Apie Kijevo požemius žinojau jau seniai - gerus metus socialiniuose tinkluose sekiau jo urbanistines naujienas. Sekiau, stebėjau nuotraukas iš kolektorių ir metro ir svajojau, kad pagaliau pavyks visą tai pamatyti savo akimis. Galiausiai, ta diena atėjo.
Prisipažinsiu - turistinį Kijevą pamačiau. Nors ir nedaug - prabėgom, pirmąją kelionės dieną, bet mano anti-turisto reputacija vistiek liko šiek tiek sutepta. Ir tos blogos šlovės nenuplaus gausus kolektorių vanduo ir dumblas, neišblukins naktinio miesto šviesos.
Kijevo grožis pasireiškia kontrastuose. Jame sėkmingai sugyvena tiek rusiška (tiksliau - sovietinė) atributika, tiek modernaus vakarietiško pasaulio elementai. Pastarieji pamažu ima viršų - kioskelius ir "zabegalovkes" pamažu keičia modernios parduotuvės, prekybos centrai ir kiti europietiško didmiesčio elementai. Atrodo, kad su sovietų palikimu iš šalies pamažu traukiasi ir ksenofobija - Kijevo gatvėse užsieniečiai jau nieko nestebina. Visi ignoravo ir mus, nesusikausčiusius lietuvius, besitrainiojančius po Kijevo centrą su purvinais, iššaukiančios raudonos spalvos speleologų kombinezonais, šalmais ir prožektoriais ant galvų.
Nors Kijeve kasmet apsilanko milijonai turistų, neabejoju, kad aš Kijevą už juos perpratau daug giliau. Aš pamačiau tai, ką visada stengiuosi pamatyti keliaudamas - miesto ritmą, pasakantį apie miestą daug daugiau, nei išpuoselėtas miesto centras, puošnūs cerkvių kupolai ir paminklai, kuriuos kiekvienas gali pamatyti internete. O miesto ritmo per internetą nepajusi.
Įspūdžiai
Никольская drenažo sistema, pastatyta 1916 metais, dabar laikoma viena žinomiausių Kijevo požeminių vietų, į kurią vietiniai vedžioja ekskursijas. Kolektorius buvo daug kartų perstatytas, tobulintas, plečiamas, dėl to jis labai šakojasi, tuneliai dažnai keičia formą. Kai kur net nepasakysi, kad čia kolektorius, o ne kokia nors šachta. Dalis sistemos pasiekiama paprastai, dalis - daug sunkiau, yra ir tokių vietų, kur neapsieisi be laipiojimo įrangos.
Pagrindinis tunelis - viena gražiausių Kijevo požeminių vietų
Betoninis tunelis
Dalis tunelių - labai platūs
Dalis - tiek siauri, kad norint praeiti pečius reikia pasukti šonu
Kartais būna ir išsišakojimų
Viena iš kelionės dalyvių
O kartais - apvalių tunelių, statytų uždaruoju būdu
Vietomis būna tokie šulinukai
O čia - daug metrų aukštyn
Speleologai - digeriai, dideliame šulinyje
Dar viename tunelyje
Nuo tekančio vandens medžių šakos apaugo akmeninių nuosėdų sluoksniu
Išėjimas - per betoninę konstrukciją su į viršų pasikeliančiomis durimis, vietinių digerių pakrikštytomis "Giljotina". Prie jos vedantis tunelis labiau primeną kokią nors šachtą, nei drenažo sistemą.
Tunelis prie išėjimo
Giljotina ir mūsų kompanija, prie jos
O čia - Крещатик, požeminė upė, tekanti po pačiu Kijevo centru, vienas iš požeminės upės Клов intakų. Kolektoriaus - upės pavadinimas buvo kilęs nuo vietos, į kurį anksčiau vesdavo krikštyti žmones (kрещение rus. - krikštas). XIX a. pabaigoje, besiplečiant miestui, upelis buvo paslėptas po žeme. Vienas iš petekimų į jį - kanalizacijos liukas iš Майдан Незалежности, Kijevo pagrindinės aikštės.
Kaip reikia lipti į vidų
Viduje - siauri tuneliai
Ovalo forma, statyta 1889-tais
O čia - visa mūsų publika
Šviesa tunelio gale
Grybas, išsikerojęs ant sienos
Grybas ir tunelis
Vienas iš avarinių išėjimų. Žaliu piešinuku (viršuje dešinėje pusėje) digeriai žymi atsarginius išėjimus, jei staiga kolektoriuje pradėtų kilti vandens lygis. Su Kijevo kolektoriais, šiaip, menki juokai - pradėjus lyti vandens lygis juose kyla akyse.
Avarinis išėjimas
Tuneliukas link šviesos
Iš šio tunelio galima patekti į platesnį koridorių. Deja, jame buvo toks rūkas, kad nieko nesimatė ištiestos rankos atstumu. Pasirodo, ties įtekėjimu į Клов'ą eilinį kartą prakiuro šiluminė trasa, ir karštas vanduo pradėjo bėgti iš viršaus į kolektorių. Teko prabėgti po šilto vandens srove. Štai kaip tai atrodo, kokybės čia daug nėra, bet geriau nei nieko.
Bėga vanduo
Čia - viena iš užmūrytų Клов'o atšakų
Štai tokia senesnė dalis
Клов'o pabaigoje vis dėlto teko sušlapti kojas - vandens gylis buvo didesnis, nei mūsų guminiai batai. Nors ši atkarpa ir nebuvo labai ilga.
Kolegos pozuoja vandenyje iki kelių
O čia - pilasi vandenį iš prisemtų guminių batų
Šią lentelę, nuskendusių kolegų atminimui, Kijevo digeriai pakabino patys
Užrašas: "Nors jie ir siekė šviesos, bet keliaudavo į tamsą" - vertimas toli gražu neperteikia to gilaus įspūdžio, kurį man ta lentelė paliko.
Išėjimas
Čia ketvirtadieniais renkasi digeriai, atsigerti alaus
O čia - Глубочица, kadaise buvusi viena iš didžiausių Kijevo požeminių upių. Senovinių plytų skliautai - tiesiog nuostabu.
Skliautas
Liūčių metu tunelis prisipildo iki pat viršaus
Kartais tunelis keičia formą
Arba taip
Kartais sutinkami išsišakojimai
Dalis tunelių - ovalo formos, besitesiantys kilometrų kilometrus
Ant balkių galima atsisėsti
Vietomis reikia pritūpti ir keliauti žąsele
O čia - mūsų speleologai
Namai. Apie juos taip pat privalau užsiminti - penkių žvaigždučių viešbutis su durininkais ir kambarinėmis mums netinka. Mes pasirinkome bunkerį, kuriame dabar yra įsikūręs vienas iš Kijevo speleologų klubų. Kolegos mums porai dienų paskolino savo patalpas.
Įėjimas į bunkerį
Pasitinka jauki netvarka
Viskas suversta
Ant sienos - plakatas
Muzikos kampelis
Įėjimas į pagrindinį kambarį
Dar didesnis šiukšlynas kūrybinė aplinka didžiąjame kambaryje
Baras. Be alkoholinių gėrimų
Prie baro nuotraukose - speleologų gyvenimo akimirkos
Vakaro tema - Betmenas
O čia - vaikų kambariukas, kuriame įsikūriau aš
Išvadas šį kartą netingėsiu parašyti - Kijevas mane pakerėjo, visomis prasmėmis. Tai vienas iš tų miestų, kuris, nepaisant masės žmonių ir gremėzdiškos architektūros, neveikia slegiančiai. Jame nesijauti svetimas. Po Vilniaus jame jautiesi kaip namie.
Tikiuosi, čia pavyks dar kartą sugrįžti. Juk mes, Kijeve būdavi tik tris nepilnas dienas, nesugebėjome pamatyti nei šimtadalio jo įdomybių. Norėčiau padėkoti tiek visiems kelionės dalyviams - Andriui, Simonai, Indrei, Juliui ir Mariui, tiek ir mums ekskursiją pravedusiems digeriams - Stasui, Andrėjui, Exploder'iui ir kitiems, kurių dabar neprisimenu. Primenu - mes laukiam jūsų Lietuvoje. Tikiuosi, kad dar greitu laiku susimatysime.
Patiko, kaip ir visos kitos underground explorations. Laukiu antros dalies!
Pavydžiu. Kitą kartą norėčiau pamatyt pirmus lietuvius apleistame Kijevo metro. Jei spėsit 🙂
Primena Kauno kolektoriu.
Daug geros informacijos. Aciu.