Baltosios vokės dvaras


Šiandien aprašysiu dar vieną vietą, kuri, nors ir ne nauja, dėmesio vistiek nusipelno. Baltosios Vokės dvaras, dar žinomas kaip Vaidotų – kone vienintelis Vilniaus rajono dvaras, kuriame dar liko ne vien plikos sienos, bet ir interjero dekoracijos, detalės ir gipso dirbiniai.

Baltoji Vokė istorikams žinoma nuo seno, dėl pro čia ėjusio Vilniaus – Gardino vieškelio. Tada ji tebuvo nedideliu kaimeliu, turėjusiu tik smuklę ir 10 gyventojų. Gyventojų skaičius pradėjo augti po 1813 metų Vaidotuose pastatytos, pradžioje, koplyčios, vėliau – mūrinės Šv. Povilo atsivertimo bažnyčios. Tada šią teritoriją dar kartą atrado Tiškevičiai, XIX a. viduryje čia pasistatydinę iškilius dvaro rūmus, savo stiliumi panašius į garsiuosius Lazienskių rūmus Varšuvoje. Statybos darbus atliko žinomas italų architektas L. Marconi. Dvaro teritorija buvo aptverta tvora, su gotikiniais vartais ir sutvarkyta, tvenkiniuose – įrengta pirmoji Lietuvoje sijų ir upėtakių veisykla.

Dvaro vidus buvo gausiai puoštas. Pagrindinė salė buvo inkrustuota medžiu, imituojančiu anglišką gotiką. Prieangyje svečius pasitikdavo žvakės, didelėse sidabrinėse žvakidėse ir didžiulis veidrodis, paauksuotu rėmu. Antrame aukšte buvo prabangiai įrengta erdvi salė, su sienomis, puoštais gobelenais ir portretais. Itališki minkšti baldai stovėjo ant mozaikinio parketo, vietomis uždengto rytietiškais kilimais.

Rūmų išorė ir interjeras, 1939 metai

Atėjus sovietams, dvaras buvo nacionalizuotas ir perduotas Vilniaus tarybiniam ūkiui – technikumui, vienam iš nedaugelių, dėsčiusių lenkų kalba. Sunku pasakyti, kada tiksliau jis iš ten pasitraukė, tačiau 1990 dvaras jau buvo apleistas, tik viename dvaro kampe dar veikė vietinė parduotuvė. Nuo to laiko čia lankosi benamiai, vandalai ir kitas vietinis jaunimėlis. Jokių planų jį atstatyti, artimiausiu metu, nėra.

Dvaro fasadas nuo kelio

Fasadas

Iš priekio

Dvaras iš priekio

Pagrindinio įėjimo kolonos

Įėjimas

Bokštas, nuo parko pusės

Bokštas

Balkonas į parką

Kolonos ir balkonas

Kolonos

Kolonos

Pusrūsio skliautas

Skliautas

Skliautas

Skliautas

Užkaltas rūsio įėjimas

Rūsio įėjimas

Įėjimas į vidų – per rūsį. Jame – skliautuotos patalpos, su didelėmis ir masyviomis kolonomis – buvę vyno rūsiai. Sprendžiant iš suversto butelių kalno, jaunimas čia gana dažnai apsilanko.

Dvaro rūsys

Rūsys

Rūsio koridorius

Koridorius

Viena iš skliautinių patalpų

Patalpa

Iš jo galima pakilti į pirmą aukštą. Visos pirmo aukšto patalpos – tuščios ir neįdomios, išskyrus didelį foje, su ąžuoliniais senoviniais laiptais, vedančiais į antrą aukštą.

Foje ir laiptai į antrą aukštą

Laiptai į antrą aukštą

Židinys, greta

Židinys

Užremtas pagrindinis įėjimas iš vidaus

Pagrindinis įėjimas

Laiptus remia keturios raižytos kolonos, su gražiai išpuoštais kapiteliais. Šio grožio nesugebėjo sugadinti nei gaisrai, nei lašantis vanduo, nei viduje apsigyvenę benamiai.

Tarp kolonų

Tarp kolonų

Kolonų kapiteliai

Kapiteliai

Griūvančiais laiptais galima užlipti į viršų

Laiptai

Laiptai iš viršaus

Laiptai iš viršaus

Graži antro aukšto patalpa

Antras aukštas

Vietomis dar išliko gipsiniai papuošimai

Gipsiniai papuošimai

Išlikęs durų karnizas

Karnizas

Antras aukštas – avarinės būklės. Grindys čia neatlaikė apkrovų ir įgriuvo, dėl ko, vaikščioti čia galima tik balkiais ir atramomis.

Antras aukštas

Antras aukštas

Tuščia patalpa šiaurės vakarų sparne

Tuščia patalpa

Graffiti

Graffiti

Palaipiojus konstrukcijomis, galima užlipti į palėpę.

Palėpė

Palėpė

Bokštelio viršuje

Bokštelyje

Kiauras dvaro stogas

Stogas

Apačioje matosi įgriuvusios dvaro patalpos

Sugriuvusios patalpos

Arba taip – į kitą pusę

Pertvara

Išlipus ant dvaro stogo

Dvaro stogas

Ežeras ir oficina, tolumoje

Ežeras ir oficina

Šiam kartui tiek. Visiems ačiū už dėmesį.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *