Straipsnis parašytas 2025.10.13, minint 14-kos metų Pamiršta.lt puslapio įkūrimo jubiliejų
Mažai kas žino kada ir kaip mes iš tiesų pradėjome savo veiklą. Tik tie kurie perskaitys senus mano interviu sužinos, kad prasidėjo viskas prieš pat man gaunant diplomą - 2011-tų birželio 25-tą dieną, kada pirmą kartą buvau pakviestas sudalyvauti ENcounter žaidime. Idėja mane iš karto užkabino, galbūt dėl to, kad kaip dauguma tiksliukų tuo metu norėjau kažkokių nuotykių ir ekstremalaus akcento savo gyvenime. Todėl kai man tą pasiūlė, drąsiai prisijungiau prie draugo ENcounter komandos.
Tai žodžiu, straipsnio formatą kaip ir supratote - noriu parodyti nuo ko viskas prasidėjo ir užpildyti spragą puslapyje, nes dabar neaišku, kodėl puslapis buvo įkurtas 2011-tais metais, o pirmas straipsnis jame 2012-tų. Negi 2011-tais nieko neveikėme? Ot ir ne, veikla buvo didelė ir produktyvi. Čia perbėgsime per pačius įdomiausius 2011-tų metų momentus ir peržiūrėsime dalį vietų, kurias tuomet lankėme. Dalį, nes viso (kiek dabar žiūriu archyve) esame aplankę apie 80 vietų. Čia parodysiu įsimintiniausias ir pabandysiu pasidalinti tų laikų vaibu.
Pirmi mano ENcounter žaidimai nepraėjo labai sėkmingai, negaliu pasakyti kad labai gerai sekėsi tiek kodų paieškose, tiek galvosūkių sprendime. Dėl to ir mūsų komanda (dabar neprisimenu jos pavadinimo) nežibėjo, jokių prizinių vietų mes nepaimdavome ir į finišą dažniausiai atvažiuodavome jau organizatoriams išvažiavus. Bet man tai buvo kaip naujo pasaulio atradimas - galimybė pažiūrėti į apleistas vietas kaip į vietą, kur gali leisti laisvalaikį. Prieš tai į tą žiūrėjau kaip dauguma žmonių - apleista, vadinasi eiti negalima/neverta. Prisimenu kaip berods 2006-tais, dar studijuodamas, dalyvavau kaip organizatorius viename orientaciniame žaidime. Tuo metu man buvo patikėtas punktas Satanhause - tai man net nekilo jokių minčių nueiti tolyn ir pažiūrėti, kas ten toliau pastate yra.
Pirmas mano ENcounter žaidimas, 2011.06.25 diena
Taip atradau apleistas vietas, kurioms dabar esu skyręs daugiau nei trečdalį savo gyvenimo. Su dalimi komandos (prie kurios pamažu jungėsi kiti žmonės) pradėjome važinėti po vietas, kurios tuo metu buvo trenduose lietuviškame internete. Pirmosios mano aplankytos ir apfotografuotos vietos (fotografavome tuomet muiline, kurią atsinešdavo tai vienas, tai kitas) buvo šios dvi vietos - Sapiegos bendrabutis ir Antakalnio taip vadinama Stuba. Dabar žiūrint nieko ypatingo, bet tada man tai buvo didelis atradimas, nauji įspūdžiai ir pojūčiai.
Sapiegos bendrabutis ir Stuba, 2011.08.17
Nuotraukos, kaip matote, nekokios - čia dabar pas kiekvieną kišenėje išmanusis telefonas su gigapikseliais, o tuo metu nieko panašaus nebuvo ir muilines (o tuo labiau, fotoaparatus) turėjo toli gražu ne visi. Aš jos pavyzdžiui, neturėjau ir dėl to apie kompoziciją neraukiau nė bum bum. Vėliau prie fotografijos man nemažai padėjo kolega Kipras, pakonsultavęs dėl pirmo fotoaparato ir štatyvo. Bet tai buvo jau kitų metų pradžioje.
Nu bet nuotraukų kokybė mūsų užsidegimo neužgesino - greitai užsikabliavome. Pradžiai dar rinkome vietas galimam būsimam ENcounter žaidimui, vėliau jau nes tai tiesiog būdavo įdomu, leisdavo patirti naujų pojūčių. Informacijos internete buvo nemažai, todėl visada surasdavome kur nuvažiuoti - tai forume kažką užmatydavome, tai kas iš pažįstamų apie ką nors išgirsdavo. Tada urbex blogeriai pagrinde koncentravosi Vilniuje, nes Vilnius tuo metu buvo stipriai užleistas, todėl apleistų pastatų jame būdavo apstu.
Visorių karinė bazė, 2011.08.24
Žalgirio futbolo klubas Antakalnyje, 2011.08.30
Dabar jau tikriausiai aišku, kodėl pradėjęs fotografuoti savo 2011-tų nuotraukas išmečiau ir pamiršau kaip baisų sapną? Apie kokį ten štatyvą, nebuvo visiškai jokių fotografijos pradmenų, viską mokiausi nuo nulio. Dabar rūšiuodamas šias nuotraukas dažnai matau kad neturiu ką skelbti, nes matosi neaišku kas, arba susilieję, arba dar kas nors. Visiškas dugnas.
Apleistas Rasų kalėjimas, 2011.08.30
Apleista Misionierių ligoninė, 2011.09.04
Iš kur traukėme vietas? Didžiąją dalį iš tuomet populiarių, dabar jau nebeaktyvių puslapių Miesto Vitrina (neapsigaukite, čia jau atnaujintas puslapis, anksčiau jis turėjo dedikuotą vardą), PBB, vėliau dar atradau Nieko Naujo. Prisimenate seną trijų dalių filmą Anapus Vilniaus? Jis mus taip pat inspiravo keletui vietų. O gal dar kas prisimenate šiurpų straipsnį apie tuometinį vaiduoklių namą Antakalnyje?:)
Vaiduoklių namas Antakalnio 25, 2011.08.29
Apleista gamykla Vilija, 2011.09.06
Bet skirtingai nei dauguma UE pradinukų, važinėjome ne tik po kitų atrastas vietas, bet ir stengėmės ieškoti naujų. Niekada nepamiršiu 2011-tų rugsėjo 3-ios dienos, kai per vieną dieną aplankėme keletą naujų ir niekur neskelbtų vietų - Turupi skvotą prie Mindaugo tilto (vėliau jam parašiau atskirą straipsnį, netgi pakalbinęs jo įkūrėjus) bei apleistą parduotuvę su daugybe molinių puodelių Šnipiškėse. Tiesa, nieko sudėtingo tame nebuvo - Vilnius tuomet buvo tiek apleistas, kad jame kur bakstelėsi pirštu vis surasi kažką naujo ir nematyto.
Turupi skvotas
Apleista parduotuvė su puodeliais Šnipiškėse
Taip pat, niekada nepamiršiu, kaip aplankiau savo pirmą slėptuvę. Tai buvo sena gera chemijos gamyklos slėptuvė industriniame rajone, kurią užrodė kolega Ruslanas ir apie kurią vėliau parašiau atskirą straipsnį. Prisimenu, tada pirmą kartą sužinojau, kas yra avarinio išėjimo šachta ir tai buvo WOW! Nuo to momento negalėjau ramiai vaikščioti per kiemus, nepastebėdamas bunkerio tai šen, tai ten. Beje, šis bunkeris yra prieinamas iki šiol:)
Chemijos gamyklos bunkeris 2011.09.09
Vėliau pradėjome ieškoti bunkerių ir po juos landžioti. Dieną surasdavome vieną kitą atrakintą bokštelį ir pirmyn, vakare jau tikrini. Taip pavyko paimti keletą slėptuvių po gyvenamaisiais pastatais miesto centre. Dabar jie atrodo neįdomūs, bet tuo metu tai buvo kažkas nerealaus. Čia dabar tų gražių bunkerių yra pilnas internetas, tada kiek prisimenu, tokių vietų internete be garsaus Miesto Vitrinos Kuro aparatūros bunkerio praktiškai nebuvo. Kalbant apie pastarąjį bunkerį, jūs neįsivaizduojate, kiek tuo metu užmušiau laiko jo ieškodamas. Vėliau, po keleto metų man jį pavyko surasti ir aplankyti.
Pirmieji bunkeriai, 2011.09.11-12
Kalbant apie bunkerius, negalėjome aplenkti lenkų gynybinio žiedo, apie kurį vėliau parašiau straipsnį čia. Tiesa, tada tą darėme be jokios sistemos. Žinai bunkerį? Varai, per daug negalvodamas nei kam jis buvo skirtas, nei kokios sistemos dalis jis buvo. Prie to nemažai prisidėjo ir tai, kad normalaus straipsnio šia tema internete tuo metu nebuvo, atskiri blogeriai aprašydavo tik atskiras šios sistemos dalis, nerodydami viso paveikslo.
Lenkų bunkeriai, 2011.09.20 ir 2011.11.01
Vėliau pradėjome keliauti savaitgaliais, kada buvo šviesos, tai ir nuotraukos pradėjo gautis geriau. Vienas iš pirmųjų rudens objektų, o tuo pačiu tų, kur pirmą kartą supratau, kad su savim geriau nešiotis dujų balionėlį, buvo garsusis navikų skyrius Užupyje, prie skvero. Kaip dabar prisimenu, vos tik įlipome ir pradėjome daryti nuotraukas, iš apačios pasigirdo benamių balsai ir ant mūsų puolė didžiulis šuo. Vos spėjom iššokti per langą ant garažo, o nuo garažo žemyn. Nušokęs ant žemės apsisuku ir matau nuo garažo į mane žiūrinčius nasrus. Gerai pakuteno nervus. Po to tą navikų skyrių paėmėme tik po poros mėnesių.
Navikų skyrius, 2011.09.20 ir 2011.11.13
Dabar žiūriu tas nuotraukas ir galvoju, po kokius šiukšlynus vaikščiojome... Dabar net netraukčiau tokiose vietose fotoaparato, tada gi, pamenu, tai buvo jeigu ne topinės, tai bent vidutinės vietos. Standartai buvo kitokie, neturėjome nei nuostabių apleistų kultūrnamių ar mokyklų, kurias esame lankę dabar (pvz čia ir čia), nei juolabiau, rūmų užsienyje. Vilniaus digeriai beveik visą laiką leisdavo Vilniuje. Retas kuris pavažiuodavo iki Liepojos bunkerių, tai jau skaitėsi labai didelė kelionė. Aš pats pirmą kartą ten nuvažiavau 2012-tais.
Beje, kas žinot kas nežinot, bet pirmą kartą tą garsiąją sudegusią Profsąjungų rūmų dalį aplankėme dar 2011.10.02. Vėliau jas dar kartą aplankėme po poros savaičių, bet kadangi nuotraukų iš pirmo vizito nedaug, parodysiu nuotraukas iš antrojo. Beje, būtent tada atradome Profsąjungų rūmų slėptuvę, kurioje vėliau nuo kokių 2015-tų metų sutikdavome naujus metus. Juokingiausia, kad tą slėptuvę žiniasklaida ir plačioji visuomenė "atrado" tik griaunant pastatą, nors apie pačią slėptuvę esu rašęs daug kartų.
Profsąjungų rūmų sudegusi dalis, 2011.10.15
Kaip jau supratote, tada pamašu pradėjo kilti klausimas, kur skelbti savo nuotraukas. Feisbukas tada buvo nelabai išpopuliarėjęs, kitų platformų tuo metu nelabai buvo, tai neliko nieko kito, kaip tik nusižiūrėti kaip tą daro kiti urbex blogeriai ir sukurti savo puslapį. Ir štai, 2011.10.13-tą dieną jį užregistravau Interneto vizijos platformoje. Vardą sugalvojome (per daug negalvodami) kartu su kolega Ruslanu - Pamiršta.lt:)
Pirmasis Pamiršta.lt dizainas, atgaminta iš Wayback Machine
Toliau viskas vyko taip pat - šiokiadieniais dirbome, savaitgaliais susitikdavome ir landžiodavome. Fotografijai jau skyrėme didesnį dėmesį, dėl ko nuotraukos gaudavosi bent jau pakenčiamos. Čia nusprendžiau parodyti kelias man labiausiai užstrigusias vietas, kurias tuo periodu paėmėme. Štai pavyzdžiui, pastatas, kurį per mano nuotraukas surado Polububijus - malonu, kai ne tik tu nusižiūri vietas iš kitų, bet ir iš tavęs kažkas nusižiūri:)
Basanavičiaus 15 pastatas, 2011.10.02
O čia - Kuro aparatūros liejimo cechas, kurį taip pat atradome patys. Keista, bet tuo metu jau minėto Kuro aparatūros bunkerio aš dar nežinojau, nors po teritoriją vaikščiojome namažai. Patirties trūko, dėl ko net nešovė į galvą, kad tas bunkeris gali būti kažkur netoli. Dabar ir jame nebūčiau traukęs fotoaparato, bet tuo metu man tai buvo 10/10.
Kuro aparatūros liejimo cechas, 2011.10.09
Čia gali kilti klausimas - kodėl tokios šūdinos vietos? O jūs pažiūrėkite į situaciją mūsų akimis, čia dabar mes visi išlepę, žinom kaip ieškoti medžiagos, žinome nuo ko pradėti, turime smartfonus su navigacijomis, turime pilna tiktokų, youtube video su nufilmuotais patekimais ir panašiai. Tuo metu mes nieko panašaus neturėjome, netgi smartfoną su GPS turėjo vienetai. Aš pamenu, pradžioje važiuodamas į apleistas karines bazes nusipiešdavau sau planą popieriuje. O dar prisimenate, kaip būdavo žaidžiamas ENcounter? Tada kiekvienoje mašinoje būdavo kompas su internetu ir per USB pajungtu GPS imtuvu, sujungtu su Google Earth, kad jo žemėlapyje rodytų tavo lokaciją. Tas žmogus prie kompo atvažiavus į objektą likdavo mašinoje, o jam per racijas likęs ekipažas sudiktuodavo kodus. Taip, tokie laikai buvo.
Apleistas technikumas Žemaitijos gatvėje, 2011.10.29
Kalbant apie šį technikumą, negaliu nepaminėti jo požemių (jei kas nematėte, esu parašęs atskirą straipsnį čia). Tada pirmą kartą prisiliečiau prie žydų partizanų istorijos ir vėliau dėl to tapau obsessed senamiesčio kolektoriumi ir bendrai, su viskuo kas buvo susiję su Vilniaus požemiais. Patekti į kolektorių galiausiai pavyko tik po kelių metų, bet 2011-tų rudenį paėmėm keletą paprastų rūsių senamiestyje, nors nieko labai įdomaus juose nebuvo.
Senoviniai rūsiai - žydų partizanų pėdomis
Bet eikime toliau. Dar prisimenate apleistą Bukčių tiltą Lazdynuose? Tada, pamenu, vietomis juo dar buvo galima eiti, nors ir atsargiai, vėliau jo konstrukcijos supuvo tiek, kad aš neberizikavau. Bet tada tai buvo mums kažkas nerealaus, įsivaizduokite - apleistas tiltas!
2011.10.02 - apleistas Bukčių tiltas
Apie ką dar galima papasakoti? Vietų gi lankyta buvo daug, čia buvo kaip Panerių mėsos kombinatas, taip ir Velga, vaikų darželis Naujininkuose, Baltosios Vokės kartono fabrikas, Vismaliukų poligonas bei apleistas prekybos centras Žirmūnuose, kur dabar įsikūręs Lidl, viso apie 80 vietų. Gal nebent dar parodysiu nuotraukas iš apleisto administracinio pastato Pramonės 97, Naujoje Vilnioje, kurį paskui taip pat apžvelgiau atskirame straipsnyje. Tuo metu man tai buvo didelis atradimas.
Pramonės 97 administracinis, 2011.10.15
Nemėžio dvaras, 2011.11.11
Ankstyvojo sovietmečio slėptuvės Žvėryne ir Užupyje, 2011.11.13
O čia - apleista margarino gamyklos katilinė, kur pirmą kartą užlipau į kaminą. Taip taip, pirmas roofing'as, nors tada net tokio žodžio nežinojau. Visą vaikščiojimo stogais koncepciją parsivežiau iš Kijevo daug vėliau, gal 2013-tų pabaigoje.
Apleista katilinė, 2011.10.02
Beje, kalbant apie stogus, tai buvo būtent pirmas pavykęs rūfingas, nes pats pirmas mano užlipimas aukščiau buvo būtent 2011.09.04, kai kopėčiom pabandėme užlipti ant Sporto rūmų stogo. Tada mes ten neužlipome, nes liukas buvo užrakintas ir apraizgytas spygliuota viela, bet vėliau, 2013-tų metų pradžioje ten užlipome su laipiojimo įranga.
Pabaigsime su kinematografininkų draugijos būstine (taip ją tada blogeriai vadino), kurią savo laiku nusižiūrėjau iš Polububijaus. Vietą galiausiai pavyko lokalizuoti, nors laiko buvo sugaišta nemažai. Prisimenu, kaip mane tuo metu sužavėjo tos dėžutės nuo juostų. Vėliau, aišku, parašiau tam pastatui skirtą normalų straipsnį.
Kinematografijos draugijos būstinė, 2011.11.13
Bet mums laikas eiti į pabaigą, manau kad vaibą jau visi puikiai supratote. Tokie buvo man 2011-ti metai - pilni eksperimentų ir atradimų, kada dar nežinai kaip, bet jau lyg ir supranti į kokią pusę reikia judėti. Būtent 2011-ti metai padarė mane tokiu, koks esu dabar - apsikrausčiusiu fototechnika bei laipiojimo įranga entuziastu, kuriam vis nesisėdi namuose. Žinau, kad anksčiau ar vėliau teks užleisti vietą naujiems žmonėms, bet kol kas gi savo pomėgių keisti neplanuoju. Kaip sakė Maverikas, gal kada nors, but dar ne šiandien:)
Ačiū už dėmesį, palinkėkite Pamiršta.lt ilgų metų!
