Pamiršta.lt

Viena iš mėgstamiausių mano vietų Latvijoje, kurią kasmet stengiuosi aplankyti - karinis Karostos rajonas, administraciškai priklausantis Liepojai - "karinis uostas", iš latvių kalbos. Kiekvienas čia suras, kuo užsiimti - galima maudytis, galima su alpinistine įranga laipioti į įspūdingus stebėjimo bokštelius, išmėtytus palei visą pakrantę, galima tiesiog, ramiai ir neskubant, vaikščioti tarp sugriuvusių senovinių fortų, mėgaujantis nekasdieniška aplinka. Žodžiu - viena geriausių vietų pasibūti prie jūros, nebėgant toli nuo urbanizmo ir UE.

Kaip galima sužinoti iš interneto, Karosta, arba, jei oficialiai - imperatoriaus Aleksandro III-ojo uostas - kadaise buvo didžiausia Baltijos jūros karinė bazė, faktiškai - nepriklausomas miestas. Pirmasis karinis miestelis čia atsirado XIX a. pabaigoje, Rusijos imperijos imperatoriaus Aleksandro III iniciatyva. Tvirtovė buvo uždaro tipo ir pilnai autonomiška - turėjo savo nuosavą mokyklą, paštą, elektrinę. 1901-ais metais čia buvo įkurta viena didžiausių Liepojos įžymybių - Šv. Nikalojaus cerkvė, išliekanti aukščiausiu kupoliniu statiniu Baltijos šalyse iki šiol. Vėliau miestelyje buvo įkurtas karinis kalėjimas, kuriame teko kalėti daliai 1905-tų metų revoliucijoje dalyvavusių jūreivių ir daug kitų pagalbinių statinių.

Nuo pat savo įkūrimo iki Latvijos nepriklausomybės paskelbimo, miestelis buvo uždarytas nuo paprastų žmonių. Iš pradžių, čia bazavosi pirmieji Rusijos imperijos povandeniniai laivai, vėliau - buvo įkurtas vienas iš Baltijos jūros laivyno štabų, kariškių tarpe pramintas "Gorškovo vila". Ilgus metus perstatinėjama, Karosta liko prifarširuota įvairiausių gynybinių įrengimų - bunkerių, fortų ir panašių objektų. Didžiausia jos pažiba - šiaurinių fortų kompleksas, bandytas sprogdinti po 1908 metų Rusijos imperijos taikos sutarties su kaizerine Vokietija. Sprogdinimo metu dalis pakrantės fortų suskilo ir nuvirto ant pakrantės, pasėdami visur krūvą gelžbetoninių nuolaužų aplink. Dalis tvirtovėje buvusių pabūklų buvo išlydyta, kita dalis - išvežta į tuo metu nuolat tobulinamą Kauno tvirtovę. Dabar tik šie susprogdinti fortai mena apie kadaise vieną svarbiausių Rusijos imperijos fortifikacijų Baltijos šalyse.

Šios nuotraukos - iš paskutinio apsilankymo, ištaikius ilgąjį savaitgalį liepos viduryje. Tada Karostoje apsistojome nakčiai, keliaudami per Latviją link Ventspilio ir Rygos.

Pradėkime nuo baterijų, prie stovėjimo aikštelės

Pabūklo vieta

Už jos - prasideda griuvėsiai

Viskas nusėta nuolaužomis

Arba taip

Fortai - atskilę nuo savo pozicijos

Ir atsirėmę į pakrantės smėlį

Nuskilęs fortas iš apačios

Viena iš skilimo vietų

O taip tai atrodo iš forto vidaus

Buvusių kazematų liekanos

Suskilę praėjimai

Sovietmečiu statyti angarai

Pabūklų pamatai

Kai kur - nežiūrint po kojomis lengva nusisukti sprandą

Nukristi galima iš aukštai

Kai kur - galima išsisukti koją, vaikštant tarp betoninių griuvėsių

Kai kur - nors įsikurk ir gyvenk

Beveik normalus kambarys

Beeinant pakrante toliau - tolimačio bokšteliai ir pasvirusi baterija. Prieš keletą metų ji dar nebuvo tiek nuslinkusi link vandens.

Pasvirusi baterija

Įėjimas ir paplūdimys

Baterijos viduje

"Pasviręs" kolega

Išėjimas

Greta - įvairiausių formų tolimačio bokšteliai

Su kitokia kepure

Įėjimas

Kopėčios

Čia - dar viena baterija, miške

Kadaise čia tarnavusių dembelių vardai

Ir viską vainikuoja didelė ir įspūdinga vėjo elektrinė, įrengta prie pat stovėjimo aikštelės - vienintelė vieta, kur tokią elektrinę galima pamatyti iš arti.

Vėjo elektrinė

Virš nuolaužų

Elektrinė, nuo stovėjimo aikštelės

Štai čia ir įsikūrėme nakčiai - tos elektrinės ir dviejų sugriautų fortų apsuptyje. Žmonių aplinkui praktiškai nebuvo, čia buvo galima tiek pasimaudyti, tiek ramiai pavakaroti.

Pakrantė

Palapinė

Nuolaužos, iš vienos pusės

Betoniniai luitai, iš kitos

Žodžiu, tokia nedidelė, smagi vieta - visiems, kurie čia nėra buvę, labai rekomenduoju aplankyti. Iki kitų kartų ir gero savaitgalio visiems!