Visa diena kratymosi mašinoje, valanda orientacinio miške, šliaužimas per skylę ir didelis dviaukštis bunkeris, antras požeminis aukštas kurio buvo užsemtas vandeniu. Jame - neblogai išsilaikiusios patalpos, kuriose dar išliko autentiška įranga - tokie mano įspūdžiai iš dar vieno neseniai aplankyto Lenkijoje objekto. Neišblukę prisiminimai verčia kuo greičiau sugrįžti prie temos, apie kurią jau buvome kalbėję - troposferinio ryšio, kurio vieną iš pastočių jau lankėme Italijoje. Skaitytojams tai bus gera proga prisiminti straipsnį apie NATO ACE High, o man - proga papasakoti apie dar vieną Sovietų karinės pramonės wunderwaffe.
Sistema "БАРС" (rusiškai - Боевая Aрмейская Pадиорелейная Cистема) rėmėsi 1930-tais atrasta įdomia troposferos savybe - atspindėti tam tikru dažniu atsiųstą signalą į kitą pastotę, taip perduodant signalą dideliu atstumu. Iš principo, ji jau nebuvo unikali - prieš ją įvedant į eksploataciją 1987-tais metais, šio ryšio pagrindu pasaulyje jau veikė kelios dešimtys panašių sistemų. Visų jų pirmtaku galima laikyti 1954-tais JAV sukonstruotą DEW liniją, po kurios jų svarbą pripažino visos šalys - troposferinio ryšio sistemų perdavimo greičiai buvo sąlyginai dideli, jų buvo neįmanoma slopinti ar perimti radiotechninės žvalgybos priemonėmis, jos nebijojo EMP pulso, t.y. galėjo funkcionuoti branduolinio karo metu.
Kaip veikia troposferinis ryšys - schema
Po JAV tokias sistemas pradėjo kurti visi kas netingi - pagūglinus jų galima rasti virš poros dešimčių. Ilgainiui jas turėjo ne tik JAV, bet ir Didžioji Britanija, Vakarų Vokietija, Sovietų Sąjunga, kuri visą Sibirą apstatė troposferinio ryšio pastotėmis (sistema "Горизонт", vėliau - Север). Nemažą vaidmenį suvaidino jau minėta NATO ACE High troposferinio ryšio sistema, po kurios pastotę vaikščiojome prieš pora metų. Sistema "БАРС" Sovietų Sąjungoje buvo naujausia - paleista 1987-tais, sujungiant visas šešias Varšuvos pakto šalis, kitų dviejų sovietinių troposferinio ryšio sistemų (ТРРС "Багет-С" (Р-417С) ir "Атлет-ДС" (Р-420С)) pagrindu.
Sistema "БАРС " - planas
Sistemą sudarė 26-ios pastotės, viena nuo kitos išsidėsčiusios iki 200 km atstumu. Susumavus visas troposferinio ryšio linijas susidarytų virš 5000 kilometrų atstumas. Kiekviena "БАРС" ryšio pastotė turėjo po keturis didžiulius bokštus, dažniausiai įrengiamus tiesiai virš komandinio bunkerio, ant kiekvieno iš kurių buvo įrengta po keturias antenas, gebančias troposferiniu ryšiu perduoti 60 telefono kanalų arba diskrečią informaciją greičiu iki 480 Kb/s. Greta bunkerių įrengtuose požeminiuose garažuose būdavo saugomos mobilios antenos, galinčios perimti pagrindinių antenų darbą, joms išėjus iš rikiuotės.
БАРС pastotė ir antena
Dabar didžioji dalis šių sistemų - paliktos likimo valiai. Ištobulėjęs palydovinis ryšys padarė savo - troposferinis ryšys pasidarė nebereikalingas. Daliniai, kurie kadaise būdavo netgi labiau įslaptinti už branduolinių raketų saugyklas, buvo palikti, kaip dar vienas Šaltojo karo rudimentas, paminklas ideologijų priešpriešai. NATO bei buvusio Varšuvos pakto šalyse liko daugybė potencialių vietų miesto tyrinėtojams bei prijaučiantiems.
БАРС sistemos bunkeris Lenkijoje
Tokios sistemos negalėjome apeiti ratu ir mes. Dėl ko, vieną penktadienio vakarą pajudėjome link Lenkijos sienos su nauja kolegos mašina. Ši "БАРС" pastotė, į kurią atvažiavome antrą kelionės dieną, savaime nebūtų kažkuo įdomi, jei ne sąlyginai gerai išsilaikęs didelis dviaukštis bunkeris, kuriame buvo ir kur pasivaikščioti, ir ką apžiūrėti. Palikus mašiną atokiau reikėjo gerą valandą pasivaikščioti iki dalinio, kurio teritorija dabar - dalinai naudojama. Po gero pusvalandžio šukavimo ir šliaužiojimo tarp nuolaužų jau buvome viduje.
Pradėsime nuo pagrindinio įėjimo
Jį saugojo kelios eilės šarvuotų durų
Į dešinę - dezaktyvavimo sekcija
Pro ją praeidavo žmonės po kontakto su nuodingomis medžiagomis, išorėje
Žalios durys veda link dušinių, kurias per stiklą stebėdavo operatorius
Operatoriaus patalpa atrodo taip
Joje - spec. aprangos bei dezaktyvuojančių medžiagų sandėliukas
Dar vienos hermetinės durys - ir mes jau bunkerio viduje
Pirmas požeminis aukštas buvo skirtas valdymui
Čia buvo spintos su įranga
Šioje patalpoje išliko ne per daugiausiai
O gretima patalpa - išsilaikė daug geriau
Hell yeah - išliko valdymo pultas
Yra ir rusiškų, ir lenkiškų užrašų
Už pulto - dar daugiau aparatūros
Paardytos spintos
Judėkime toliau
Per įėjimą einant tiesiai, atsiremiame į ventiliacijos patalpą
Šita įranga ne tik palaikė temperatūrą, bet ir užtikrino pastovų oro drėgnumą
Oro filtrų patalpa
O šie filtrai su kasetėmis - iš karinių bunkerių, labai retas radinys
Kopėčios veda prie užversto avarinio liuko
Vidinio ryšio sistema
Šviečianti lentelė ant vienų iš durų
Dalis atšakų - baigiasi akligatviu
Kartais juose būna papildoma ventiliacija
O kartais - nusileidimai į kabelių bei kitų inžinerinių trasų labirintą
Vietomis tokie nusileidimai sujungia bunkerio aukštus
Hermetinės durys - dar sveikos
Bet mes nusileiskime žemyn, į antrąjį požeminį aukštą. Čia, kaip ir buvo galima tikėtis, viskas skendi vandenyje. Nors apie vandenį įtariau ir į kelionę specialiai įsidėjau bachilus, kaip tyčia jų neįsidėjau į kuprinę, tipo, gal nereikės. Kadangi valandą laiko grįžinėti iki automobilio noro nebuvo, teko daryti akrobatinius triukus, belaipiojant ant vandenyje sumestų lovų bei kitų šiukšlių. Naudos iš to buvo nedaug - po kelių minučių batai buvo kiaurai šlapi.
Nusileiskime į apačią
Antras požeminis aukštas buvo atskirai uždaromas
Dabar jis skendi vandenyje
Vaikščioti reikia kažkokiomis į vandenį suverstomis šiukšlėmis
Vietomis būna sudėlioti tokie "takeliai"
Gretima patalpa
Įdomu, kad visi užrašai čia - lenkų kalba
Vandens spalva kompresorių patalpoje - joks fotošopas
Joje - išardytas variklis
O čia - dyzelinių generatorių patalpa
Deguonies balionai, netoli jos
Aparatūra
Įėjimą į sekciją saugo dvejos hermetinės durys
Kairėje - tepalo, dešinėje - dyzelinio kuro cisternos
Daugiau ventiliacijos įrangos
Filtravimo sistema
Čia - kažkas panašaus į artezinį gręžinį
O čia - personalo patalpa
Dabar jau sunku pasakyti, kokią tai funkciją atliko
Sprendžiant iš vožtuvų - čia būta kažkokių siurblių
Daugiau aparatūros
Dar daugiau
Kolega Mindaugas tikrina liuką
O čia - paskutinė patalpa
Su kolega
Bet grįžkime į laiptinę ir pirmą požeminį aukštą
Pakeliui link išėjimo
Laikas tyliai pasišalinti
Papildyta 2022.05.18
Dabar, bunkeryje apsilankius nemažai žmonių, jis jau nebėra toks slaptas, koks buvo anksčiau. Bet nedaug kas žino, kad netoli nuo pirmojo bunkerio yra dar vienas, triaukštis bunkeris, kuris prieš tai daug metų buvo užpiltas žemėmis. Dėl šios priežasties jis išsilaikė truputį geriau nei pirmasis, bent jau graffiti prasme - piešėjai dar nerado į jį įėjimo. Daug metų mes nesėkmingai bandėme jį paimti, dabar gi pagaliau pavyko tą padaryti.
Patekimas į bunkerį - per atkastą ventiliacijos šachtą
Paėjus šiuo koridoriumi keletą dešimčių metrų prieiname prie kopėčių
Kopėčių viršuje - liukas į bunkerį
Prašliaužus liuką mes jau esame viduje, antrame požeminiame aukšte
Pirmiausiai keliaukime apžiūrėti užversto pagrindinio įėjimo
Įėjimo tunelis baigiasi tokiu akligatviu
Grįžkime į bunkerį
Įdomiausi jame dalykai - trečiame požeminiame aukšte
Čia dar išliko prietaisai
Valdymo pultas
O čia - išpjauta generatorių patalpa
Joje iš generatorių liko tik tokie įrengimai
Greta - suspausto oro cisternos, generatorių paleidimui
Visas trečias požeminis aukštas skendi vandenyje
Skendi vandenyje įrengimai
Balionai
Daugiau įrengimų
Stelažai, viename iš kambarių
Įdomus hermetinių durelių rakinimo mechanizmas
O čia - didelės hermetinės durys, labai fotogeniškos
Didelė salė, pirmame požeminiame aukšte, pabaigai
Ačiū už dėmesį.