Pamiršta.lt

Kol visi normalūs žmonės miestinėja, kolegos blogeriai daro naktines nuotraukas ir lanko poliklinikas, pamiršta.lt komandai ramiai namie nesisėdi – širdis traukia į požemius. Pristatome vieną iš Vilnelės kolektorių, einantį tiesiai po S. Batoro gatve.

Sudarant žemėlapį kilo sunkumų. Pirmiausia - navigacinė įranga negaudė signalo ir neveikė. Signalo nebuvo net palipus laipteliais prie pat šulinio, todėl teko pasikliauti senais tradiciniais įrankiais - popieriumi ir tušinuku. Pajudinti šulinį ir išlysti į paviršių pavyko tik vienoje vietoje (kai kur labai didelis mašinų eismas viršuje, kai kur - betoniniai/geležiniai nepajudinami šulinių dangčiai), todėl mūsų nupieštas kolektoriaus žemėlapis - labiau orientacinis, turintis nemažą paklaidą, nupieštas atsižvelgus į atstumus tarp sustojimo taškų, srauto viršuje intensyvumą ir t.t.

Žemėlapis

Tunelis - beveik be posūkių ir labai ilgas. Vandens viduje nedaug, bet be guminių batų – niekaip. Struktūra labai panaši į kolektorių Žvėryne – apvalus tunelis, kas gerą šimtą metrų didesnis arba mažesnis pakilimas tarpinėse patalpose. Viso priskaičiavom 15 tarpinių patalpų, bet galo dar nesimatė.

Kolektoriaus tunelis

Kolega tolumoje

Vietomis į kolektorių suvesti nauji vamzdžiai

Atšaka

Tekavanduo

Kolektorius yra pakankamai aukštas, t.y. juo galima eiti be didesnio diskomforto. Išskyrus kelias vietas, kur vanduo atnešė daug smėlio ir purvo, ir tenka eiti žąsele, kuprine braukiant kolektoriaus viršų.

Kolega

Tunelyje

Išplautas šulinio dangtis

Virvagalis

O čia - kažkokios suakmenėjusios nuosėdos

Yra kelios vietos, kur teko panaudoti akrobatinius sugebėjimus - prie sutrūnijusių laiptų, kurie įrengti kiek toliau nuo platformos, nuo kurios galima patekti į tolesnį tunelį, ir nuo kurių ant platformos neperžengsi be sienų laipiojimo meno ar draugo pagalbos, arba vienoje tarpinėje patalpoje, kurioje vandens lygis daug aukštesnis nei bet kurie guminiai batai (buvo apie 60cm), ir kur reikia patekti į šiek tiek aukščiau įrengtą tunelį neperšlampant kojų ir nenusivertus į šaltą vandenį.

Tarpinė patalpa

Pakilimas

Konstrukcijos pakilimo viršuje

Iš apačios

Nedidelis pakilimas

Kolega, žymintis maršrutą

Arba taip

Kolektoriaus pereiti iki galo nepavyko, nes kuo toliau, tuo tunelis labiau siaurėjo

Galiausiai, jis pasidarė štai toks

Teoriškai, smulkiam žmogui pralysti dar įmanoma, bet mums, su foto/audio/video technika - niekaip. Beliko tik apsisukti, ir traukti tuneliu atgalios, kiekvienoje tarpinėje patalpoje (virš kurios nesigirdėjo mašinų gaudesio) bandant kilstelėti šulinio dangtį.

Kelionė baigta. Patarimai norintiems lysti:
1. Guminiai batai, vienareikšmiškai. Kad ir koks lauke sausas/karštas oras, kad ir kokie "neperšlampami" ir geri žieminiai/kariniai batai. Pirmą kartą ėjau su gerais kariniais batais, po valandos kojos buvo kiaurai šlapios. Su guminiais - kitas reikalas.
2. Atsarginis prožektorius. Maniškis grybavo ir išsijunginėjo iš niekur nieko (dėl aliuminio oksidacijos ar kažko panašaus). Gerai, kad turėjau atsarginį.
3. Kokia nors apsauga kuprinei (jei keliaujama su kuprine). Vietose, kur prinešta daugiau smėlio, kuprine nori nenori brauki kolektoriaus lubas, ištepdamas ją rūdžių spalvos medžiaga. Nusiplauna ji sunkiai (išbandyta).
3. Galva ant pečių. Didelė dalis kolektoriaus eina tiesiai po S. Batoro (ir vėliau kitomis) gatve. Tarpinėse patalpose girdisi, kaip mašinos važiuoja per šulinius. Tokioje vietoje bandyti atidaryti šulinio dangtį - savižudybė.