įrengimas prie puslapio tematikos nelabai tinka, apleistumo ir urbanizmo motyvų jame neabejotinai yra.
Daugpilio tvirtovę esu lankęs ne vieną kartą. Pirmą kartą čia važiavau dar vasaros pabaigoje, eilinį kartą keliaudamas lankyti kaimynų. Tiesa, dėl laiko stokos tada ją apvaikščiojome gana paviršutiniškai, dėl ko daugiau nei pusė tvirtovės liko neapžiūrėta. Važiuojant antrą kartą taip pat laukė nesėkmė - visą popietę lijo lietus ir dangus buvo apsiniaukęs. Dėl to, šiame straipsnyje teko sukombinuoti kelių kelionių nuotraukas, todėl nesistebėkite, kai vienose nuotraukose - giedra ir saulėta diena, kitose - apsiniaukęs dangus ir lašai ant objektyvo.
Istorija
Tvirtovės istorija prasideda nuo smulkaus Dinaburgo miestelio. Šis miestelis istorikams yra žinomas jau nuo 1275 metų, kada didysis Livonijos ordino magistras Ernstas von Raceburgas įkūrė Dinaburgo pilį, ištisus šimtmečius keliavusią iš rankų į rankas - ją periodiškai užimdavo rusai, lietuviai ir net lenkai.
Po ATR (Abiejų Tautų Respublikos) pirmojo padalijimo, Dinaburgo tvirtovei eilinį kartą atitekus Rusijos imperijai, iškilo poreikis stiprinti vakarinę Rusijos imperijos sieną. Rusijos inžinieriai buvusios tvirtovės griuvėsių vietoje iš karto pradėjo statyti naujus gynybinius įrengimus, kurių pabaigti iki galo nesuspėjo - pasikeitus Europos geopolitinei situacijai ir iškilus Napoleono invazijos grėsmei, nebaigtos statyti tvirtovės projektas buvo iš pagrindų peržiūrėtas ir perplanuotas iš naujo. 1810 metais buvusios pilies vietoje buvo pradėtas konstruoti naujas didelis fortifikacinis projektas, dabar vadinamas Daugpilio tvirtove. Pagal pirminį planą, tvirtovė turėjo būti baigta iki 1813 metų, apimti abi Dauguvos upės puses - 150 ha žemės plote kairėje Dauguvos pusėje turėjo atsirasti pagrindinė tvirtovė, o mažesniame, 50 ha žemės plote, mažesnė tvirtovės dalis, skirta apsaugoti prieigą prie tiltų per Dauguvą, sujungta su pagrindine tvirtove pirmuoju tuometinėje Latvijoje mediniu pontoniniu tiltu.
Daugpilio tvirtovės planas, http://dinaburgascietoksnis.lcb.lv nuotr.
Bet Rusija pavėlavo - 1812 metais, Napoleonui priartėjus prie Dinaburgo, tvirtovė buvo baigta vos iki pusės. Tiesa, net ir nebaigta statyti tvirtovė pagal carinės Rusijos gynybos įrengimų klasifikaciją buvo laikoma aukščiausiu, pirmojo tipo gynybiniu įrengimu, todėl pasikandžioti galėjo. Deja, tvirtovės gynėjų garnizone tuo metu buvo vos 2500 žmonių, kurie nors ir sugebėjo tris dienas atsilaikyti prieš daugiau nei 34 000 maršalo Udino kareivių, šturmavusio Dinaburgo tvirtovę, pajėgas, bet galiausiai buvo priversti pasitraukti į Rezeknę. Remiantis šaltiniais, gynėjams teko palikti tvirtovę arba dėl klaidos, arba dėl priešo diversijos - netikėtai buvo sunaikintos visos tvirtovėje saugomos ginklų ir maisto atsargos. Prancūzai, užėmę ištuštėjusias patalpas pradėjo jas griauti. Labiausiai nukentėjo kairiame Dauguvos krante statyta tvirtovės dalis, taip vadinamas "prietilčio placdarmas", kuriame dabar yra įsikūręs griežto režimo kalėjimas.
Soboras Daugpilio tvirtovėje
Nors išstūmus Napoleoną 1813 metais tvirtovės statybos atsinaujino, nesiliaujant karams ir ekonominiems sunkumams tvirtovę galutinai pabaigti pavyko tik 1878 metais. Tiesa, iki to laiko tvirtovė jau funkcionavo - 1833 metais dalyvaujant carui Nikalojui I tvirtovė buvo pašventinta, 1830 ir 1863 metais jos garnizonas dalyvavo lenkų sukilimo malšinimo konfliktuose. Tvirtovės įrengimai ir ginkluotė buvo nuolat tobulinami ir modernizuojami - laikui bėgant buvo nutiestas vandentiekis ir kanalizacija, akmenimis išgrįsti visi vidiniai tvirtovės keliai, pastatytas mūrinis soboras.
Soboras Daugpilio tvirtovėje
1870 metais beveik pabaigtos tvirtovės strateginis svarbumas sumažėjo - Rusijos imperija perkėlė pagrindinę gynybos liniją tolyn į vakarus. Dinaburgo tvirtovės statusas buvo sumažintas iki antrojo tipo, tvirtovė buvo perkelta į antrąją, rezervinę gynybos liniją. 1893 metais, pasikeitus Dinaburgo miestelio pavadinimui tvirtovė buvo pervadinta Dvinsko tvirtovės vardu ir įgavo tvirtovės - sandėlio statusą. 1912 metais pagrindinėje tvirtovės aikštėje buvo atidarytas fontanas - paminklas, padarytas iš trijų vienas į kitą atremtų pabūklų, Napoleono karų šimtmečiui atminti.
Pagrindinė aikštė ir fontanas, 1912 metai
Tačiau, ilgus metus fortifikacijai tobulinti dėtos pastangos nenuėjo veltui - Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai ties Dvinsku "užstrigo" ilgam ir sugebėjo įžengti į tvirtovę tik 1918 metų vasarį, iki karo pabaigus belikus vos keliems mėnesiams. Net ir tada, nepaisant nuolatinio tvirtovės apšaudymo, jos būklė buvo sąlyginai nebloga - labiausiai nuo aviacinių bombų ir artilerijos nukentėjo tvirtovės soboras.
Rusų armijos pabūklas, Dvinsko frontas, 1915 metai
Tvirtovės soboras po apšaudymo, 1915-1916 metai
1915 - 1920 metais tvirtovėje spėjo pašeimininkauti net 5 garnizonai - caro, vokiečių, boševikų, lenkų ir latvių. Pastarasis garnizonas čia užsiliko ilgam - iki pat 1941 metų vokiečių kariuomenės atvykimo. Tais pačiais 1920 metais dar kartą pasikeitė miestelio ir tvirtovės pavadinimas - į dabar naudojamą Daugpilį.
Antrojo pasaulinio karo metu atvykę vokiečiai tvirtovės citadelėje iš karto įrengė belaisvių stovyklą "Stalag-340" o dešinėje Dauguvos pusėje įrengtoje tvirtovės dalyje - žydų getą, iš kurio žydai ir buvo vežami šaudyti į greta esančius Poguļanka miškus (dabar - Mežciems).
Žydai prietilčio placdarmo gete, http://dinaburgascietoksnis.lcb.lv nuotr.
Pokariu, šalį valdant sovietams, nuo 1948 iki 1993 tvirtovėje buvo įsikūrusi Daugpilio aukštojo karo aviacijos inžinierių mokykla, 4 ir 5 metų studijose ruošusi technikus sovietų karinei aviacijai. Kursantai buvo apmokami su MIG lėktuvais, vieno iš kurių, MIG-19, maketas buvo užkeltas ant specialaus pjedestalo, prie pagrindinių vartų.
Mig-19 ant pjedestalo, 1981 metai
Po Latvijos nepriklausomybės paskelbimo, pasitraukus sovietų kariškiams, prasidėjo plėšimų bumas - kelis metus vietiniai vagys nebaudžiamai plėšė pastatuose ir fortuose išlikusią įrangą. Gyventojų tvirtovės teritorijoje pamažu mažėjo - kas norėtų gyventi benamių ir griuvėsių aplinkoje? Niekam nebereikalingi pastatai, nepaisant savo kultūrinio paveldo statuso, buvo palikti likimo valiai. Tvirtovė pavirto atskiru miestu-vaiduokliu Daugpilio miesto ribose.
2009 metais buvo pradėta tvarkyti šią beveik apleistą ir ištuštėjusią teritoriją - atnaujintos elektros ir kitos komunalinės linijos, sutvarkytas gatvių ženklinimas ir pradėti tvarkyti kai kurie pastatai. 2011 metais buvo baigta pirmojo tvirtovės pastato renovacija - buvusios šiluminės vandens pakėlimo stoties, esančios prie pagrindinio įėjimo. Dabar jame įsikūrusi administracija ir turizmo ir informacijos centras. Nuo to laiko darbai Daugpilio tvirtovėje įgavo pagreitį - pamažu aptveriami ir tvarkomi vis nauji pastatai, daugėja informacinių lentelių ir tvirtovę lankančių žmonių. Tačiau šie darbai tėra lašas jūroje - 90 procentų pastatų tvirtovės teritorijoje vis dar tuštauja.
Tvirtovė šiandien
Tvirtovė mūsų laikus pasiekė vizualiai mažai pasikeitusi - išliko visi gynybiniai įrengimai, kazematai ir didžioji dalis autentiškų carinių pastatų. Sovietmečiu tvirtovę perstatinėjo mažai - tik viduje išdygo kelios sovietinės "chruščiovkės", kurios į senove dvelkiančius tvirtovės statinius dabar vizualiai sunkiai įsipaišo ir dalis kazematų buvo perdaryti į civilinės saugos slėptuvės. Visa kita - dvelkia autentika. Ją galima ne tik apžiūrėti, bet ir pačiupinėti.
Tvirtovė šiandien
Tvirtovę iš visų pusių supa išorinio perimetro griovys, kuris pavojaus atveju būdavo užpildomas greta esančio ežero vandeniu. Tokie grioviai carinėje fortifikacijoje buvo naudojami itin dažnai.
Griovys ir išorinė tvirtovės siena
Nusileidus
Iš akmenų sudėta siena
Visur - dviaukščiai kazematai pabūklams
Iš arčiau
Dar daugiau kazematų
Čia - pozicija, sauganti prieigą prie pagrindinių vartų
Fortifikacija
Pagrindiniai - Michailo vartai - papuošti dvipusiais kardais
Vartai iš kitos pusės
Ant vartų viršaus - dvigalvis erelis, rusiškojo imperializmo simbolis
Įžengus per vartus patenkame į nykų buvusį karinį miestelį. Namuose, kuriuose anksčiau sutilpdavo daugiau nei 10 000 kariškių, dabar gyvena tik kiek daugiau nei tūkstantis žmonių.
Šioje aikštėje stovėjo dabar jau nugriautas soboras
Užkaltas buvęs kareivinių pastatas
Kitu kampu
Slėptuvės durys, iki pusės užpiltos asfaltu
Metalinė tvora ir fone esantis dabar jau renovuotas arsenalo pastatas
Visur - užsodintos medžiais alėjos
Ir daugybė apleistų pastatų, skirtingų formų ir paskirčių
Dar daugiau
Jau spėta nugriauti
O čia - ruošiama renovacijai. Tiesa, tokių čia mažuma
Ant sienų - senos foto. Įdomi iniciatyva
Tarp apleistų pastatų - nauja infrastruktūra, keliai bei stotelės
Netgi kažkiek siurealu
Čia buvo MIG-19 lėktuvo maketas
Apleisti cariniai pastatai
Arba taip
Tarp šių griuvėsių įsiterpę apšiurę sovietiniai daugiabučiai
Gatvė ir gyventojų automobiliai, prie namų
Dviejų epochų - carinės ir sovietinės - kontrastas
Pabūklas - XIX a. pradžia
Šiame carinės statybos pastate dabar gyvena žmonės
O čia - dar liko užrašas "Слава КПСС"
Šalia komendanto rūmų, pačiame tvirtovės centre - parkelis
Paminklas, parko centre
Trys pabūklai, skirta Napoleono karui atminti
Prie parko - komendanto rūmai
Dabar čia įsikūrusi policija
Bene įdomiausias tvirtovės statinys - karo ligoninė, apkabinėta judesio davikliais
Davikliai, galbūt jau neveikiantys
Užkalti fasado langai
Patekti į vidų galima užėjus už kampo
Vidinis kiemas, vienas iš kelių
Viduje - gražios skliautinės patalpos
Koridoriai
Buvusios palatos
Arba taip
Dalis patalpų - primena vienuolių celes
Ligoninės paskirtį išduoda tik platūs langai
Šis langas - į jau lankytą parką
O šis - į dar vieną vidinį kiemą
Apačioje
Čia galima vaikščioti ir vaikščioti
Gražiai susodinti medžiai, viename iš kiemų
Dalyje patalpų - dar galima surasti užrašų, lentelių
Terapijos skyrius
Vietinė gynyba
Įdomios lubos
O čia - suneštos kėdės ir improvizuoti stalai
Vietomis - seni agitaciniai plakatai
Dar vienas koridorius
Ir dar vienas
Celė
Bet mes keliaukime atgal
Tokių ir panašių pastatų čia - daugybė
Vietomis - yra gražių patalpų
Lipdyba
Svarbu nepatingėti perlipti per tvorą ir nusukti nuo turistinių srautų
Per langą galima įlipti ir į buvusias kareivines
Čia buvo sandėliuojama įranga
Pirmo aukšto foje
Koridorius
Patalpa su garso izoliacija, iš kiaušinių dėžučių
Daugiau užrašų
Класс немецкого языка
Trečiame aukšte - daugiau kabinetų
Iš čia galima išlipti ant stogo
Tarp sovietinių daugiabučių įsispaudę cariniai namai
Buvęs parako arsenalas - dabar muziejus
Be arsenalo, administracinių ir gyvenamųjų patalpų, tvirtovėje pilna gynybinių įrengimų. Kazematai pabūklams, bastionai įgulai ir artilerijai - viską per dieną apeiti nerealu.
Betoninis gynybinis įrengimas
Kiemas, su išsišakojimais į kazematus
Kur eiti?
Viename iš jų
Visi kazematai - tarpusavyje sujungti tokiais praėjimais
Skliautas
Išėjimas
O čia - inžinierių arsenalo pastatai
Tokie statiniai - visur, kur pažiūrėsi
Rampa aukštyn, apaugusi žole
Iš šono
Viduje
Nors Daugpilio tvirtovę kasdien lanko daug žmonių, mažai kas atkreipia dėmesį į greta tvirtovės, po dabartiniu geležinkelio bėgių pylimu, esančias požemines konstrukcijas - buvusio pietinio forto patalpas. Dalis šių patalpų dabar - sunkiai prieinamos - užmūrytos arba iki juosmens užpiltos vandens.
Fortas - po šiuo geležinkelio pylimu
Matosi pietinio forto liekanos
Viduje - daug šalto vandens
Ir daug patalpų ir praėjimų
Arba taip
Kolegos
Dar vienas praėjimas
Tunelio pabaiga
Žodžiu, Daugpilio tvirtovė - nepaprasta ir istoriškai kontrastinga vieta. Visiems rekomenduoju aplankyti.
Šaltiniai:
- http://dinaburgascietoksnis.lcb.lv
- http://dwaiu.narod.ru/kazak/dvinsk.html
- http://www.castle.lv/latvija/daugavpils.html
- http://sociopat-empat.livejournal.com/20898.html
O kodel neaplankot Vytis gamyklos bunkeri?
O todėl, kad apart siurblinės(kažkodėl vadinamos bunkeriu), slėptuvės nerandam.
Jei tiksliai žinai slėptuvės koordinates, ir patekimo būdą rašyk čia: pamirsta@pamirsta.lt
Ten siurbline? man labiau panasu i sandeliuka.