Pamiršta.lt

Įdomu, kaip žmogui augant keičiasi jo požiūris į tai kas normalu ir kas ne. Štai gimsta kiekvienas ir laisvas, ir pilnas optimizmo - per kiek laiko išraunami jo originalumas ir pažinimo troškimas? Visuomenės spaudimas daro savo, pirmiausiai - tėvų rankomis, galiausiai į tą procesą sėkmingai įsitraukia medijos, mokykla. Visi jam sako tą patį - nereikia tau savarankiškai mąstyti, še tau dar vieną stereotipą - tau pačiam bus paprasčiau.

Taip prasideda žmogaus kišimas į teisingo piliečio rėmus. Iš pradžių šiltai, tėviškai, apeliuojant į vyresnių patirtį, sunkiausiems atvejams grąsinant stipriausiu turimu ginklu - izoliacija, o gal tiksliau - saviizoliacija, nes atsakomybė už ją iš karto permetama ant paties nelaimėlio pečių. Juk tai jo kaltė, ne mūsų, visuomenė juk negali klysti. Ar dažnas charakteris gali tam atsispirti ir išlikti nepriklausomas, nepavaldus? Iš praktikos matosi - vienetai.

Didžioji gi dalis palūžta ir priima jiems primestas taisykles, priima ir ilgainiui jomis patys šventai įtiki. Vėliau dar perduoda tą savo tikėjimą palikuonims, kaip polinkį į alkoholizmą. Nuo tos akimirkos jiems viskas būna paprasta ir diskretiška - yra teisingas gyvenimo būdas, yra neteisingas. Tačiau, kodėl jis vienoks ar kitoks jie paaiškinti negali. Štai, senamiesčio gatvelėmis galima vaikščioti, besigrožint architektūrinėmis formomis, o požemiuose vaikščioti jau nevalia. Kodėl? Ar ten mažiau įspūdinga architektūra? Arba - iš apžvalgos aikštelės stebėti miestą galima, o nuo stogo - jau nebegalima. Ir vėl - kodėl? Ar vien todėl, kad taip sako dar vienas stereotipas? Ir visa tai daroma per rūpinimosi žmogumi prizmę - pavojinga gyvybei, galima susižaloti ir panašiai. F*ck you, palikite man pačiam rūpintis savo gyvybe.

Bet savarankiško mąstymo atsisakymas ilgainiui žmogui padaro daugiau žalos nei naudos - teisingas gyvenimo būdas jį neišvengiamai pasmerkia nuoboduliui, kuris laikui bėgant tampa vis labiau nepakenčiamas - pažinimą keičia rutina, pokalbius - banalybės. Dėl to, tūkstančiai žmonių kasdien paniurę skuba maršrutu darbas - namai, nesugebėdami akimirksniui sustoti ir pasidžiaugti supančia aplinka. Jie nebemato miesto grožio, jis jiems - betono dėžių visuma, turinti tik funkcinę vertę. O tie, kas negali su tuo susitaikyti, tampa kontrkultūrų dalimi - graffiti'eriai, digeriai ir kitos egzotiškos subkultūros, visuomenės vertinami kaip neklaužados ir keistuoliai. Užbėgant už akių - tos grupės kritikuojamos ne dėl jų veiklos. Tikroji neapykantos priežastis - jų mestas iššūkis visuomenės primestam gyvenimo būdui.

Pažvelkite į Vilnių mūsų akimis - vienas savaitgalis su svečiais iš dviejų sostinių: Maskvos ir Rygos. Padraikos nuotraukos be pasakojimo - bendram įspūdžiui perteikti pilnai užteks. Taip leidžiame laiką mes, laisvi nuo išankstinių įsitikinimų ir stereotipų žmonės.

Pradžioje pasivaikščiojome po Vilniaus požemius

Naujininkų kolektorius

Senojo kolektoriaus atkarpa, pasimetusi kažkur giliai giliai

Kolega, pozuoja prie seno mūro

Nauji plastikiniai vamzdžiai

Nauja kolektoriaus dalis

Savanorių kolektorius, su savo neįprasta trikampe forma

Kolega

Geležinkelio tunelis - jame vasarą dar galima apsilankyti, nežadinant šikšnosparnių. Dar neseniai jo fasadas pasipuošė nauja marmurine lentele.

Didžiulis tunelis atrodo taip

Požemių dievas

Civilinės gynybos sistemos likučiai - nors nieko ypatingo, bet dar yra į ką pažiūrėti

Ventšachta pasitinka savo tamsumu

Slėptuvių įranga

Kolega ir AI2 vaistinėlės

Religinė atmosfera - nuo jos niekur nepabėgsi

Ir daug seno vizitiečių vienuolyno skliautų

Pavalgyti galima Burbiškių techniniame divizione

Maistą galima pasigaminti patiems

Palaipioti galima taksi parke - seniai žinoma vieta

Ir dar kelios akimirkos

Buvęs Commune Art

Reklamos bokštelis - ne stogas, bet įspūdį palieka

Kolega, viršuje

Lazdynai iš viršaus - senas geras stogas

Šeškinė

Parodyti Vilnių - ne problema

Gražus povakario dangus

Vakarą galima praleisti ant stogo Žirmūnuose

Temstantis Vilnius pasitinka savo šviesomis

Matosi daugiabučiai

Sankryža

Sutemus dar galima sulaipioti ant Sporto rūmų

Kolega

O čia - pats Arfos viršus, kur galima pakliūti tik su virvėm

Ant pasaulio krašto

Šanchajus ir jo medinukai

Greta verda statybos

Europos dangoraižis

Finalui - Kongresų rūmų stogas

Bei Gedimino pilies bokštas nelegaliai - simboliška kelionės pabaiga

Toks tas Vilniaus centras

Finalizuojant - išdrįskite gyventi kitaip, galvodami savo galva, atsisakydami primestų stereotipų. Nebijokite svetimų žmonių nuomonės, įveikite savo baimes, tinginį bei komformizmą. I dare you - išeiti iš namų ir sužinoti ką nors naujo apie savo miestą. Aš garantuoju, jums tai tikrai patiks.