Apleistas ryšių centras netoli Nemenčinės yra didžiausias požeminis įrenginys, kurį iki šiol teko matyti Lietuvoje. Ir nors internete apie šią vietą informacijos labai mažai, sužinoti šį bei tą pavyko, ypač pakalbėjus su bunkeryje 1985-1992 metais dirbusiu žmogumi. Tas paskutinis pokalbis viską sustatė į savo vietas ir paneigė nemažai gandų, kuriuos vietomis platina net žiniasklaida. Štai ką pavyko sužinoti.
Nemenčinės ryšių centro, oficialiai vadinto - LTSR Ryšių ministerijos atsarginiu ryšių punktu, arba, objektu Nr. 523, statybos buvo užbaigtos 1984 metais, jau anksčiau veikusios karinės pasiklausymo stoties vietoje. Pagal pradinį planą, panašių centrų netoli Vilniaus turėjo būti įrengti net trys. Likę du turėjo supti Vilnių nuo Kauno ir nuo Minsko pusės. Pagrindinės ryšių centro funkcijos - karo atveju, perimti Vilniaus telefonų stoties ir vyriausybinių ryšių perdavimo funkcijas. Pagrindiniems ryšių mazgams išėjus iš rikiuotės, telefonų, radijo ir televizijos veikimas turėjo būti atstatytas minučių bėgyje. Dėl to šis ryšių centras buvo vienu iš svarbiausių TV retransliacijos taškų visose Baltijos valstybėse. 1985 metais jį su saugumo inspekcija aplankė pats SSRS gynybos ministras.
Kadangi bunkeris palydovinio ryšio neturėjo, visi ryšiai jį pasiekdavo įkastais kabeliais. Dėl to, nemažą bunkerio patalpų dalį užėmė ryšių sutankinimo aparatūra - K-60, K-300, IKN-120. Likusios bunkerio patalpos turėjo palaikyti bunkerio autonomiškumą - artezinis gręžinys, dyzeliniai generatoriai ir sandėliai sausiems maisto daviniams bunkerio personalui, kurių, nepaisant ryšių centro dydžio, buvo palyginus nedaug - tik 10-15 žmonių. Su turima infrastruktūra bunkeris galėjo bent 3-4 paras funkcionuoti be palaikymo iš išorės.
Nemenčinės ryšių centras yra minimas Lietuvos kovos dėl nepriklausomybės istorijoje. 1991 metų Sausio 11-tos vakare, desantininkai su šarvuočiais užėmė ne tik Spaudos rūmus ir rezervinę televizijos studiją, bet ir šį požeminį objektą. Pasak centro darbuotojų, kareiviai įžūliai ir šiurkščiai privertė darbuotojus išjungti ryšių centro elektros maitinimą. Išjungus aparatūrą nutrūko ne tik apie 80 proc. Vilniaus telefono ir telegrafo ryšių, bet ir ryšys su KGB ir kitais sovietų kariniais daliniais, dėl ko kilo didelis skandalas ir kariškiai buvo priversti vėl įjungti visą aparatūrą ir nesikišti į tolesnį ryšių centro personalo darbą.
Po Sąjungos griūties ryšių centras, kaip ir visa kita ryšių infrastruktūra, atiteko Lietuvos telekomui. 1992 metais bendrovės Litcom (dabar - Omnitel) ryšių centre sumontuota 2 mln. JAV dolerių kainavusi palydovinio ryšio stotis su didžiausia pabaltyje 11,5 metrų skersmens palydovine lėkšte tapo pirmąja nepriklausoma Lietuvos komunikacija su vakarų pasauliu. Per čia daug metų į užsienį buvo komutuojami visi tarptautiniai telefono pokalbiai. Vėliau ji buvo panaudota skaitmeninių duomenų perdavimui. Antena puikiai matosi senose palydovinėse nuotraukose, iki 2008 metų.
Teritorijos pokyčiai - 2002, 2012 ir 2015 metai
2003 metais palydovinė stotis buvo išjungta. Įranga buvo išmontuota ir išvežta, palydovinė lėkštė - iškeliavo į kitas Telekomo patalpas. Iki 2007, kai iš objekto buvo pašalinta fizinė apsauga, centras buvo naudojamas kaip sandėlys. Iki šiol teritorijos pastatuose galima pamatyti krūvas senų sulaužytų telefonų ir kitų senos ryšių įrangos likučių.
Ryšių centras dabar
Šiandien teritorija - pilnai apleista. Joje - keli pagalbiniai pastatai - garažai, telegrafo pastatas ir didžiulis bunkeris, susidedantis iš dviejų požeminių sekcijų. Sakydamas "didžiulis", nei trupučio neperdedu - koridorių, išsišakojimų ir kambarių čia yra labai daug, vaikštant pirmą kartą sunku nepasiklysti. Virš bunkerio stovėjo dabar jau sugriuvęs administracinis pastatas, kuris 2002 metais dar buvo visiškai sveikas.
Įvažiavimas į teritoriją - nuo Nemenčinės plento ir Kreivalaužių miestelio pusės. Pravažiavus didžiulę anteną ir miestelį, kuriame anksčiau ir gyveno dalinio personalas, dešinėje pusėje pasirodo betoninė tvora ir pirmasis KPP.
Įvažiavimas - jau be vartų
KPP ir įvažiavimas iš vidaus
Teritorijoje - kontrolės punktas, sandėliai, keli garažai, didžiulis bunkeris ir administracinis pastatas, bunkerio viršuje. Atokiau stovinčiame dviaukščiame pastate, žmonių dažnai painiojamame su kareivinėmis, stovėjo telegrafo aparatūra.
Bunkeris
Automobilių rampa
Keli garažų pastatai
Čia būdavo saugomi dalinio automobiliai
Dar vienas garažas
Už garažų - takelis link bunkerio
Bunkeris ir senos sekcijos langai
Langai iš arčiau
Įėjimą saugantys betono blokai
Įėjimas į bunkerį
Tuščios patalpos
Senosios sekcijos pusrūsio langai
Tiesiai virš bunkerio - buvęs administracinis pastatas, su vidiniu kiemu, iš kurio dabar beliko tik byrančių plytų sienos.
Laiptai link administracinio pastato
Griuvėsis, viršuje
Arba taip
Kas liko iš koridoriaus
Įėjimas į kabinetą
Langai
Viena iš patalpų
Buvęs vidinis kiemas
Iš pastato - vienas iš kelių nusileidimų į bunkerį
Ilgi besišakojantys koridoriai, bunkerio viduje
Patalpos - visiškai tuščios
Kai kur - pilna vandens
Kitur - nuo sienų nulupta garso izoliacinė medžiaga
Koridorius administracinėje sekcijoje
Tuščias kabinetas su kolonomis
Nors dauguma kabinetų tuštauja, kai kuriuose iš jų galima surasti įdomių dalykų - knygų ir ryšio įrangos dokumentacijos.
Buvęs kabinetas
Raktų naikinimo žurnalas, pradėtas 1987 m.
KGB, kaip ir kitos slaptos tarnybos, taip pat čia turėjo savo patalpas. Į KGB patalpas bunkerio personalui įžengti buvo nevalia, o ten buvusi įranga buvo išgabenta pirmiausiai.
Antspaudas LTSR KGB, ant žurnalo
Paskutinis žurnalo įrašas - 1989.11.23
Telegrafo aparato СТА-М67 klaviatūra
Apšvietimo lempos
Telefonų nuolaužos, viename iš kambarių
Koridorius veda link antrosios, techninės sekcijos
Įėjimas į sekciją - per tokias duris
Sekcijas skiria lūžimo koridorius, atskiriantis pagrindines bunkerio sekcijas į nepriklausomas dalis, skirtas smūgio bangai amortizuoti.
Lūžimo koridorius
Į kitą pusę - toks pats nemažas atstumas
Su kolega
Techninės sekcijos koridorius
Techninėse patalpose - tuščia. Kadaise čia stovėjo galingi dyzeliniai generatoriai, kondicionieriai, oro filtravimo, ventiliacijos sistemos ir kita įranga, reikalinga bunkerio veikimui.
Didelės tuščios erdvės
Dyzelinių generatorių vieta - jaučiasi iš kvapo
Per šią patalpą į bunkerį atkeliaudavo kroviniai
Mažesnė techninė patalpa
Kolonos
Priėjimas prie ventiliacijos šachtos
Žiūrint į viršų - ventiliacijos bokštelio vieta
Ertmė bokšteliui uždengta lentomis
Daugiau techninio skyriaus patalpų - per apvalų vamzdį
Išėjimas iš bunkerio
Teritorijos pakraštyje, už atskiro perimetro - dar vienas pastatas, savo forma primenantis kareivines. Jame stovėjo telegrafo aparatūra.
Perimetras ir telegrafas
Pastatas iš arčiau
Aptverta buvusios antenos vieta
Ir dar vienas nusileidimas į bunkerį
Koridorius telegrafo pastato viduje
Antras aukštas
Tušti kabinetai
Rūsys
Išvados
Nors bunkeris visiškai tuščias, jį aplankyti verta vien dėl didelių gabaritų. Vilniečiams, dėl nedidelio atstumo, tą padaryti tikrai nesunku.
Sveiki, buvau 6itame slaptame ryšių centre. Vienur minima kad tai karinis kitur, kad KGB. Bunkeris tikrai nemažas, su daugybe patalpu-didelių ar mažų, taip pat keletas ventiliacijos angų, ir kaip minimum 4-5 įėjimai. Viduje tamsu, atmosfera sunki, nes sienos nuardytos, izoliacijos išluptos, spalvotų metalų vagys čia buvo ilgokam užsilaikę, galima buvo rasti ir dielektrinių piršinių-praplyšusių.
Naktį tokiam objekte pasivaikščiojus galima gaut gerą adrenalino dozę, nes ant grindų pilna kondensatorių sudužusių lempų ir kitokių elektrotechnikos menkniekių, o jei dar užkluvus už kokios vielos ir praėjus... nemalonūs garseliai. 🙂 Ištiesų gaila, kad bunkeris taip suniokotas, gaila, kad neišsaugotas, nes kolkas tai pats didžiausias kompleksas po žeme kuriame lankiausis.
Viena iš versijų teigia, kad tai Telekomui priklausęs objektas.
ir jinai daugiausiai teisinga 🙂 tai buvęs ryšininkų bunkeris. Tokių LIetuvoje yra trys. Visi yra panašiu spinduliu nutolę nuo Vilniaus. Pati jame esu buvus ne kartą kai jis dar veikė (prieš penkiolika metų) ir kiekvieną dieną pasivaikščiodavau ir mokindavausi vairuot šalia kai dar buvo saugomas (-6 metai). Dabar gaila, kad šitaip išdraskyta ir suniokota viskas ten, nes anksčiau ten labai būdavo į ką pasižiūrėti. Atsimenu kokie baisūs buvo tie koridoriai ilgi su skersai einančiais ilgais juodais nors į akį durk koridoriais, kurie visad primindavo geležinkelį kažkodėl. Ir tas specifinis kvapas įėjus į bunkerį...ir sodos aparatas prie įėjimo 🙂 ir daug daug visko gaubia tai. Tik kai buvau maža man jis neatrodė toks didžiulis koks atrodo dabar, matyt dėl to, kad jį gaubia naktis, o anksčiau būdavo pilnas žmonių ir didžiulių mašinų. Po žeme esantys bunkeriai visgi yra du o ne vienas - vienas mažasis kitas didysis. Mažasis bunkeris nuo didžiojo esant didžiuliam sprogimui turėjo užsidaryti, buvo specialios patalpos maistui ir ne tik.
o čia jei reikia dar galiu keletą duoti nuotraukyčiu 🙂 https://picasaweb.google.com/10127670004793432645...
Mldc Aiste! kada fotografavote?
Šį objektą karts nuo karto lanko metalo vagys, vieną buvau užtikęs, gerai, kad nesusitikom viduje, bo būčiau infarktą gavęs 😀
P.S. Džiugu matyti, kad urban explorer'ių ratas vis plečiasi, sveikinimai visiems kolegoms ir šiam reikalui prijaučiantiems. 🙂
esu buvęs prieš pat nuimant apsaugą. Tai apsauginis daug pripasakojo ir aprodė visą teritoriją, ją saugojo (jis) gal 6 metus.
prieš paskelbiant nepriklausomybę , tas objektas spėjo įsigyti ir įsirengti moderniausią tuo metu katilinę. Katilinė taip ir nebuvo panaudota- todėl iki baigimo saugoti stovėjo nepanaudota . Net ir praėjus tiek metų ji taip ir atrodė - kaip nauja .
Bunkerio viduje vis dar buvo generatorius (gal ir pats variklis - tamsu buvo) nuo tanko su dyzelio talpomis.
Pažiūrėjus nuotraukas kuomet dar buvo sargyba (http://bikelis.lt/tunelis/engineering/Vilnius1/) - tai sunku patikėti kad žmogaus rankos gali tokį objektą paverst šiukšlių krūva.
Kažkas gerai pasipelnė iš šio bunkerio.
Ten REZERVINIS pozeminis rysiu centras... Ikitol priklauses Lietuvos telekomui, paskui Teo, dar veliau privatizuotas. Iki 89 bunkeris veike, po to tapo telekomo sandeliu. Girdejau kad, buvo planuojama griauti, bet po privatizacijos planuota sprogdinti. Perskaiciavus lesas, plano buvo atsisakyta. Objektas buvo saugomas (fizine apsauga) iki 2009-2010 (tiksliai nebepamenu). Teritorijoje stovejo didziausia pabaltyje "lekste", kazkokiuose mapsuose dar matosi nuotraukoje. Teritorija taip pat saugojo perimetrine IR sistema 🙂 ko niekur neteko matyti. Analogiskas bunkeris yra REZERVINES TV studijos...
Ačiū už išsamų aprašymą, nežinojome 🙂
Du klausimai:
Ar ne rezervinės TV studijos bunkeryje, apie kurį kalbi, dabar įsikūrę http://www.sovietbunker.com/ ?
Kas yra perimetrinė IR sistema?
Sveiki.
Rezervinės TV studijos yra labai panasus objektas (statimo atzvilgiu), taciau tai buvo pirminis taskas - alternatyvioji TV stotis , tuo tarpu Kreivalauziuose prie Nemenčines buvo Vyriausybinio ryšio mazgas ir Vyriausybės valdymo punktas - ta prasme pertransliavo TV, radija, garantavo telefoninio rysio transliavima ir uztikrino Valstybes valdyma. Jeigu nutruktu vilniaus rysio mazgas, sis taptu pagrindiniu.
Dekui jums uz fotografijas, apie tai parasem cia: http://nemencineviesai.blogr.lt/?p=295 , kadangi vietoje yra siek tiek dirbusiu zmoniu tame punkte, tai po truputi renkam ir papildom informacija.
P.S. Perimetrine IR sistema, tai reiskia kad aplink visa teritorija (perimetras) buvo sukurta infraraudonuju spinduliu (arba kameru, o gal du viename - ten kiek pamenu buvo ir kameros, tik nzn ar veike IR ar regimajame ruoze) apsaugine sistema. Teritorija taip pat apsupta buvo siena ir virs jos buvo nutiesta viela kaip kalejimuose ;]. Daugiau nepamenu apie pati isplanavima, bet pamenu kad ten labai daug grybu sialia pririnkdavom ;D
Galbūt, bet skamba nonsensu. Faktas, kad šis objektas buvo sukarintas/karinės paskirties. Teritorija atitverta tvora. Pats bunkeris po kalvele, beto ši teritorija apsupta miško, kas yra standartinė karinio objekto maskavimo priemonė.
Pamiršta.lt esu apsilankęs keliuose kariniuose objektuose(teko prasmukti ir į saugomą objektą). Turiu tokį hobį palandžiot, galiu pasidalinti informacija, koordinatėmis.
Tobulėji, su tuo ir sveikinu!
Jau ji parduoda.
http://bikelis.lt/tunelis/engineering/Vilnius1/
Laba viskas įdomu, tik atrodo bus klaidelė "1992 metais bendrovės Litcom (dabar – Omnitel) ", Comliet buvo tas ryšio operatorius, Litcon yra tokia statybų bendrovė.
Taip, klaidelė, bet patikslinimas dar klaidingesnis.
Comliet - NMT450 (mobilus 1G, analoginis) operatorius. Steigėjo nebepamenu, pabaigoje atrodo nupirko Lietuvos Telekomas ir numarino.
Lietcom - tarptautinio ryšio bendrovė, įsteigta 1992m, pastačiusi Nemenčinėje anteną ir sujungusi Lietuvos ryšių tinklą su JAV. Iki tol tarprautiniai skambučiai ėjo per Maskvą. Bendrovę įsteige J. Kazickas. 1995 gavo GSM ( 2G, skaimeninis mobilus) licenziją ir pervadinta į Omnitel. Vėliau (apie 2004) ją nupirko TeliaSonera. Dabar tai Telia mobilus ryšys.
Sveiki, leidiniui paie Lietuvos radiją ieškome nuotraukų iš vadinamojo radijo bunkerio Nemečinės plente. Ar čia to paties bunkerio vaizdeliai? Gal galima būtų gauti nuotaukų leidiniui?
Pagarbiai
Vilija Kneitienė
Rašykite į pamirsta@pamirsta.lt, susitarsime.
Kam dabar priklauso sis objetas?