Troposferinio ryšio sistema BARS


Visa diena kratymosi mašinoje, valanda orientacinio miške, šliaužimas per skylę ir didelis dviaukštis bunkeris, antras požeminis aukštas kurio buvo užsemtas vandeniu. Jame - neblogai išsilaikiusios patalpos, kuriose dar išliko autentiška įranga - tokie mano įspūdžiai iš dar vieno neseniai aplankyto Lenkijoje objekto. Neišblukę prisiminimai verčia kuo greičiau sugrįžti prie temos, apie kurią jau buvome kalbėję - troposferinio ryšio, kurio vieną iš pastočių jau lankėme Italijoje. Skaitytojams tai bus gera proga prisiminti straipsnį apie NATO ACE High, o man - proga papasakoti apie dar vieną Sovietų karinės pramonės wunderwaffe.

Sistema "БАРС" (rusiškai - Боевая Aрмейская Pадиорелейная Cистема) rėmėsi 1930-tais atrasta įdomia troposferos savybe - atspindėti tam tikru dažniu atsiųstą signalą į kitą pastotę, taip perduodant signalą dideliu atstumu. Iš principo, ji jau nebuvo unikali - prieš ją įvedant į eksploataciją 1987-tais metais, šio ryšio pagrindu pasaulyje jau veikė kelios dešimtys panašių sistemų. Visų jų pirmtaku galima laikyti 1954-tais JAV sukonstruotą DEW liniją, po kurios jų svarbą pripažino visos šalys - troposferinio ryšio sistemų perdavimo greičiai buvo sąlyginai dideli, jų buvo neįmanoma slopinti ar perimti radiotechninės žvalgybos priemonėmis, jos nebijojo EMP pulso, t.y. galėjo funkcionuoti branduolinio karo metu.

Kaip veikia troposferinis ryšys - schema

Kaip veikia troposferinis ryšys

Po JAV tokias sistemas pradėjo kurti visi kas netingi - pagūglinus jų galima rasti virš poros dešimčių. Ilgainiui jas turėjo ne tik JAV, bet ir Didžioji Britanija, Vakarų Vokietija, Sovietų Sąjunga, kuri visą Sibirą apstatė troposferinio ryšio pastotėmis (sistema "Горизонт", vėliau - Север). Nemažą vaidmenį suvaidino jau minėta NATO ACE High troposferinio ryšio sistema, po kurios pastotę vaikščiojome prieš pora metų. Sistema "БАРС" Sovietų Sąjungoje buvo naujausia - paleista 1987-tais, sujungiant visas šešias Varšuvos pakto šalis, kitų dviejų sovietinių troposferinio ryšio sistemų (ТРРС "Багет-С" (Р-417С) ir "Атлет-ДС" (Р-420С)) pagrindu.

Sistema "БАРС " - planas

БАРС planas

Sistemą sudarė 26-ios pastotės, viena nuo kitos išsidėsčiusios iki 200 km atstumu. Susumavus visas troposferinio ryšio linijas susidarytų virš 5000 kilometrų atstumas. Kiekviena "БАРС" ryšio pastotė turėjo po keturis didžiulius bokštus, dažniausiai įrengiamus tiesiai virš komandinio bunkerio, ant kiekvieno iš kurių buvo įrengta po keturias antenas, gebančias troposferiniu ryšiu perduoti 60 telefono kanalų arba diskrečią informaciją greičiu iki 480 Kb/s. Greta bunkerių įrengtuose požeminiuose garažuose būdavo saugomos mobilios antenos, galinčios perimti pagrindinių antenų darbą, joms išėjus iš rikiuotės.

БАРС pastotė ir antena

Dabar didžioji dalis šių sistemų - paliktos likimo valiai. Ištobulėjęs palydovinis ryšys padarė savo - troposferinis ryšys pasidarė nebereikalingas. Daliniai, kurie kadaise būdavo netgi labiau įslaptinti už branduolinių raketų saugyklas, buvo palikti, kaip dar vienas Šaltojo karo rudimentas, paminklas ideologijų priešpriešai. NATO bei buvusio Varšuvos pakto šalyse liko daugybė potencialių vietų miesto tyrinėtojams bei prijaučiantiems.

БАРС sistemos bunkeris Lenkijoje

Tokios sistemos negalėjome apeiti ratu ir mes. Dėl ko, vieną penktadienio vakarą pajudėjome link Lenkijos sienos su nauja kolegos mašina. Ši "БАРС" pastotė, į kurią atvažiavome antrą kelionės dieną, savaime nebūtų kažkuo įdomi, jei ne sąlyginai gerai išsilaikęs didelis dviaukštis bunkeris, kuriame buvo ir kur pasivaikščioti, ir ką apžiūrėti. Palikus mašiną atokiau reikėjo gerą valandą pasivaikščioti iki dalinio, kurio teritorija dabar - dalinai naudojama. Po gero pusvalandžio šukavimo ir šliaužiojimo tarp nuolaužų jau buvome viduje.

Pradėsime nuo pagrindinio įėjimo

Jį saugojo kelios eilės šarvuotų durų

Į dešinę - dezaktyvavimo sekcija

Pro ją praeidavo žmonės po kontakto su nuodingomis medžiagomis, išorėje

Žalios durys veda link dušinių, kurias per stiklą stebėdavo operatorius

Operatoriaus patalpa atrodo taip

Joje - spec. aprangos bei dezaktyvuojančių medžiagų sandėliukas

Dar vienos hermetinės durys - ir mes jau bunkerio viduje

Pirmas požeminis aukštas buvo skirtas valdymui

Čia buvo spintos su įranga

Šioje patalpoje išliko ne per daugiausiai

O gretima patalpa - išsilaikė daug geriau

Hell yeah - išliko valdymo pultas

Yra ir rusiškų, ir lenkiškų užrašų

Už pulto - dar daugiau aparatūros

Paardytos spintos

Judėkime toliau

Per įėjimą einant tiesiai, atsiremiame į ventiliacijos patalpą

Šita įranga ne tik palaikė temperatūrą, bet ir užtikrino pastovų oro drėgnumą

Oro filtrų patalpa

O šie filtrai su kasetėmis - iš karinių bunkerių, labai retas radinys

Kopėčios veda prie užversto avarinio liuko

Vidinio ryšio sistema

Šviečianti lentelė ant vienų iš durų

Dalis atšakų - baigiasi akligatviu

Kartais juose būna papildoma ventiliacija

O kartais - nusileidimai į kabelių bei kitų inžinerinių trasų labirintą

Vietomis tokie nusileidimai sujungia bunkerio aukštus

Hermetinės durys - dar sveikos

Bet mes nusileiskime žemyn, į antrąjį požeminį aukštą. Čia, kaip ir buvo galima tikėtis, viskas skendi vandenyje. Nors apie vandenį įtariau ir į kelionę specialiai įsidėjau bachilus, kaip tyčia jų neįsidėjau į kuprinę, tipo, gal nereikės. Kadangi valandą laiko grįžinėti iki automobilio noro nebuvo, teko daryti akrobatinius triukus, belaipiojant ant vandenyje sumestų lovų bei kitų šiukšlių. Naudos iš to buvo nedaug - po kelių minučių batai buvo kiaurai šlapi.

Nusileiskime į apačią

Antras požeminis aukštas buvo atskirai uždaromas

Dabar jis skendi vandenyje

Vaikščioti reikia kažkokiomis į vandenį suverstomis šiukšlėmis

Vietomis būna sudėlioti tokie "takeliai"

Gretima patalpa

Įdomu, kad visi užrašai čia - lenkų kalba

Vandens spalva kompresorių patalpoje - joks fotošopas

Joje - išardytas variklis

O čia - dyzelinių generatorių patalpa

Deguonies balionai, netoli jos

Aparatūra

Įėjimą į sekciją saugo dvejos hermetinės durys

Kairėje - tepalo, dešinėje - dyzelinio kuro cisternos

Daugiau ventiliacijos įrangos

Filtravimo sistema

Čia - kažkas panašaus į artezinį gręžinį

O čia - personalo patalpa

Dabar jau sunku pasakyti, kokią tai funkciją atliko

Sprendžiant iš vožtuvų - čia būta kažkokių siurblių

Daugiau aparatūros

Dar daugiau

Kolega Mindaugas tikrina liuką

O čia - paskutinė patalpa

Su kolega

Bet grįžkime į laiptinę ir pirmą požeminį aukštą

Pakeliui link išėjimo

Laikas tyliai pasišalinti

Papildyta 2022.05.18

Dabar, bunkeryje apsilankius nemažai žmonių, jis jau nebėra toks slaptas, koks buvo anksčiau. Bet nedaug kas žino, kad netoli nuo pirmojo bunkerio yra dar vienas, triaukštis bunkeris, kuris prieš tai daug metų buvo užpiltas žemėmis. Dėl šios priežasties jis išsilaikė truputį geriau nei pirmasis, bent jau graffiti prasme - piešėjai dar nerado į jį įėjimo. Daug metų mes nesėkmingai bandėme jį paimti, dabar gi pagaliau pavyko tą padaryti.

Patekimas į bunkerį - per atkastą ventiliacijos šachtą

Paėjus šiuo koridoriumi keletą dešimčių metrų prieiname prie kopėčių

Kopėčių viršuje - liukas į bunkerį

Prašliaužus liuką mes jau esame viduje, antrame požeminiame aukšte

Pirmiausiai keliaukime apžiūrėti užversto pagrindinio įėjimo

Įėjimo tunelis baigiasi tokiu akligatviu

Grįžkime į bunkerį

Įdomiausi jame dalykai - trečiame požeminiame aukšte

Čia dar išliko prietaisai

Valdymo pultas

O čia - išpjauta generatorių patalpa

Joje iš generatorių liko tik tokie įrengimai

Greta - suspausto oro cisternos, generatorių paleidimui

Visas trečias požeminis aukštas skendi vandenyje

Skendi vandenyje įrengimai

Balionai

Daugiau įrengimų

Stelažai, viename iš kambarių

Įdomus hermetinių durelių rakinimo mechanizmas

O čia - didelės hermetinės durys, labai fotogeniškos

Didelė salė, pirmame požeminiame aukšte, pabaigai

Ačiū už dėmesį.

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *